Konstitucinio Teismo tinklalapyje šios įstaigos 25-mečio proga patalpintas Teismai.lt interviu su Konstitucinio Teismo pirmininku Dainiumi Žalimu. Šis aiškina, kad jo vadovaujamos institucijos autoritetas Lietuvoje nekvestionuojamas, kad dabar Konstitucijos viršenybė derinama su pagarba ES teisei ir t.t. Psichologas, publicistas, buvęs ilgametis parlamentaras Vytautas Čepas daugeliu D.Žalimo teiginių abejoja. O labiausiai jam kliūna, kad Konstitucija dabar aiškinama nebe pažodžiui, o taip, kaip pakužda „konstitucinės dvasios“.
D.Žalimas Konstitucinio Teismo gyvavimą sugrupavo į tris etapus. Pirmuoju - iki maždaug 2002 m. - esą Konstitucija buvo aiškinama pažodžiui. Antruoju - maždaug iki 2012 m. - neva buvo formuojama samprata, kad Konstitucija yra ne vienas iš įstatymų, o aukščiausioji teisė. Trečiasis, pasak jo, pasižymi tuo, kad derinama Konstitucijos viršenybė bei pagarba tarptautinei ir ES teisei.
- Galbūt ir toliau turėtų būti elgiamasi, kaip pirmuoju etapu, o ne kaip dabar, kai Konstitucija aiškinama visai kitaip, nei ją aiškintų šio Pagrindinio šalies įstatymo kūrėjai. Ir kai ji laikoma net žemesne už ES direktyvas? - „Vakaro žinios“ teiravosi Vytauto ČEPO.
- Faktas, kad Konstitucija buvo priimta vienokia ir su vienokiais lūkesčiais, o dabar po visų tų išaiškinimų ji tų lūkesčių nebepateisina. Su Konstitucija dabar taip elgiamasi, kad žmonės nebesupranta, kas yra tas Pagrindinis įstatymas. Nes jis, esant reikalui ir Seimo narių pageidavimui, keičiamas kaip tik norima. Ir tik kokių nors aktyvių žmonių sambūris kartais sustabdo šį reikalą. Prisiminkime kad ir stojimą į ES, kai staigiai buvo pakeista nuostata, jog per referendumą galima balsuoti dvi dienas. Lietuvoje, kai norima kažką padaryti, tuoj pat bandoma pakeisti Konstituciją, jei jos nuostatos nesutampa su politikų norais. Tai yra negerai, taip neturėtų būti ir tai buvo sunkiau padaroma, kai buvo pažodinis Konstitucijos aiškinimas.
Tauta priėmė Konstituciją, tai ir gyvenkime su tokia Konstitucija. Tačiau vėliau atsirado vadinamoji Kūrio (buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Egidijaus Kūrio, - aut. past.) Konstitucija su savo dvasiomis, kurios padėdavo kai kurias nuostatas paaiškinti. Tačiau juk ne dvasių pasaulyje gyvename, o konkrečių teisinių formuluočių erdvėje, kurioje pagrindinius dalykus apibrėžia Konstitucija. Ir jei nesilaikome šitų stulpų, reiškia, Konstitucijos neturime. Turime tik Konstitucijos aiškintojus, kurie ją aiškina kaip nori.
Konstitucija - ne paklodė, kurią po savaitės galima pakeisti, nes pasirodė nepatogi, per šiurkšti. Arba todėl, kad išsipurvino. Bet kaitaliojama, o nuo šito ir prasideda valstybės griovimas.
Svarbiausia, kad esminiai klausimai nederinami su Konstitucija. Pavyzdžiui, Seimas pritarė Lisabonos sutarčiai jos neskaitęs ir nepasižiūrėjęs, kad ji kertasi su Konstitucija, dabar pritarė tam susitarimui dėl migracijos. Dar viena blogybė - kai ES priima kokią nors direktyvą, mūsiškiai tuoj puola aiškintis, ar ji derinasi su mūsų Konstitucija. Jei nesiderina - puola keisti... Konstitucijos.
Tada žmonės ir nustoja tikėti teisine valstybe. Juk Konstitucija - valstybės pamatas. Kai namo pamatas ima byrėti, tai ir namas ima byrėti. Dabar žmonės mato: jei tu turi pinigų ar užimi įtakingą postą, net Tautos priimtą Konstituciją gali keisti pagal savo norą.
Štai JAV Konstitucija, gyvuojanti apie 300 metų, yra su vos keliais pakeitimais. Pas mus tie straipsniai keičiami ir keičiami. Dabar jau net nebesuprantame, kas yra šeima. O kas supranta, kad tai - vyro ir moters santuoka, sulaukia grasinimų ir būna išvadinami homofobais. Tačiau juk Konstitucijoje parašyta, kas yra šeima, tai kodėl tada grasinama už vadovavimąsi Konstitucijos nuostata?
- Seime irgi buvo iškilęs klausimas, kas yra šeima, norėta „aiškiau“ apibrėžti jos sąvoką.
- Jei kažkas nebesupranta, kas yra šeima, tai gal tokiam į Seimą geriau iš viso neiti. Keisčiausia, kad tie, kurie sako, kad vienalytės „šeimos“ yra absurdas, kad vienos lyties asmenims negalima leisti įsivaikinti, nes bus traumuojamas vaikas, yra puolami. O tie, kurie šneka priešingai - ne, nors iš esmės būtent jie eina prieš Konstituciją. Tai dar kartą parodo, kad Konstitucija visiškai negerbiama.
- Arba Konstitucijoje akcentuojama nekaltumo prezumpcija ir sakoma, kad teisingumą vykdo tik teismai, o žmogus laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta. Tačiau dabar vaikai atiminėjami, taip šeimos baudžiamos ir laikomos kaltomis be jokių teismo sprendimų.
- Atrodo, kad esi kalčiausias tik todėl, kad turi vaiką. Jei vaikas žaisdamas nukrenta ir susilaužo ranką, jau jį galima atimti. Kiekvieną jo mėlynę kažkodėl turi teisę aiškintis kažkokie įvykio vadybininkai, lendantys į šeimą, kuri, sakoma, yra valstybės pagrindas ir neliečiama. Pasirodo, liečiama. Taip, vaikų mušti negalima, tačiau negalima jų atimti vien todėl, kad kažkas paskambina ir pasako, neva jie mušami.
Aišku, kartais lazda perlenkiama į kitą pusę.
- Ką turite mintyje?
- Dabar kažkokie politikai iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ pasiūlė, kad žmogus, baigęs aukštąjį mokslą už valstybės pinigus, turėtų kelerius metus atidirbti Lietuvoje. Iškart atsirado gudručių, puolusių šaukti, kad tai prieštarautų Konstitucijai, garantuojančiai nemokamą aukštąjį mokslą gerai besimokantiems. Tačiau kaip mums išlipti iš dugno, jei už didžiulius pinigus rengiame specialistus užsieniui? Aiškinama, kad įpareigojimas atidirbti Lietuvai varžytų žmogaus judėjimo laisvę. Tai tada ir į kariuomenę imti negalima, nes tai laisvę suvaržo. Daug kur užsienyje yra įpareigojimas atidirbti mokesčių mokėtojams, o po to važiuok kur tik nori.
- D.Žalimas dar pareiškė, kad Konstitucinio Teismo autoritetas yra nekvestionuojamas...
- Ką reiškia žodis „nekvestionuoti“? Reiškia, šventai tikėti tuo, ką jis pasako. Tačiau juk ten ne pusdieviai sėdi, o klystantys žmonės. Be to, matome, kad ir tame pačiame Konstituciniame Teisme kai kuriais klausimais pareiškiamos atskirosios nuomonės, tad reiškia, kad paskelbta „tiesa“ nėra neginčijama. Juokingiausia, kad įstatymų leidėjai kartais į Konstitucinį Teismą kreipiasi, kai nežino, ką daryti. Teismas išaiškina, kad kažkas yra blogai, o kas blogai - jau patys žiūrėkitės.
Todėl apie 10 proc. Konstitucinio Teismo nutarimų ir yra neįgyvendinti, nes jų niekas nesupranta.
- Buvo siūlymų Konstitucijos dieną paskelbti šventine vietoje, pavyzdžiui, gegužės 1-osios ar Joninių. Gal taip būtų skiepijama didesnė pagarba Konstitucijai?
- Man visada keista, kad švenčiame proletariato dieną ar kokią nors pagonišką šventę, o Konstitucijos dieną pamirštame. Kai valstybės mastu jai nerodoma pagarbos, tai ir dedasi tokie dalykai, kaip dabar su migracija. Konstitucijoje parašyta, kad Lietuvos valstybę kuria Tauta. O tu pabandyk išeiti į gatvę ir šūktelėti „Lietuva - lietuviams“. Iškart būsi sumaltas tarp girnų kaip nacionalistas, nors toks šūkis nereiškia, kad tu nori iš Lietuvos išvaryti visus kitataučius.
- Briuselis netgi pradėjo pažeidimų procedūrą prieš Lietuvą, kuri kitų valstybių piliečiams sudarė sunkesnes sąlygas būti mūsų partijų steigėjais ar nariais.
- Teks perrašyti Konstituciją, kad Lietuvą kuria ES piliečiai. Ir teks skanduoti, kad „Lietuva - ES piliečiams“. Pamatysite, tikrai tuoj atsiras iniciatyva atitinkamai pakeisti Konstituciją.
***
Dainius ŽALIMAS, Konstitucinio Teismo pirmininkas (citata iš žurnalo Teismai.lt, 2018 m. gruodis):
„Dabar KT praktikoje akivaizdi tendencija labiau derinti du teisės viršenybės aspektus - Konstitucijos viršenybę bei pagarbą tarptautinei ir Europos Sąjungos teisei. Tai daryti liepia pati Konstitucija, kuri, būdama šalies aukščiausioji teisė, negali būti izoliuota nuo tarptautinės ir europinės teisės, priešingai, ji pati įpareigoja būti atviriems tarptautinei ir ES teisei. Tai lemia konstituciniai teisinės valstybės, pagarbos tarptautinei teisei, atviros pilietinės visuomenės ir vakarietiškos geopolitinės orientacijos principai.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą