Sepsio simptomai: sužinokite, kada reikia skubios medicininės pagalbos
Nors kai kurios infekcijų rūšys kelia didesnę sepsio riziką, bet kokia rimta bakterinė, grybelinė ar virusinė infekcija gali netikėtai sukelti šią būklę. Sepsis taip pat gali atsirasti dėl ekstremalaus imuninio atsako į kitas situacijas, pavyzdžiui, sunkius nudegimus.
Jei sepsis negydomas, jis gali sukelti organų nepakankamumą ir net mirtį.
Sepsio simptomai ir požymiai
Sepsio simptomai žmonėms gali labai skirtis. Jie gali atsirasti labai lėtai arba staigiau. Ankstyvieji simptomai gali imituoti infekciją, o pažengę simptomai gali būti sunkesni.
Simptomai apima:
karščiavimas
prakaitavimas be priežasties
drebulys
labai greitas kvėpavimas
greitas širdies ritmas
sumišimas
žemas kraujospūdis arba svaigulys ir galvos svaigimas
nenormalūs kraujo tyrimai, įskaitant baltųjų kraujo kūnelių skaičių, elektrolitų ir cukraus kiekį kraujyje, kepenų ir inkstų funkciją.
Kai sepsį sukelia infekcija, kiti simptomai gali būti būdingi jūsų infekcijai. Pavyzdžiui:
kvėpavimo takų infekcija arba pneumonija:
gerklės, kaklo ar krūtinės skausmas
švokštimas
kosulys
skreplių atkosėjimas
šlapimo takų infekcija (UTI) arba inkstų infekcija:
skausmas šlapinantis
stiprus kvapas arba šlapimo spalvos pokyčiai
šlapinimasis dažniau nei įprastai
skausmas apatinėje pilvo dalyje, dubenyje ar nugaroje
odos infekcija (celiulitas):
raudona, šilta, skausminga arba patinusi oda
pūliai išteka arba kaupiasi po oda
virškinimo trakto infekcija:
pilvo skausmas ar patinimas
viduriavimas
vėmimas.
Septinis šokas
Ypatingais atvejais sepsis gali sukelti sepsinį šoką. Septinio šoko metu kraujospūdis nukrenta iki pavojingai žemo lygio, todėl tokie organai kaip smegenys, plaučiai, širdis, kepenys ir inkstai nustoja normaliai funkcionuoti. Septinis šokas gali sukelti mirtį.
Septinio šoko simptomai yra šie:
sunku kvėpuoti
vėsi, drėgna arba mėlyna oda (cianozė)
jausmas, kad negali atsistoti tiesiai
apalpimas
šlapinimasis daug rečiau nei įprastai
didelis sumišimas ar sunkumas nemiegant.
Kas sukelia sepsį?
Įprastomis aplinkybėmis imuninė sistema atpažįsta svetimas medžiagas, kurios įsiskverbia į organizmą, ir su jomis kovoja. Dažniausiai šie įsibrovėliai yra infekcijų sukėlėjai.
Sepsis įvyksta, kai imuninė sistema negali suvaldyti infekcijos arba imuninė sistema pradeda veikti daugiau, nei reikia organizmui, sukeldama daugiau žalos nei pradinė infekcija.
Sergant sepsiu, mūsų baltųjų kraujo kūnelių reguliavimas tampa sutrikęs, išsklinda cheminių medžiagų, kurios gali sutrikdyti gyvybiškai svarbių organų kraujotaką ir tiesiogiai pakenkti jiems.
Bet kokia infekcija, įskaitant bakterines, virusines ir grybelines infekcijas, gali sukelti sepsį. Sepsio vietos apima infekcijas:
kraujotaka
plaučiai
oda
sąnariai
šlapimo takų, inkstų ar šlapimo pūslė
virškinimo traktas
kateterio vietos.
Sepsis gali pasireikšti bet kokio amžiaus ir populiacijos. Sepsio išsivystymo rizikos veiksniai yra šie:
vyresnis ar jaunesnis amžius: 65 metų ir vyresni suaugusieji ir jaunesni nei 1 metų vaikai turi didesnę riziką
imuninę sistemą moduliuojančių vaistų, reikalingų vėžiui ar autoimuninėms ligoms gydyti arba persodintų organų
atmetimo profilaktikai
diabetas
pažengusi inkstų ar kepenų liga
sunkūs nudegimai
kurių kūne yra ploni vamzdeliai, tokie kaip kateteriai, IV arba vėžio prievadai.
Ar galima išvengti sepsio?
Anksti atpažinus sepsio simptomus, kol kraujospūdis nėra per žemas ar nepažeidžiami organai, gali pagerinti prognozę.
Kadangi infekcijos yra dažniausias sepsio sukėlėjas, rimtų infekcijų rizikos sumažinimas reiškia mažesnę tikimybę kada nors susirgti sepsiu. Laikykite savo organizmą sveiką laikydamiesi dietos, mankštos, įprastų skiepų ir reguliariai lankydamiesi pas savo gydytoją.
Parengta pgal: www.health.harvard.edu
Rašyti komentarą