Buvusi Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė nepiktnaudžiavo valstybės tarnyba ir neatskleidė valstybės paslapties, pirmadienį paskelbė Vilniaus miesto apylinkės teismas ir išteisino buvusią šalies vadovės atstovę spaudai baudžiamojoje byloje dėl slaptos informacijos nutekinimo.
"Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos duomenimis, priėjo išvadą, kad nesurinkta objektyvių duomenų, jog buvusi kaltinamoji D. Ulbinaitė, šiuo metu jau išteisinta, padarė nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamajame kodekse. Teismas, išnagrinėjęs byloje duomenis, atsižvelgęs į liudytojų parodymus, daiktinių įrodymų visumą, priėjo išvadą, kad D. Ulbinaitė nepadarė nusikalstamų veikų", - sakė teisėjas Miroslavas Gvozdovičius.
Teismas atkreipė dėmesį, kad D. Ulbinaitei palankus sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į liudytojų parodymus, telefoninius pokalbius, vaizdo įrašus.
"Teismas nesirėmė telefoniniais pokalbiais, jų neišklausė teisiamajame posėdyje, tačiau tyrė rašytinę medžiagą - pokalbių išklotinės, frazės, kaip matyti, ten yra aptakios, tikrai nieko konkretaus nėra ir apie valstybės paslaptį tikrai nėra kalbama. Taigi įrodymų visuma rodo, kad šiuo atveju nėra kaltinamosios kaltės", - dėstė teisėja Irma Randakevičienė.
Teismas nenustatė svarbių aplinkybių, dėl ko naujienų agentūros BNS žurnalistė turėjo atskleisti savo informacijos šaltinį. Be to, teismas, priimdamas šį sprendimą, rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teisme suformuota praktika, pagal kurią tik dėl ypatingų aplinkybių, keliančių grėsmę gyvybiškai svarbiam visuomeniniam interesui, asmuo ar asmenys gali būti įpareigotas atskleisti šaltinį.
"Šiuo požiūriu teismas vadovavosi šia suformuota praktika ir priėmė sprendimą, kad tokių aplinkybių teismas nenustatė, todėl ir priėmė tokį sprendimą, neįpareigojant žurnalistės atskleisti šaltinį", - kalbėjo M. Gvozdovičius ir patikino, kad teismas iš prokuratūros ar kitų institucijų nepatyręs spaudimo, nuosprendis priimtas be fizinių ar juridinių asmenų įtakos.
M. Gvozdovičius taip pat patvirtino, kad prokuroras buvo pateikęs prašymą apklausti teisme Prezidentę D. Grybauskaitę, tačiau prašymas netenkintas.
"Prezidentė yra pirmas valstybės asmuo. Ši norma yra įvesta į Baudžiamojo proceso kodeksą, numatyta procedūra, kaip gali būti apklausta Lietuvos Respublikos Prezidentė. Tai nereiškia, kad kiekvienoje byloje tai galėtų būti. Tai galėtų būti tik tais neatidėliotinais atvejais, kai šis asmuo žinotų kažkokias tiesiogines aplinkybes, susijusias su byla", - teismo sprendimą aiškino I. Randakevičienė. Pasak jos, tiesioginių aplinkybių Prezidentė šioje byloje nežino, nebuvo reikalo ją apklausti, tai būtų buvęs perdėtinis veiksmas.
Šis teismo nuosprendis per 20 dienų dar gali būti apskųstas aukštesnės instancijos teismui. Prokuroras Gintas Ivanauskas leido suprasti, kad tai greičiausiai ir bus daroma.
D. Ulbinaitė buvo kaltinama atskleidusi informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis. Pagal Baudžiamąjį kodeksą asmuo, kuriam "informacija buvo patikėta arba jis ją sužinojo dėl savo tarnybos, darbo ar atlikdamas viešąsias funkcijas, bet nebuvo šnipinėjimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų".
Taip pat jai buvo pateikti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi arba viršijus įgaliojimus. Baudžiamasis kodeksas numato, kad, "jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų".
Teismui baudžiamoji byla dėl slaptos informacijos nutekinimo buvo perduota pernai birželio 23-iąją, ji atversta dar po trijų mėnesių - rugsėjo 23 d. Kaltinamoji jai mestus kaltinimus atmetė. Dalis posėdžių buvo uždari, teismo proceso metu buvo apklausti aukšti pareigūnai, žurnalistai, Prezidentės spaudos tarnybos atstovai. Prokurorai D. Ulbinaitei siūlė skirti 250 minimalaus gyvenimo lygio, tai yra 32,5 tūkst. litų (apie 9413 eurų), baudą.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo valstybės paslapties paviešinimo Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas 2013 m. spalį. Tyrimas pradėtas gavus Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus Gedimino Grinos pranešimą, kad tą pačią dieną naujienų agentūra BNS paviešino įslaptintą informaciją apie galimas grėsmes nacionaliniam saugumui. Žiniasklaidoje buvo atskleistas VSD slaptos pažymos turinys, kad Rusija neva galinti paviešinti informaciją apie Prezidentę D. Grybauskaitę, kuri gali ją kompromituoti ar šmeižti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą