Nerandama vietos, kur iškelti trečiąją vandenvietę

Tam, kad laivyba Vilhemo kanalu būtų intensyvesnė, trukdo Klaipėdos trečioji vandenvietė, jos apsaugos zona. Žinia, klaipėdiečiai geria Vilhelmo kanalo vandenį.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu 2018 metais bendrovė „Sweco Lietuva“ atliko trečiosios vandenvietės iškėlimo galimybių studiją. Uosto plėtojimo taryboje AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas yra pareiškęs, kad nė vieno tinkamo iškėlimo varianto joje nėra.

Trečiosios vandenvietės klausimo svarstymas strigo ir dėl to, kad nebuvo žinoma, kiek vandens reikės Klaipėdos miesto ir rajono gyventojams.

Pernai kalbėta, kad trečiosios vandenvietės apsaugos zoną būtų galima sumažinti vienu kilometru, tada atsirastų galimybė sujungti Vilhelmo kanalą su Kuršių mariomis. Esą „Klaipėdos vanduo“ sutiktų su tokiu variantu.

Pakomentuoti situaciją paprašėme „Klaipėdos vandens“ vadovą B. Joniką.

"Žinome ir esame gerai susipažinę su anksčiau rengta galimybių studija, tačiau, mūsų žiniomis, jokių konkrečių veiksmų ar sprendimų nėra. Mums, kaip bendrovei, siekiančiai teikti tik aukščiausios kokybės paslaugas klientams, poreikio iškelti vandenvietę nėra.

Svarbu suprasti, jog ši vandenvietė yra unikali ne tik visoje Lietuvoje, bet ir itin svarbi Klaipėdos regionui. Apie 70 proc. viso geriamojo vandens Klaipėdos miesto gyventojams ir įmonėms tiekiama būtent iš šios vandenvietės, o esant poreikiui, būtų galima tiekti ir visam 100 proc. Taip pat šioje vandenvietėje taikoma vandens ruošimo technologija leidžia išlaikyti konkurencingas paslaugų kainas gyventojams ir verslui.

Tą parodo ir pati galimybių studija - net ir radus alternatyvius vandens šaltinius, vis tiek būtų reikalinga ir toliau pasitelkti vandens gavybai Karaliaus Vilhelmo kanalą. Yra teorinė galimybė vandenvietę kelti šiek tiek piečiau pačios vandenvietės mažinimo sąskaita, tačiau praktiškai tai reikalautų didžiulių milijoninių investicijų, kurios, tikėtina, taip pat iškeltų ir geriamojo vandens ruošimo kaštus bei tiekimo paslaugų tarifus ateityje.

Vanduo iš Karaliaus Vilhelmo kanalo ruošimui imamas nepertraukiamai, todėl komercinė ir pramoginė veikla šiame kanale teisės aktais yra draudžiama. Bet kokia žmogiška veikla šioje teritorijoje itin griežtai reguliuojama, juk kalbame apie geriamąjį vandenį - gyventojų sveikatą ir gerovę. Detaliau dėl klausimo, susijusio su vandenvietės apsaugos zonos ribų keitimu, reikėtų kreiptis į šią sritį kuruojančią Aplinkos ministeriją."

Trečioji miesto vandenvietė vandeniu aprūpina apie 70 proc. Klaipėdos ir dalį Klaipėdos rajono gyventojų. Iškėlus vandenvietę Klaipėdos uostui būtų perleista maždaug 170 hektarų teritorija.