Teisme – su Algiu Ramanausku besibylinėjančios rusų kalbos mokytojos šou: mane nori sunaikinti

(25)

Vilniaus apylinkės teisme antradienį įvyko rusų kalbos mokytojos Žanos Bortkevič ir visuomenės veikėjo Algio Ramanausko akistata. Ž. Bortkevič visuomenininką kaltina įžeidus jos garbę ir orumą, nes A. Ramanauskas savo feisbuko paskyroje paviešino visus moters grasinimus, įžeidimus ir keiksmus kitoms mokytojoms, kurios, prasidėjus karui Ukrainoje, viešai paskelbė palaikančios Ukrainą.

Teisme Ž. Bortkevič teigė, kad visus įžeidimus rašė apimta streso būsenos, o A. Ramanauskas, pasinaudodamas proga, nusprendė ją „sunaikinti“ pasinaudodamas „įtaka, kurią turi švietimo sistemoje“.

Su J. Bizaite veikė kaip sindikatas

Šio konflikto pradžią geriausiai prisimena lietuvių kalbos mokytoja Jolanta Bizaitė. Būtent jos pažįstamą kolegę dėl Ukrainos vėliavos pirmiausia užpuolė Ž. Bortkevič. Teisme Ž. Bortkevič sakė, kad nėra nusiteikusi priešiškai prieš Ukrainą, tačiau jai nepatiko faktas, jog kolegės, bendraudamos su ja, teigė vieną, o socialiniuose tinkluose nurodė kitą karo perspektyvą.

Po negražaus akibrokšto kolegei J. Bizaitė rusų kalbos mokytojai pasiūlė nupirkti bilietą į Maskvą, tačiau tuomet ir pati Ž. Bortkevič žodžių kišenėje neieškojo – teisėja posėdžių salėje pagarsino, kad moteris J. Bizaitę išvadino suka ir dūra.

Konfliktas tarp rusų kalbos mokytojos ir A. Ramanausko kilo dar 2022 m. balandį. A. Ramanauskas tąkart mokytoją pavadino rusofašiste, nes sužinojo, kaip ši moteris terorizavo mokytojas, kurios, Rusijai užpuolus Ukrainą, feisbuke ant profilio nuotraukos iš solidarumo užsidėjo Ukrainos vėliavą.

„Mano darbo stažas – daugiau nei 30 metų. Pasisakydamas A. Ramanauskas šmeižia mane feisbuke, socialinėje erdvėje. Per „Tamo“ (mokyklų plačiai naudojamas dienynas mokinių veiklai fiksuoti – red.) buvo siunčiamos žinutės, tokios kaip „rusofašistė, vatnikė“. Aš vertinu šiuos veiksmus kaip žeminančius mano garbę ir orumą“, – prisiekusi teisme teigė Ž. Bortkevič.

Moteris tikino, kad A. Ramanauskas neturėjo teisės vadinti jos rusofašiste, nes ji niekada nedirbo Rusijoje, dėl tokios priežasties nebuvo atleista iš darbo. Pasak Ž. Bortkevič, visuomenininkas neturėjo jokio pagrindo organizuoti „teroro akto“ prieš ją.

„Niekada nebuvau atleista už tai, kad esu rusofašistė. Niekada nedirbau Rusijoje. A. Ramanauskas persekiojo mane, atrado visose įstaigose, (2022 metų – Alfa.lt) kovo 30 d. parašė apie mane (įrašą feisbuke – Alfa.lt), kad aš rusofašistė, turinti prieigą prie vaikų. Niekada su vaikais per savo pamokas nekalbėjau apie Rusiją“, – sakė buvusi rusų kalbos mokytoja.

Patyrė patyčias

Pasak Ž. Bortkevič, Vilniaus licėjuje tuo metu rusų kalbos mokytoja dirbusi moteris po A. Ramanausko įrašo feisbuke patyrė patyčias.

Ji teigė, kad mokiniai pradėjo kabinti užrašus, dar tą pačią dieną po to, kai visuomenininkas paskelbė įrašą, per „Tamo“ dienyną vienas mokinys išsiuntė visai mokyklai žinutes su įžeidinėjimais, grįsdamas jas tuo, kad A. Ramanauskas taip skelbė savo įrašuose. Vaiko akibrokštas mokykloje moteriai kainavo darbo vietą.

„A. Ramanauskas suorganizavo teroro aktą. Vaikas paskelbė įrašą kovo 30-ąją 11 val. per „Tamo“ dienyną, kad aš esu rusofašistė, skelbė, kad A. Ramanauskas tokią išvadą padarė. Nusiuntė visai mokyklai. Po to direktorė manęs paprašė, kad išeičiau iš darbo“, – situaciją komentavo Ž. Bortkevič.

Pagalbos nesulaukė

Bandydama toliau ieškoti paguodos, Ž. Bortkevič kreipėsi į Švietimo ministeriją su prašymu peržvelgti situaciją. Kadangi pagalbos nesulaukė, jai sušlubavo sveikata ir nusprendė kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo žeminimo.

„Manau, kad A. Ramanauskas neturi teisės žeminti manęs dėl mano tautybės. Mane kankina depresija, nerimas, širdies sutrikimai. Buvau priversta pasikeisti savo pavardę, nes A. Ramanauskas liepė draugams rašyti man nesąmones ir mane terorizuoti, klausti įvairių klausimų dėl Rusijos“, – teisme sakė Ž. Bortkevič.

Pasak buvusios rusų kalbos mokytojos, A. Ramanauskas nėra toks nekaltas. Moteris teismui bandė parodyti, grįsdama savo pasakojimą nuogirdomis iš įvairių valstybinių (ir ne tik) institucijų atstovų, kad A. Ramanauskas turi nemenką įtaką Lietuvos švietimo sistemoje. Ši priežastis, pasak moters, yra pagrindinė, dėl kurios jos dirbti nebesamdo nė viena mokykla.

„A. Ramanauskas daro įtaką (Vilniaus savivaldybės – red.) Švietimo skyriui. Man darbuotoja ten sakė, kad neduos raštu parašyti prašymo į darbą, nes bijo A. Ramanausko. Mane vadina alkoholike, nors girdėjau, kad pats mėgstantis išgerti. Jis mane bandė įžeisti kaip rusų tautos atstovę. Ir žinau, kad už durų stovi jo draugai, žiniasklaidos draugai, kurie nori mane pažeminti“, – teisme teigė Ž. Bortkevič.

Ž. Bortkevič. Alfa.lt nuotr.
Ž. Bortkevič. Alfa.lt nuotr.

Savo kaltę įžvelgia iš dalies

Teisėjai paklausus, ar pati Ž. Bortkevič nesijaučia atsakinga už tai, kaip viešai kalbėjo su kitomis mokytojomis, ji atsakė, kad už tai jau sumokėjo gana didelę kainą.

„Aš esu atsakinga, bet jau ir taip sumokėjau didelę kainą. Aš be darbo esu. Ir niekada pati pirma niekam nerašiau.

Aš lietuvė, dirbu Lietuvai, visą savo gyvenimą paskyriau Lietuvai. O J. Bizaitė su A. Ramanausku susimokė prieš mane. Jie kartu veikė kaip sindikatas“, – sakė Ž. Bortkevič.

Kovojo dėl neviešumo

Nors visus aršius pasisakymus ir įžeidimus pati Ž. Bortkevič išsakė viešai, ji ir jos advokatas stipriai kovojo dėl teismo posėdžių neviešumo: bandė pagrįsti neviešo asmens orumo, tuomet šeimos orumo, viešojoje erdvėje plintančių asmeninių nuotraukų viešinimo, A. Ramanausko komentarų žurnalistams ir pačių žurnalistų daromų komentarų žala.

Tačiau net ir šie triukai nepadėjo. Teisėja nusprendė, kad byla nėra joks išskirtinis atvejis, kad būtų svarstoma už uždarų durų.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder