Artėja Amerikos bankrotas

Artėja Amerikos bankrotas

Amerikoje dėl galimo valstybės įsipareigojimų nevykdymo toliau kaista aistros: JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) jau atvirai puola jo reformoms pasipriešinusius respublikonus, pareikšdamas, kad „nepriims jų šantažo“. Pasaulio apžvalgininkai, akcentuodami, kad pirmą kartą per daugiau nei du šimtus metų JAV gali bankrutuoti, spalio 17 d. galinčius prasidėti įvykius lygina su atominės bombos sprogimu.

Įsipareigojimų nevykdymas, jeigu Kongresas taip ir nepadidins valstybės skolos ribų, taps tikra drama. Taip šneka netgi investuotojais vadinami valiutų ir vertybinių popierių spekuliantai, tokie kaip Vorenas Bafetas (Warren Buffet), pareiškęs, kad spalio 17 d. gali „sprogti atominė bomba“.

B.Obama kalba vis griežtėjančiu tonu, o tai atsiliepia visose finansų rinkose. Šiandien prasidėjo devintoji diena, kai dėl nutraukto finansavimo paralyžiuotos kai kurios federalinės tarnybos. B.Obama įspėja, kad valstybės tarnybų veiklos sustabdymas yra smulkmena, palyginti su tuo, kas gali nutikti, jeigu išsipildys įsipareigojimų nevykdymo scenarijus: „Šią dieną, jeigu Kongresas neleis Iždo tarnybai išleisti naujų vertybinių popierių, pakeldamas valstybės skolos ribas, aš neturėsiu burtų lazdelės, kad išeitume iš tokios padėties. Mes liksime be pinigų, mes negalėsime mokėti skolų“.

Visose akcijų biržose jau daugiau nei savaitę krinta amerikietiškųjų vertybinių popierių kaina ir apžvalgininkai tai įvardija didžiausia grėsme ne tik Jungtinių Valstijų, bet ir viso pasaulio ekonomikai. Mat į JAV vertybinius popierius daugiausia investuoja Japonijos ir Kinijos stambieji bankai, kuriems šie aktyvai tampa vis mažiau įdomūs.

Todėl specialioje spaudos konferencijoje, skirtoje šiai krizei aptarti, B.Obama bandė švelninti situaciją ir raminti susirinkusius žurnalistus: „Jeigu ši krizė baigsis greitai, mūsų sąjungininkai ir visa pasaulio bendruomenė tai supras kaip įprastas intrigas, sukurtas amerikietiškosios demokratijos. Bet jeigu tai užsitęs, tai pirmą kartą per 225 metus Amerika negalės apmokėti savo skolų“.

Šiuo metu JAV skolos ribos siekia 16,7 trln. dolerių. Prognozuojama, kad jeigu JAV negalės toliau skolintis rinkose, tai sukels bankų paskolų palūkanų augimą, kreditinės finansinės sistemos griūtį, įmonių uždarymą ir silpnesnių bankų bankrotą, be to, gali kilti grėsmė JAV politiniam stabilumui. Šiame kontekste gana keistai atrodo faktas, kad JAV vien tik Kinijos centriniam bankui skolinga daugiau kaip trilijoną dolerių.

Prof. Jonas Čičinskas, Ekonomistas:

Visada skeptiškai vertinu sąmokslo teorijas apie kažkokių paslaptingų jėgų sąmoningą veikimą. Reikia tiesiog pasikliauti aiškiai matoma įvykių logika. Problema grynai politinė: konfrontacija tarp respublikonų valdomo Kongreso ir B.Obamos administracijos iš tikrųjų pasiekė ribas. Nors šiaip pažiūrėjus tie ginčai dėl Amerikos biudžeto kartojasi nuolat - 1992, 1997 m. buvo tas pats, lygiai kaip ir ginčai dėl JAV įsiskolinimo limito padidinimo. Tačiau dar niekada nebuvo tokio griežto pozicijų susikirtimo. Išties JAV politinis elitas kaip niekad susiskaldęs, kaip niekad iki šiol matoma tokia griežta konfrontacija. Gali būti, kad čia susikaupė tam tikra ideologinė priešprieša, galbūt netgi sustiprinta, neduok Dieve, kokių nors rasistinių nuostatų...

Svarbiausia tokios konfrontacijos pasekmė - vis silpnėjanti JAV ekonominė galybė. Pasitikėjimas doleriu vis mažės, ypač jeigu spalio 17 d. įvyks vadinamasis techninis defoltas, kai Vyriausybė negalės skolintis, nebegalės išpirkti savo vertybinių popierių. Žinoma, tai smukdo investuotojų pasitikėjimą Amerikos ekonomika. Dabar dėl to pasitikėjimo JAV turi galimybę šiek tiek piktnaudžiauti doleriu, investicijos plaukia į Ameriką, tačiau šis pasitikėjimas dabar gerokai sušlubavo.

Rinkoje jau kyla tam tikras sąmyšis ir jis tik sustiprės, jeigu nebus rastas politinis problemos sprendimas. Tiesiogiai eiliniams žmonėms tai gali atsiliepti tiek, kiek bus apkarpytos valstybės išlaidos ir įvairių federalinių tarnybų biudžetai. Socialinės išmokos turėtų likti nepakitusios, nes JAV veikia Socialinio saugumo fondas, mūsų „Sodros“ analogas, be to, daugelis socialinių projektų vykdoma ne tik federaliniu, bet ir valstijų lygiu. Bet, žinoma, silpnėjant Amerikos ekonomikai tai negali neatsiliepti ir gyventojų pajamoms. Nepaisant šių akivaizdžių problemų, JAV ekonomika išlieka ir išliks galingiausia pasaulyje, nei finansinės, nei ekonominės galybės artimiausiu metu tikrai niekas nepakeis, net ir dolerio dabar nėra kam pakeisti...

JAV biudžeto sandara apskritai yra keistoka. Beveik visose pasaulio šalyse, taip pat ir Lietuvoje, jeigu Parlamentas nepatvirtina biudžeto, tai finansavimas išlieka senojo lygio, nes įmokos į biudžetą vis viena plaukia ir yra iš ko jas dalyti. O Amerikoje, jeigu nepatvirtinamas biudžetas, tai ateinančių metų biudžetas yra nulinis, negalima skirti nė dolerio. Yra numatytos išimtys, ypač šalies saugumo srityje, tačiau įvairios smulkesnės tarnybos nefinansuojamos.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder