ZONA. Kompensacijos už neįrengtas vietas galioja Klaipėdos senamiestyje ir jo prieigose. Redakcijos archyvo nuotr.

Neįrengta vieta automobiliui verslui kainuos daugiau

Klaipėdos valdžiai tūkstančiu eurų padidinus kompensacijas už neįrengtas automobilių stovėjimo vietas prie naujų ir rekonstruojamų pastatų miesto centre, verslo atstovai šį sprendimą kritikuoja ir pasigenda skaidrumo dėl surinktų lėšų panaudojimo. Tačiau Savivaldybė sako, jog reikalavimas susimokėti - kraštutinė priemonė.

Kompensacija už vieną neįrengtą automobilio stovėjimo vietą nuo 4,5 tūkst. iki 5,5 tūkst. eurų padidinta kovo 8-ąją Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

Administracijos vadovas Andrius Žukas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad šis dydis peržiūrimas kiekvienais metais pagal 2019 metais tarybos sprendimu numatytą tvarką.

„Kaina yra peržiūrima kiekvienais metais pagal pateiktą metodiką“, - sakė jis.

Anksčiau kompensacijos dydis keltas jau kelis kartus, paskutinį kartą - 2021-aisiais, kai patrigubėjo nuo 1,5 iki 4,5 tūkst. eurų.

Jomis siekiama mažinti taršą senamiestyje, reguliuoti plėtrą miesto centre, įrengti daugiau bendro naudojimo stovėjimo aikštelių mieste tam panaudojant Savivaldybės ir privačių investuotojų lėšas.

Be to, verslui sudarytos galimybės neįrengti tiek automobilių statymo vietų, kiek numato teisės aktų reikalavimai, ten, kur erdvės trūksta, tačiau už kiekvieną trūkstamą vietą susimokant į miesto biudžetą.

Nekilnojamojo turto agentūros „Aidila“ vadovas Algimantas Bružas „Vakarų ekspresui“ sakė, jog toks principas yra ydingas - jame verslo atstovas įžvelgia prievartą, o kompensacijos didinimas - pernelyg drastiškas.

„Šis principas yra gana ydingas dėl to, kad kažkas kažką prievartauja susimokėti ten, kur nesudaromos sąlygos įsirengti “parkingo„ vietas, o kur ir kada tie pinigai bus panaudoti, kažkas sprendžia neapibrėžtame reglamente. Tas kasmetinis indeksavimas yra pernelyg drastiškas“, - teigė jis.

Anot jo, miesto valdžia turėtų ne didinti kompensacijas, o padėti ieškoti galimybių įrengti parkavimo vietų.

„Ar tai racionalu ir tikslinga - nežinau. Manau, kad Savivaldybė turėtų įdėti daugiau pastangų sudarydama sąlygas įrengti stovėjimo vietas, o ne tik rinkti pinigus už neįrengtas“, - sakė jis.

Savivaldybės administracijos direktorius A. Žukas sako, kad šios kompensacijos neišgelbėja verslo nuo pareigos įrengti vietas - jeigu nėra galimybės to padaryti šalia, jų ieškoma puskilometrio spinduliu.

„Nėra taip, kad verslas, sumokėjęs kompensaciją, neturės prievolės įrengti stovėjimo vietų. Tai paskutinė alternatyva, kai jau visiškai niekur nėra galimybės įrengti vietų. Jeigu statomas koks nors pastatas ir nėra galimybės prie pat jo įrengti vietų, tai teritorija peržiūrima pusės kilometro spinduliu, kur tai galima padaryti“, - aiškino A. Žukas.

„Aidilos“ vadovas A. Bružas taip pat pasigenda valdžios atskaitomybės dėl surinktų lėšų.

„Sprendimas galioja jau ne vienerius metus, gal Savivaldybė galėtų pateikti - ką yra nuveikusi dėl papildomų vietų įrengimo? Kol kas aš, kaip miestietis, nežinau. Trūksta ir valdžios atskaitomybės, ir skaidrumo dėl pinigų panaudojimo, o indeksavimas - ne visuomet racionalus“, - kalbėjo A. Bružas.

Klaipėdos tarybos 2019 metais patvirtintas kompensacijų tvarkos aprašas numato, jog surinktos lėšos patenka į specialų fondą, kuris naudojamas antžeminių ir požeminių automobilių saugyklų įrengimui senamiestyje bei centrinėje miesto dalyje.

Savivaldybė kasmet vasarį kompensacijos dydį indeksuoja įvertinusi šalies ekonomikos pokyčius, statybų kainas ir kitus rodiklius.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder