Lietuva grįžta į socializmo laikus. Kompensuojamieji vaistai bus pigūs, o senjorams ir visai nemokami. Tiesa, ne visiems, o tik tiems, kam pasiseks sulaukti 80 metų. Rinktis visi ligoniai galės tik pigiausius medikamentus, todėl sau ir valstybei sutaupys 30 mln. eurų. Kam pigūs nepatiks, už brangesnius vaistus turės mokėti visą kainą. Tokia valstybės galvų sumąstyto taupymo esmė. O naujausias tyrimas rodo, kad pigiausią vaistą iš pasiūlytųjų renkasi tik 6 proc. pacientų, beveik 90 proc. nori gydytis sau įprastais vaistais.
Vilnietė Ugnė Šakūnienė jau beveik 30 metų gyvena su tėčio dovanotu inkstu, nuolat vartoja apie 10 rūšių vaistų. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) suregztas kompensuojamųjų vaistų atpiginimo planas neleidžia moteriai ramiai išsimiegoti.
„Jau kelintą dieną paryčiais pašoku iš miegų. Pikta ir įsiutusi (tik negreita). Įsiutusi ant ministro Verygos. Bet ne dėl alkoholio. Dėl vaistų. Dėl naujos vaistų kompensavimo tvarkos, kuri šnios lauk iš kompensuojamųjų vaistų kainyno visus vaistus, kurie daugiau nei 10 proc. brangesni už pigiausiuosius. Kurių velnių jūs kišate nagus į mano piniginę! Niekas tų pigių vaistų juk nedraudžia pirkti. Jei noriu, tai ir perku. Bet jei nenoriu, tai ir neperku. Gyvenu su tėčio inkstu ir dar noriu su juo pagyventi. Ir turiu teisę norėti tų vaistų, kurie man iki šiol leido gyventi. Tai mano teisė.
Valdžia sako, gerkit pigiausius, ir viskas bus gerai. Veiklioji medžiaga tokia pati, taigi ir vaistai tokie patys. Patys gerkite, jei jums gerai! O man net mano pusryčių sumuštinyje su sūriu sūrį pakeitus sūrio gaminiu, o sviestą - tepiu riebalų mišiniu, jau nebus gerai. O gal net bus visai negerai“, - tokiu įrašu socialiniame tinkle pasidalijusi Ugnė sulaukė daugybės atsiliepimų iš bendraminčių, kurie jau suvokia, kad daugelis jų vartojamų vaistų gali neatlaikyti drastiškai nuleidžiamos Kainyno kainų kartelės.
Eksperimentai pavojingi
„Vaistas nėra vien tik veiklioji medžiaga, ten yra ir daugiau įvairių sudedamųjų medžiagų. Tos pačios cheminės sudėties vaistas, jeigu jį pradeda gaminti kitas gamintojas, vis tiek bus truputėlį kitoks. Aišku, galbūt vieniems žmonėms ir tiks, kai kuriuos vaistus ir aš perku iš pigiausių, kurie man tinka. Bet yra tokių vaistų, su kuriais aš eksperimentuoti, dievaži, nenoriu, nes tai gali būti pavojinga“, - „Vakaro žinioms“ sakė U.Šakūnienė.
Jeigu Kainyne nebeliks moters vartojamų vaistų, jai teks pratintis prie naujų, nes daugumos jų kainos pacientų su persodintais inkstais piniginėms tiesiog neįkandamos.
„Realiai organizmas gaus visą krūvą naujų medžiagų, kitokių, nei buvo vartojama iki tol. Kai visos organizmo sistemos yra pažeistos, būna labai sunku prisitaikyti ir prie vieno naujo produkto, - kalbėjo U.Šakūnienė. - Nesiginčiju, gal ir teisūs tie, kurie sako, kad visi tie vaistai registruoti, patvirtinti, nepagaminti taip, kad kenktų, bet būna, kad organizmas tiesiog su tuo vaistu „nesusikalba“...
Vaistai dings iš Lietuvos
Vilnietei pikta, kad valdininkai ėmėsi nurodinėti, kokiais vaistais žmonės turi gydytis, nes tai turėtų spręsti gydytojai. Pasak jos, prieš trejetą metų panašus vaistų kainų „mažinimas“ jau buvo, tik ne toks drastiškas - kartelė nuo pigiausio grupėje vaisto kainos buvo nuleista nuo 50 iki 40 proc. O dabar, jeigu vaistas bus brangesnis už pigiausią, pavyzdžiui, 11 proc., jis negalės apskritai patekti į Kainyną.
„Kokia iš to nauda pacientui? Jeigu pigiausias netiks, reikės mokėti už savo vaistą visą kainą, o kiek žmonių gali sau tai leisti? - klausia moteris. - O kai niekas to vaisto nebepirks, jis paprasčiausiai dings iš Lietuvos. Ar to ir siekia ministerija? Kodėl jie nepapasakoja, kaip sekėsi taupyti po praėjusio kainų mažinimo vajaus - tada buvo planuota, kad valstybė sutaupys 35 mln. litų, tiek pat, kiek ir dabar - 10 mln. eurų? Jeigu papasakotų, iš ko ir kiek buvo sutaupyta ir kur tuos pinigus padėjo, gal žmonės labiau suprastų ir tokio pasipriešinimo nebūtų...“
Seime užregistruotą įstatymo pataisą, siūlančią 80 metų ir daugiau sulaukusiems gyventojams netaikyti už vaistus jokių priemokų, U.Šakūnienė vertina teigiamai, tačiau ir ši iniciatyva nublanksta prieš ketinimus iššluoti kompensuojamųjų vaistų Kainyną: „Kas iš to, jeigu žmonėms nereikės nieko primokėti, jeigu gydytis beliks tik pačiais pigiausiais vaistais...“
Gydytoja - už pasirinkimą
Ignalinos rajono poliklinikos vadovė šeimos gydytoja Džiuginta Kajėnaitė sako, kad dauguma gydymo įstaigos pacientų - senimas ir vaisto kaina (priemoka) nedideles pensijas gaunantiems žmonėms yra svarbi.
„Kol kas didelio nepasitenkinimo iš pacientų negirdėti, nes daug kas dar nesusigaudo, ar jų naudojami vaistai liks Kainyne po liepos 1-osios, - sako gydytoja. - Žmonės įvairiai reaguoja į įprastų vaistų keitimą - kartais pasiskundžia, kad ne tokį vaistą vaistinėje davė. Yra žmonių, kurie labai jaučia pasikeitimą. Turiu apylinkėje du ar tris pacientus, kurių vaistus išbraukus iš kompensuojamųjų Kainyno, perka tuos pačius ir toliau, tik moka visą kainą.“
Gydytojos teigimu, pagal dozes ir pagal sudėtį vaistai turėtų būti ekvivalentiški, bet visi žino, kad nėra visiškai tapatūs. „Aš manau, kad žmonėms turi būti paliktas didesnis pasirinkimas. Jeigu jis gali ir nori primokėti, tai koks skirtumas - tegul būna tas vaistas sąraše. Tikrai atsiras žmonių, kuriems kitas vaistas netiks, ir tada teks pirkti savo vaistą už visą kainą. Mano nuomone, priemoka, kad ir didesnė, yra geriau, negu visą kainą mokėti“, - įsitikinusi Dž.Kajėnaitė.
Savo vaistą žino
Šeimos gydytojos žodžius iš dalies patvirtina ir naujausias pacientų nuomonės tyrimas, kurį Lietuvos vaistinių asociacijos užsakymu atliko bendrovė „Synopticom“ (žr. diagramas). Tačiau SAM Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė tvirtina savo: „Matome, kad SAM eina teisingu keliu - pacientai nori efektyvių vaistų, nori mažesnių kainų ir 63 proc. apsidžiaugia, kai vaistininkas pasiūlo jam įsigyti pigesnio vaisto, nepaisant to, kad ne visada priima sprendimą pirkti pigiausią. Visoje Europoje ir JAV gyventojai gydosi generiniais vaistais, tai kuo lietuviai skirtingi? Generiniai vaistai lygiai tokie patys, kaip ir originalūs, kurių patentas jau negalioja, tik kainos neadekvačiai didelės. Mes siekiame sutaupyti mažindami seniai Kainyne esančių vaistų kainas, kad galėtume įtraukti naujus inovatyvius vaistus, kurie ką tik sukurti, jų kainos yra labai aukštos, bet jų terapinė nauda pacientui yra didžiulė. Tie vaistai gelbsti gyvybes, mažina invalidumą, ilgina gyvenimo trukmę.“
„Vakaro žinios“ SAM atstovės teiravosi, kodėl vienus ligonius gelbėti siekiama kitų sąskaita? Rezerviniame sąraše galima rasti siūlomą kompensuoti onkologinį vaistą, kuris 40-50 pacientų per metus kainuotų 1,5 mln. eurų, o paskui kasmet reikėtų papildomai po 1,5-1,9 mln. eurų. Kuo kraujagyslių ir širdies ligomis sergantys pensininkai blogesni už onkologinius ligonius - juk jie dar ir prisimoka už kompensuojamuosius vaistus kasmet po 30 mln. eurų? Ar išnaudojamos galimybės pacientams gauti inovatyvų gydymą dalyvaujant klinikiniuose tyrimuose?
„Mes dviračio neišradinėjame, taip elgiasi visos šalys, nes ne tik Lietuvai įtraukti inovatyvius vaistus į kompensavimo sistemą yra iššūkis, - tvirtino G.Krukienė. - O klinikiniai tyrimai vyksta savo ruožtu. Jeigu kompanija nusprendžia atlikti Lietuvoje klinikinius tyrimus, pacientai gali gydytis vaistais, kurie dar tik tiriami.“
Gediminas Žižys, pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos viceprezidentas:
Sako, 30 mln. eurų pacientai už vaistus mokės mažiau. Aš mėginu skaičiuoti, kiek iš tų 30 mln. liks mano kišenėje, bet niekaip nerandu. Klausiu diabetu sergančio kaimyno, kiek jam sumažės priemokos už vaistus, - šis sako, kad su kiekvienu nauju Kainynu primokėti reikia vis daugiau ir daugiau. Klausiu kito bičiulio, sergančio artroze, ir tas jokių sutaupymų neranda.
Suprantu, kad valstybė nori sutaupyti. Ministras A.Veryga neblogai pradėjo - su Baltijos kaimynių ir Lenkijos ministrais tarėsi dėl bendros vaistų rinkos, nes yra skirtumas, kur 50 mln. gyventojų perka ir kur mūsų 2,8 mln. Dėl tiek pirkėjų verslui nelabai apsimoka vargintis, o farmacija - lygiai toks pat verslas, kaip ir kiti. Bet po ministrų susitikimo jokių naujų poslinkių vaistus pirkti pigiau nematyti. Vėl einama pramintu takeliu drastiškai ribojant vaistų patekimą į kompensuojamųjų kainyną. Bet kodėl mums nori palikti tik pigiausius vaistus? Jeigu konkrečiai ligai rinkoje yra kokie 3-4-5 vaistai, gal reikėtų palikti iš jų tuos, kurie geriausi? Nejau mes nebeturime protinių potencijų išsirinkti patys, kas mums veikia geriau?
Lygiai tą pačią potenciją praranda ir gydytojai, kurie skiria vaistus. Esu susidūręs - vieną dieną ateinu pas gydytoją, o jis praneša, kad vaistas, kurį man nuolat išrašinėjo, jau nebekompensuojamas. Sakau, siūlykite kokį nors kitą - aš pats savęs juk negydysiu, nors, ko gero, greitai teks gydytis patiems. Pamėginau kitą - savijauta nekokia, tada pasiūlė dar kitą, trečią... Mes pradedame eksperimentuoti, ir tie eksperimentai baigiasi, kai ateina laikas ir padedi šaukštą...
O kompensuoti 100 proc. visus vaistus 80-mečiams ir vyresniems - labai protingas siūlymas. Mūsų šalyje išgyvenamumo vidurkis: vyrų - 62 metai, moterų, ačiū Dievui, 72 metai, joms daugiau šansų sulaukti nemokamų vaistų. Jeigu paskelbtų 90 metų ribą - dar geriau būtų, bet jau nors leistų žmonėms pasirinkti vaistus, kurie jiems tikrai padeda. Tačiau kur jūs matėte, kad Seimas žmones mylėtų? Kuo jie kalti, kad ilgai gyvena? Jeigu neklystu, aktorius Antanas Šurna yra pasakęs: „Atleiskite, kad taip ilgai gyvenu ir valstybei daug kainuoju.“ Čia gali būti mūsų visų vyresnio amžiaus žmonių atsakas. Jau nekalbu apie pensijų dydžius, nes tie žmonių pinigai beveik ir suinvestuojami į vaistus.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą