Teisėjams skursti draudžiama

Konstitucinis Teismas jau mėnesį aiškinasi, ar teisėjams gali būti mažinamos valstybinės pensijos, kurios jiems mokamos vos nustojus dirbti Temidės tarnais, jei poste išbūta ne mažiau nei 5 metus. Sulaukę pensinio amžiaus, teisėjai gauna dar ir senatvės pensiją. Beje, visiems senjorams pastarosios išmokos turi viršutinę ribą: net jei tu uždirbai keliolika tūkstančių litų per mėnesį ir sumokėjai daug mokesčių, senatvėje gausi tik kiek daugiau nei 2 tūkst. litų. Valstybinės pensijos tokios ribos neturi.

Vos Teisingumo ministerija prakalbo apie planus teisėjams kiek sumažinti valstybines pensijas, Konstitucinis Teismas ėmė aiškintis, ar tai neprieštarautų pagrindiniam šalies įstatymui. Nors atrodytų, kad kaip tik turėtų būti atvirkščiai, nes šiuo metu vieni pensijų gavėjai diskriminuojami kitų atžvilgiu.

Štai teisėjų, išdirbusių 20 metų, valstybinės pensijos dydis siekia 45 proc. jo buvusios algos dydžio per paskutinius penkerius darbo metus. Todėl eilinis Konstitucinio Teismo teisėjas, šiuo metu uždirbantis 13,22 tūkst. litų, gaus 5951 lito dydžio valstybinę pensiją. O štai visoms senatvės pensijoms nustatyta viršutinė riba. Kad ir kiek uždirbtum, ji jokiu būdu nesieks 3 tūkst. litų per mėnesį.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė „Vakaro žinioms“ tvirtino, kad tai yra socialiai neteisinga, todėl žada, kad komitetas dar neprasidėjus pavasario sesijai imsis žygių.

„Sodros“ įmokoms viršutinės ribos nėra, o išmokoms yra. Tai - socialiai neteisinga ir neprisideda prie žmonių pasitikėjimo „Sodra“, todėl vis daugiau žmonių bėga į privačius pensijų fondus. Neteisinga ir tai, kad valstybinėms pensijoms nėra viršutinės ribos. Be to, pavyzdžiui, teisėjams valstybinės pensijos priklauso net ir tuo atveju, jei jie išdirbo vos penkerius metus. Kaip visa tai išspręsti - konkrečių siūlymų dar nėra. Mes jau vasarį ketiname apie tai diskutuoti. Negali viena kuri žmonių grupė būti išskirtinė. Vienas iš siūlymų - įtvirtinti, kad teisėjams valstybinės pensijos priklausytų tik ištarnavus 20 ar 25 metus, kaip, pavyzdžiui, policininkams“, - kalbėjo K.Miškinienė.

Tačiau politikė mano, kad bet koks bandymas teisėjams sumažinti valstybines pensijas arba apriboti galimybę jas gauti būtų pripažintas antikonstituciniu. Jai keista ir tai, kad Konstitucinio Teismo teisėjams priklauso daug didesnės valstybinės pensijos nei bendros kompetencijos teisėjams - lyg Konstituciją aiškinti ne taip, kaip patogu politikams, yra pavojingiau, nei už grotų pasodinti nusikaltėlius. Pavyzdžiui, žemiausios grandies teisėjo valstybinė pensija, neskaitant gautos atlyginimo dalies už ištarnautus metus, būtų 2879 litai - daugiau nei perpus mažesnė nei Konstitucinio Teismo teisėjų.

„Na, jūs mane su tokiais klausimais įvarėte į kampą. Kažin ar turiu teisę vertinti Konstitucinio Teismo sprendimus. Bet iš esmės turėtų būti solidarumo principas. Juk, pavyzdžiui, mes žmonių neatsiklausėme, ar jie nori, kad jiems būtų pavėlintas senatvės pensijos amžius, todėl ir teisėjų neturėtume atsiklausti. Aišku, Konstitucinis Teismas tikriausiai išaiškins, kad tai prieštarauja Konstitucijai. Deja, jo sprendimai vis dažniau panašūs į politinius. Jo teisėjams pensijos patvirtintos didžiausios, didesnės, nei teisiančių nusikaltėlius, nes, kai atkūrėme valstybę, tikėjomės, kad jie bus tie žmonės, kurie priims pačius objektyviausius sprendimus. Deja, būna visaip. Visi žinome, kad kai kurie sprendimai panašūs į tokius, kokie reikalingi politikams. O paskui tokie sprendimai turi neigiamą įtaką visai visuomenei. Galbūt Konstitucinio Teismo teisėjai nėra laisvi spręsti savarankiškai, bijodami, kad politikai jiems, pavyzdžiui, sumažins algas?“ - svarstė K.Miškinienė.