Su šiukšlių krūvomis atsisveikinsime visam laikui?

Naujas pakuočių atliekų tvarkymo reglamentavimas leis aplinkos ministrui nustatyti tokį pakuočių atliekų išvežimo dažnį, kuris užtikrintų, kad gyventojų kiemuose savaitėmis nebesikauptų šiukšlės.

Iki šiol patys atliekų tvarkytojai patys nuspręsdavo, kiek kartų per savaitę gyvenamųjų namų kiemų išvežti susikaupusias pakuočių atliekas.

Kol sostinės valdžia ir atliekų tvarkytojai aiškinosi santykius, Vilnius kelis kartus per metus, ypač po ilgųjų šventinių savaitgalių, virsdavo viešu sąvartynu.  

Vilniaus valdžia dėl apgailėtino atliekų tvarkymo mieste kaltindavo gamintojų ir importuotojų organizacijas (GIO). Pastarosios esą jos atmestinai žiūrėjo į gyventojams teikiamas paslaugas ir retai bausdavo vežėjus už nekokybiškai suteiktas pasaugas.

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas Alfa.lt anksčiau teigė, kad GIO sostinėje ne tik nestatė  konteinerių, bet ir nesirūpino jų būkle, maišų keitimu, aikštelių tvarkymu. Šios organizacijos taip pat esą nevykdė klientų aptarnavimo ir paslaugų kokybės kontrolės.

Savo ruožtu Vilniaus valdžios kaltinimus šios organizacijos atmesdavo kaip nepagrįstus. Jų teigimu, perpildytų konteinerių problemą užprogramavo pati Vilniaus savivaldybė, visus antžeminius rūšiavimo konteinerius pakeitusi požeminiais.

Taupant esą buvo smarkiai sumažintas ir konteinerių tūris – 7 antžeminius pakeitė 1 požeminis, kuris yra du kartus mažesnis. Esą todėl juos ištuštinti tenka dažniau, o tai papildomai kainuoja, todėl neapsimoka.   

Po šių mėtų birželio mėn. Seimo priimtų įstatymo pataisų sostinės valdžia viliasi, kad aplinkos ministras nustatys gyventojams ir savivaldybėms patrauklų pakuočių atliekų išvežimo reglamentavimą.

„Tikimės, kad ministro nustatytas dažnis atitiks gyventojų poreikius ir su šiukšlių krūvomis tiek Vilnius, tiek kitos Lietuvos savivaldybės atsisveikins visam laikui“, – Alfa.lt sakė V. Benkunskas.

Tikimės, kad ministro nustatytas dažnis atitiks gyventojų poreikius.

Tikisi kokybiškesnių paslaugų

Birželio 17 d. Seimas pritarė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimams, kurie aiškiau apibrėžia gamintojų ir importuotojų organizacijoms tenkančias prievoles ir atitinkamai sureguliuoja savivaldybėms priskirtas atsakomybes. 

„Rūšiuojamų pakuočių atliekų tvarkymas daugelį metų buvo atliekamas nekokybiškai, nes pernelyg liberali tvarka leido verslo atstovams, atsakingiems už pakuočių atliekų sutvarkymą, išvengti dalies pareigų, tokių kaip infrastruktūros priežiūra, konteinerių tinklo plėtra ar administravimo išlaidos, bei paliko galimybę savavališkai spręsti, kaip dažnai iš gyventojų surenkamos atliekos.

Šiandien priimti įstatymo pakeitimai aiškiai priskiria šias funkcijas gamintojų ir importuotojų organizacijoms, tad teisinių ar praktinių ginčų kilti dėl jų įgyvendinimo nebeturėtų“, – sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

A. Gedvilienė teigė, kad gyventojams tenkantis dvigubas apmokėjimas buvo viena esminių priežasčių, dėl kurių buvo imtasi reformos.

Gyventojams tenkantis dvigubas apmokėjimas buvo viena esminių priežasčių, dėl kurių buvo imtasi reformos.

„Gyventojai mokestį už pakuočių atliekų tvarkymą sumokėdavo verslui, o dalį darbų tekdavo nudirbti savivaldybėms iš gyventojų sumokamų mokesčių.

Matydami, kad tai yra absoliučiai neteisinga vartotojų atžvilgiu, sugriežtinome reglamentavimą ir nustatėme, kad visos išlaidos, susijusios su rūšiuojamų atliekų tvarkymu ir šios sistemos veikimu, būtų padengiamos iš verslo subjektų surenkamo pakuotės sutvarkymo mokesčio, o nesilaikant finansinių įsipareigojimų, įsijungtų garantinis mechanizmas“, – komentavo A. Gedvilienė.

Vilnius sutaupys apie 750 tūkst. eurų

Sostinės vicemeras V. Benkunskas Alfa.lt aiškino, kad pakuočių tvarkymą finansuoja ne savivaldybės, o gamintojų ir importuotojų organizacijos.

Šiuo atveju pakuočių atliekų tvarkymo išlaidos nėra įtraukiamos į rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą – lėšas šioms paslaugoms įgyvendinti verslas surenka tiesiogiai iš gyventojų, jiems parduotuvėse įsigyjant supakuotus gaminius.

Tuomet verslas šias lėšas perduoda gamintojų ir importuotojų organizacijoms, kurios ir rūpinasi pakuočių atliekų surinkimu, išvežimu ir perdirbimu ar pašalinimu.

„Vilniaus atveju gamintojų ir importuotojų organizacijos vengdavo dalies savo atsakomybių, kurios iki šiol nebuvo tiksliai apibrėžtos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme, todėl Vilniaus miesto savivaldybė, dengdama infrastruktūros priežiūros, plėtros, atnaujinimo, taip pat sistemos administravimo, susijusio su pakuočių atliekų tvarkymo sistemos organizavimu, funkcijas kasmet patirdavo maždaug 750 tūkst. eurų nuostolį.

Tikimasi, kad šias išlaidas nuo šiol padengs gamintojų ir importuotojų organizacijos, tad jos nebebus išskirstomos gyventojams arba bus panaudotos kitoms reikmėms“, – sakė V. Benkunskas.

Gamintojų ir importuotojų organizacijos vengdavo dalies savo atsakomybių.

Šiukšles turėtų išvežti dažniau

Vicemeras tikisi, kad nuo šiol šios lėšos bus sutaupomos, todėl mažės mokestinė našta gyventojams ir kils paslaugų kokybė.

„Numatoma, kad savivaldybėms pagal Aplinkos ministro būtinuosius reikalavimus parinkus pakuočių atliekų tvarkytojus, turėtų būti nustatyti nauji pakuočių atliekų išvežimo grafikai, taip pat atliekų turėtojai turėtų būti aprūpinti trūkstamais rūšiavimo konteineriais.

Pasirūpinus kokybiškesniu išvežimu ir sutankinus konteinerių aikštelių pakuočių atliekoms tinklą, turėtų mažėti pakuočių atliekų kiekis, patenkantis į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, o mažėjant mišrių komunalinių atliekų kiekiui turėtų sumažėti ir rinkliava (vadovaujantis principu „teršėjas moka“, rinkliava priklauso nuo surenkamų atliekų kiekio)“, – teigė V. Benkunskas.

Mažėjant mišrių komunalinių atliekų kiekiui turėtų sumažėti ir rinkliava. 

Nuo šiol gamintojų ir importuotojų organizacijos Vyriausybei ar kitai jos įgaliotai institucijai turės pateikti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad pakuočių atliekų tvarkymas, įskaitant visas su tuo susijusias išlaidas, bus finansuojamas tinkamai.

Įstatymu taip pat numatyta įvesti būtinuosius reikalavimus, kuriais vadovaujantis bus skelbiami konkursai pakuočių atliekų tvarkymo paslaugoms įsigyti. Nustatydama juos, Aplinkos ministerija turėtų išgryninti gyventojų aptarnavimo sąlygas, įskaitant ir rūšiuojamų pakuočių atliekų surinkimo ir išvežimo dažnį.

Bus sudaromos daugiašalės sutartys

Šiuo metu susitarimus yra sudariusios tik gamintojų ir importuotojų organizacijos bei atliekų tvarkytojai. Vilniaus miestas, kaip ir dar 54 šalies savivaldybės, neturi sutarčių su gamintojų ir importuotojų organizacijomis ir atliekų tvarkytojais, nes pagal senąją tvarką konkursų sąlygos pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugoms įsigyti turėjo būti nustatomos bendru savivaldybės ir gamintojų ir importuotojų organizacijų susitarimu.

„Derybos dėl konkurso sąlygų Vilniuje vyko nuo 2014 m., tačiau savivaldybei reikalaujant kokybės, o organizacijoms siekiant tvarkyti pakuočių atliekas kuo pigiau, susitarimas taip ir nebuvo pasiektas.

Dėl tokios tvarkos neveiksnumo ir buvo inicijuotas viso įstatymo pakeitimas, o jame apibrėžtos savivaldybėms ir gamintojų bei importuotojų organizacijoms tenkanti atsakomybė“, – teigė V. Benkunskas. 

Įsigaliojus naujai tvarkai, bus skelbiami konkursai pagal aplinkos ministro nustatytus būtinuosius reikalavimus ir sudaromos jau daugiašalės sutartys tarp savivaldybės, gamintojų ir importuotojų organizacijų bei atliekų tvarkytojų dėl pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo, taip pat dvišalės sutartys su savivaldybėmis ir jų parinktais pakuočių atliekų surinkėjais ir vežėjais dėl pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugos.

Atliekų tvarkytojai: lieka daug atvirų klausimų   

Pakuočių tvarkytojai kol kas nesiryžta prognozuoti, kaip kokią įtaką jų veiklai ir finansiniams rezultatams turės Seimo priimtos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos: kiek dėl to galėtų išaugti pakuočių tvarkymo sąnaudos bei paslaugos kaina, ar pakuočių atliekos Vilniuje ir kituose miestuose bus išvežamos dažniau.

VšĮ „Gamtos ateitis“ direktorius Karolis Šiaudkulis Alfa.lt atsiųstame komentare vis dėlto teigė, kad pokyčiai neišvengiami.

„Tikėtina, kad priimtos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos pareikalaus pokyčių, koordinuojant pakuočių atliekų tvarkymą ir bendradarbiaujant su skirtingomis procese dalyvaujančiomis pusėmis, žvelgiant perspektyviai.

Bet kuriuo atveju viskas yra ir bus atsakingai analizuojama, skaičiuojama, nagrinėjama, bus ne vienas susitikimas su procese dalyvaujančiomis pusėmis ir visų atvirų klausimų aptarimas, kad galėtume atsakyti į visus pasikeisiančius niuansus, kaip viskas vyks toliau, po šių pokyčių įgyvendinimo, žvelgiant į konkrečias datas“, – teigė K. Šiaudkulis.

Kiti du pakuočių Vilniuje tvarkytojai į portalo pateiktus klausimus kol kas neatsakė. Tikimės papildyti.

Iki šiol susitarti nepavykdavo

Iki šiol pakuočių atliekų tvarkymą ir finansavimą buvo pavesta vykdyti gamintojų ir importuotojų organizacijoms, tačiau konkursą pakuočių atliekų tvarkymo paslaugoms įsigyti skelbdavo savivaldybės, suderinusios sąlygas su gamintojų bei importuotojų organizacijomis.

V. Benkunsko teigimu, siekdamos tvarkyti atliekas kuo pigiau, gamintojų ir importuotojų organizacijos siekdavo sumažinti paslaugų apimtis, dėl to gyventojai dažnai patirdavo nepatogumų.

Savivaldybės esą siekė išlaikyti aukštą paslaugų kokybę. Kadangi įstatyme buvo užprogramuotas konfliktas ir derybų būdu nustatyti gyventojams palankias sąlygas buvo  beveik neįmanoma, net 55 savivaldybėse iki šiol nėra sudarytos trišalės sutartys.

Sostinėje tokia situacija tęsiasi jau aštuntus metus. Savivaldybė prašė gamintojų ir importuotojų organizacijų konkurso sąlygose numatyti didesnius atliekų išvežimo dažnius, baudas už neatliktus įsipareigojimus, užtikrinti konteinerių tinklo plėtrą ir priežiūrą, taip pat prisidėti prie gyventojų aptarnavimo ir paslaugų kokybės kontrolės užtikrinimo, tačiau gamintojų ir importuotojų organizacijos esą nesileido į kalbas ir tyčia vilkino procesą, mat, nustačius tokias sąlygas, gamintojų ir importuotojų organizacijoms tektų atseikėti didesnę pinigų sumą.

Dėl šios priežasties Vilniaus mieste trišalės sutartys dėl pakuočių atliekų tvarkymo paslaugų nebuvo sudarytos nuo 2014 m. Keičiantis kadencijoms, derybas bandyta atnaujinti, bet sutarimo nerasta.

Nesudarius trišalių sutarčių, organizacijos sudarydavo dvišales sutartis su atliekų vežėjais dėl pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo. Šių sutarčių sąlygoms savivaldybė įtakos neturėjo.

VšĮ „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius Kęstutis Pocius Alfa.lt anksčiau aiškino, kad su savivaldybe sutarė dėl visų sąlygų, išskyrus 369 600 Eur metinių administravimo išlaidų, kurios gultų ant visų Lietuvos gyventojų pečių – esą jie už tai susimokėtų apsipirkdami. 

„Pagal įstatymą tai yra savarankiška savivaldybės funkcija, be to, mūsų vertinimu, administravimo funkcijai vykdyti užtektų 10 kartų mažesnės sumos. Nesuprantame, kodėl šiuos išpūstus kaštus norima perkelti kitiems.

Dėl šios gyventojams nenaudingos savivaldybės užgaidos negalime vykdyti tinkamos infrastruktūros plėtros ir aktyviai kontroliuoti vežėjų, numatyti optimalaus konteinerių tuštinimo grafiko, kartu su savivaldybe aktyviai prižiūrėti vežėjų“, – teigė K. Pocius.

VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ direktorius Valentinas Miltienis taip pat tvirtino, kad kaltindami GIO Vilniaus savivaldybės klerkai bando užmaskuoti savo darbo trūkumus.

„Pavyzdžiui, 50 tūkst. gyventojų turi būti skirta viena stambių gabaritų atliekų tvarkymo aikštelė, tačiau gyventojų Vilniuje – per 600 tūkst., o tokių aikštelių – vos penkios. Gyventojai neturi galimybės laukti milžiniškose eilėse, todėl stambias atliekas išmeta į rūšiavimo konteinerius.

Šiuo metu Lietuvoje yra rūšiuojamos visos pakuočių atliekos – jų sutvarkymą finansuoja GIO, o antrinės žaliavos pagal savivaldybių patvirtintus sąrašus – jų sutvarkymą turėtų finansuoti savivaldybės.

Nebetinkami naudoti baldai, kilimai, namų apyvokos daiktai nėra rūšiuojami. Gamintojų ir importuotojų organizacijų atliekami bendri patikrinimai rodo, kad rūšiavimo konteineriuose randama apie 45 proc. būtent tokių atliekų“, – teigė V. Miltienis. 

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder