Kol Lietuvos archeologai bei paveldosaugininkai laikosi nuostatos atlikti archeologinius tyrimus tik tose vietose, kur neišvengiama žmogaus intervencija, atsiranda vis daugiau mėgėjų su metalo ieškikliais, kurie pasipelnymo tikslais grobstydami pavienius archeologinius radinius baigia nusiaubti ištisą senovės baltų kultūrinį sluoksnį.
Ieško "auksinio vikingo"
Prieš mėnesį Skuodo rajone, gavę vietinių gyventojų pranešimą, kartu su policija Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio inspektoriai prie Apuolės piliakalnio sulaikė du jaunuolius, be leidimo su metalo ieškikliais kasinėjusius X-XIV a. senovės kuršių kapinyną. Aptiktas ir konfiskuotas didelis kiekis archeologinių radinių iš senovinių kapų. Manoma, kad abu sulaikytieji priklauso didelei "juodųjų archeologų" grupuotei, kuri išgrobstė 12 senovės kuršių kapinynų Lietuvoje ir Latvijoje.
Sulaikytieji buvo apsirūpinę profesionalia archeologų įranga, turėjo modernius brangiai kainuojančius metalo ieškiklius, žemėlapius, senovės kapinyno schemą, turėjo tokiam darbus būtinų įgūdžių - buvo specialiai apmokyti. Su ieškikliais aptikę metalo pėdsakų, tą vietą žymėdavo ir iškasdavo kastuvais. Palaidotų senovės kuršių įkapes - kirvius, kalavijus, papuošalus pasisavindavo. Sulaikytiesiems nelegaliems archeologams iškelta baudžiamoji byla. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas.
Pasak Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko, Skuodo rajone esančius piliakalnius "juodieji archeologai" siaubia jau ne pirmą kartą.
2002 m. Ylakaičių kaime esantis Paluobės piliakalnis, vietinių Pilale vadinamas, buvo iškasinėtas kastuvais. Tuomet buvo perkastas 6 m ilgio, 2 pločio ir 4 m gylio perkasas.
2006 m. "juodieji archeologai" jau su ekskavatoriumi nukasė beveik trečdalį piliakalnio.
Vietiniai gyventojai mena, jog daugiau nei prieš 30 metų čia buvusio kolūkio agronomas specialia technika nuo žemės paviršiaus nušlavė 8 km nuo Ylakaičių kaimo buvusį Girdenių piliakalnį.
Visas šias istorijas, pasak L. Kavaliausko, sieja ir "juoduosius archeologus" masina legenda apie "Auksinį vikingą". Apie legendą, pasak L. Kavaliausko, užsiminė ir prie Apuolės piliakalnio sulaikytieji "juodieji archeologai".
Legenda, paremta faktais
Legenda apie "Auksinį vikingą" nuo seno pasakojama Skuodo apylinkėse. Neva Ylakaičiuose, Paluobės piliakalnyje, vikingai palaidojo savo vadą su aukso įkapėmis ir užkasė didžiulį lobį - aukso statines.
Pasak istoriko, archeologo, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus Jono Genio, legendos dažnai atspindi istorinę realiją, tačiau nebūtinai turi sąsajų su konkrečia istorija. "Žemaitijoje yra žinomi švedkapiai, tačiau tai nereiškia, jog tose vietose iš tiesų palaidoti švedai, tai tik legendos apie kovas, vykusias su švedais", - palygino J. Genys.
Rimberto kronikoje "Šv. Auscharijaus gyvenimas", anksčiausiai - 853 m. paminėjusioje Lietuvos gyvenvietę Apuolę, užfiksuota, jog vikingai iš tiesų puldinėjo kuršius. Kronikoje rašoma, jog Apuolės gyventojai kuršiai kurį laiką priklausė švedams, bet vėliau iš jų išsivadavo. Tada juos užpuolė danai. Jų antpuolį apuoliškiai atrėmė. 853-854 m. Apuolės gyvenvietę ir pilį puolė Švedijos karalius Olafas su savo kariuomene. Apuolę tąsyk, anot kronikos, gynę 15 tūkst. karių iš 5 sričių (anot šių dienų istorikų, tiek daug jų anuo metu čia būti negalėjo). Mūšis vyko aštuonias dienas. Devintąją prasidėjo derybos. Apuoliškiai turėjo pripažinti švedų pergalę. Pilies gynėjai nugalėtojams sumokėjo didžiulę išpirką sidabru.
Vikingų Lietuvoje nėra
Pasak J. Genio, karingas vikingų būdas, geri prekybiniai ryšiai ir plėšikavimas lėmė, jog ši gentis buvo sukaupusi daugiau tauriųjų metalų, ypač sidabro. "Archeologai, tiriantys vikingų kapavietes, randa sidabruotų papuošalų, kovos įrankių. Ypač daug vikingų lobių buvo aptikta Gotlando saloje", - pasakojo istorikas, pridurdamas, kad Lietuvoje, deja, nėra rasta nė vieno vikingo kapo. Artimiausias vikingo kapas, anot pokalbininko, buvo rastas netoli Grobinės, Latvijoje.
J. Genio įsitikinimu, kuršių senkapiai yra grobstomi "juodųjų archeologų" dėl to, jog jų kultūrai ir gyvensenai vikingai turėjo didelės įtakos, ir archeologiniai radiniai tai atspindi. "Pavyzdžiui, tyrinėdami Bandužių piliakalnį, mes suradome ant vielos suvertus įvairius daiktus. Tokie vėriniai buvo būdingi vikingams, o kuršiai juos perėmė. Žinomas tik vienas atsitiktinis vikingams priskiriamas archeologinis radinys - žalvarinis Toro kirvukas", - pasakojo J. Genys.
Seka mokslininkų pėdsakais
Istoriko, archeologo, Kretingos muziejaus mokslinio bendradarbio Juliaus Kanarsko manymu, "juodųjų archeologų" plėšikavimus išprovokuoja ne tik legendos, bet ir moksliniai tyrimai.
"Taip pat įdomūs ir vertingi yra ir, pavyzdžiui, sūduvių krašto archeologiniai radiniai, tačiau kuršių palikimą archeologai mokslininkai yra geriausiai ištyrę. O "juodieji archeologai" dažniausiai seka mokslininkų pėdsakais", - mano J. Kanarskas.
Sulaikius "juoduosius archeologus" prie Apuolės piliakalnio, paveldosaugininkai patikrino dar dešimt vertingiausių kuršių kapinynų. Birželio pabaigoje buvo aptikti "juodųjų archeologų" pėdsakai IX-XIII amžiaus Kašučių - Dubašių kapinyne, esančiame Kretingos rajone, tarp Kašučių ežero ir Akmenos upės.
"Lyginant su Apuole, Kašučių kapinynas yra visiškai nuniokotas, archeologai jame jau nieko nesuras, nes išrankioję pavienius radinius "juodieji archeologai" suardė kultūrinį sluoksnį, sunaikino vertingą informaciją", - piktinosi archeologas.
Pokalbininkas spėja, jog archeologus mėgėjus į Kašučių kapinyną galėjo privilioti Kretingos muziejuje eksponuojami gražūs radiniai. Kašučių kapinynas buvo surastas praeito amžiaus 7 dešimtmetyje. 1969 m. archeologė Afrosija Radvilaitė čia aptiko kuršių moters kapą, kuriame surasti gražūs žalvariniai papuošalai, eksponuojami muziejuje.
"Tam, jog šiais metais suaktyvėjo būtent kuršių kapinynų plėšimai, galėjo turėti įtakos ir šiemet Lietuvos nacionalinio muziejaus pristatyta baltų archeologijos paroda "Kuršiai - baltų vikingai", nes "juodųjų archeologų" apgultas arealas sutampa su pristatomuoju parodoje", - pastebėjo J. Kanarskas.
Veža iš Lietuvos
Išgrobstytas archeologines vertybes "juodieji archeologai" dažniausiai išveža į užsienį, tikėdamiesi iš to pasipelnyti. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus vadovas J. Genys prisiminė vieną atvejį iš savo darbo praktikos, kai vienas žmogus už labai aukštą kainą bandė parduoti nelegalų archeologinį radinį ir grasino, jog priešingu atveju vertybė iškeliaus iš Lietuvos. Muziejininkas tuomet perdavęs informaciją atitinkamoms institucijoms, tačiau nežino archeologinės vertybės likimo.
"Aš nežinau nė vieno kolekcininko Lietuvoje, kuris rinktų pagoniškus baltų genčių daiktus, tačiau Skandinavijos šalių antikvariatuose ne kartą esu matęs kuršiškų archeologinių radinių. Greičiausiai jie ten pateko nelegaliais keliais iš mūsų kraštų. Yra buvę atvejų, jog Švedijos muziejininkai skambino ir teiravosi dėl vieno ar kito atkeliavusio radinio, yra buvę, jog grąžino mūsų krašto vertybes Lietuvos nacionaliniam muziejui", - pasakojo J. Genys.
Klaipėdiečio antikvaro Gedimino Žulio teigimu "juodieji" archeologiniai radiniai iš Lietuvos iškeliauja todėl, kad prieš penkerius metus priimtas įstatymas draudžia jais prekiauti ir graso didelėmis baudomis. "Užsienyje antikvarinė prekyba archeologiniais radiniais yra leidžiama", - tvirtino pokalbininkas.
90 proc. netyrinėta
Lietuvoje uždrausta ne tik prekyba archeologiniais radiniais, bet ir moksliniai archeologiniai tyrimai nėra skatinami.
Paveldosaugininko L. Kavaliausko teigimu, 90 procentų pilkapių nėra paliesti mokslininkų archeologų. "Paveldosauga laikosi pozicijos, jog jeigu nėra reikalo daryti invazijos, tai geriau vertingus archeologinius sluoksnius palikti neliestus ateities kartoms, nes jų tyrimo technologijos nuolat tobulėja, tačiau šio metu, kai metalo ieškikliai yra laisvai prieinami kyla grėsmė, jog pilkapius sunaikins "juodieji archeologai". Lietuva labai maža. Kapinyną galima sunaikinti per porą valandų, o per dieną - ištisą kultūrinį sluoksnį", - sakė L. Kavaliauskas.
Pokalbininko manymu, pažaboti "juodąją archeologiją" šiuo metu įmanoma tik griežtinant metalo ieškiklių įsigijimo ir naudojimo reglamentą.
Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatomis, asmuo, aptikęs ar suradęs archeologinių radinių, privalo nedelsdamas pranešti vietinėms kultūros paveldo institucijoms ar tokių institucijų specialistams (savivaldybių paveldosaugos padaliniams).
Policija primena, kad pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio "Turto sunaikinimas ar sugadinimas" 2 dalį "Tas, kas .. sunaikino ar sugadino ... didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų."
Jurga PETRONYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą