Mokesčių lengvatų tikslingumas ne visada aiškus

„Tarptautinėje praktikoje rekomenduojama mokesčių lengvatas vertinti atsižvelgiant į joms keliamus tikslus, poveikį verslui, visuomenei ir biudžeto pajamoms bei tokią informaciją skelbti viešai. Svarbu, kad politikai, priimantys sprendimus, gautų kuo išsamesnę informaciją apie mokesčių lengvatų poveikį ir galėtų priimti pagrįstus sprendimus. Tačiau Valstybės kontrolei atlikus mokesčių lengvatų auditą paaiškėjo, kad mokesčių lengvatų taikymo stebėsena Lietuvoje nėra rezultatyvi“, – apibendrindama šio audito išvadas sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Lietuvoje taikoma 215 mokesčių lengvatų. Iš jų audito metu įvertinus 70, nustatyta, kad 27-ių mokesčių lengvatų tikslai nenurodyti, o 43-jų bendro pobūdžio tikslus galima tik įžvelgti teisės aktų projektų lydimųjų dokumentų tekste, pavyzdžiui, konkurencingumo didinimas, mokesčio naštos sumažinimas. Neaiškiai nurodžius ar nenurodžius mokesčių lengvatų tikslų, sudėtinga nustatyti, ar jie pasiekti ir ar gauta nauda, kurios buvo tikėtasi.

Pasaulio banko ekspertai atkreipia dėmesį, kad mokesčių lengvatos dažniausiai nustatomos neribotam terminui, todėl po kurio laiko jos tampa neaktualios. Lietuvoje mokesčių lengvatų taikymo terminas nustatytas keturioms iš 215 lengvatų. Naudojant mokesčių lengvatas rinkos reguliavimui ir nenurodant taikymo termino, ilgainiui jos gali tapti rinką iškreipiančiomis priemonėmis, nes buvo priimtos esant kitoms ekonominėms sąlygoms.

Audito metu nustatyta, kad Finansų ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija ir Valstybinis patentų biuras turi duomenis apie biudžeto pajamų netekimus dėl 52 mokesčių lengvatų taikymo, kurie 2009 m. sudarė 1 808 mln. Lt, 2010 m. – 1 882 mln. Lt, 2011 m. – 2 101 mln. Lt. Tačiau valstybės biudžeto įvykdymo ataskaitose nurodomi biudžeto pajamų netekimai dėl 10 mokesčių lengvatų taikymo: 2009 m. jie sudarė 979 mln. Lt, 2010 m. – 713 mln. Lt ir 2011 m. – 918 mln. Lt. Auditoriai atkreipia dėmesį, kad išsamesnės informacijos apie biudžeto pajamų netekimus dėl mokesčių lengvatų taikymo viešinimas padėtų didinti viešojo administravimo skaidrumą.

Vienas asmuo gali turėti teisę į kelias skirtingas mokesčių lengvatas, 2009 m. jomis pasinaudota 3 319 tūkst., 2010 m. – 3 025 tūkst., 2011 m. – 2 926 tūkst. kartų. Kai kuriais atvejais mokesčių lengvatos taikytos netinkamai dėl neaiškiai apibrėžtų mokesčių lengvatų sąvokų, objektų ir sąlygų, dėl to didėja neteisingo apmokestinimo rizika.

Nuo 2004 m. teisės aktuose reglamentuotas sprendimų projektų poveikio išplėstinis vertinimas, tačiau toks vertinimas nustatant naujas mokesčių lengvatas ar keičiant jų turinį nėra atliekamas. Norminių teisės aktų stebėsena, kuri turėjo būti vykdoma nuo 2009 m., buvo atlikta tik dėl vienos mokesčių lengvatos. Finansų ministerija teigia atskirų mokesčių lengvatų taikymo stebėseną atliekanti pagal poreikį. Mokesčių lengvatos turi mokestinį poveikį biudžeto pajamoms, skatinantį poveikį tam tikros srities ūkio plėtrai ar socialinių santykių vystymuisi, todėl ne tik Finansų ministerija, bet ir kitos šakinės ministerijos turėtų nuolat vykdyti mokesčių lengvatų taikymo stebėseną.

Valstybės kontrolė pateikė Vyriausybei ir Finansų ministerijai rekomendacijas, kurios padėtų įvertinti mokesčių lengvatų tikslingumą ir poveikį, taip pat sudarytų sąlygas mokesčių lengvatų taikymo stebėsenai.