Maitinimo įstaigos varžosi dėl darbuotojų: vieni kelia algas, kiti siūlo nemokamą apgyvendinimą

Populiariausiame darbo skelbimų portale „CVbankas.lt“ šiuo metu aktyvių darbo skelbimų, siūlančių padavėjo ar barmeno pareigas – beveik pusantro šimto.

Nacionalinės viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigia, kad karantinas neigiamai paveikė paslaugų sektoriaus veiklą – jaučiamas didelis darbuotojų trūkumas, to priežastis – neteisinga prastovų sistema.

„Žmonės aptingo ir nenori eiti iš prastovų, o tie, kurie pakviečiami į darbą, paprašo išeitinės kompensacijos, tuomet darbuotojas eina į

Užimtumo tarnybą ir vėl gauna pašalpą, tai tiesiog yra labai patogu, kai poreikiai minimalūs, gali migruoti nuo vienos pašalpos iki kitos“, – aiškina E. Šiškauskienė.

Sunkios darbuotojų paieškos pajūryje – sena problema

Šiemet atsinaujinusiame Palangos viešbutyje „Žilvinas Hotel Palanga“ įsikūrė naujas restoranas „Gras“.

Jo vadovas Gedas Petraitis teigia, kad iki pilno kolektyvo jiems vis dar trūksta kelių virtuvės ir baro darbuotojų.

Pasak G. Petraičio, padavėjams buvo siūloma konkurencinga – 800 eurų alga į rankas, todėl darbuotojų paieškos į šią poziciją ilgai neužtruko.

Barmenui siūloma alga restorane siekia 1100 Eur į rankas, virėjų ir konditerių alga kiek didesnė – siūloma nuo 1100 iki 1300 eurų į rankas.

Visiems restorano „Gras“  darbuotojams taip pat suteikiamas ir nemokamas apgyvendinimas.

Restoranų versle besisukantis G. Petraitis dėl darbuotojų stokos nekaltina pandeminio laikotarpio.

Jis teigia, kad jau ne vienerius metus pajūryje gyvuoja ši problema, o dėl to kalta konkurencija: „Kiekvieną sezoną atsidaro vis nauji taškai, didėja konkurencija, dėl to ir darbuotojų paieška trunka ilgiau.“

Šventojoje įsikūrusio restorano „Vikingas“ vadovė Eglė Breivytė sako, kad tokio darbuotojų trūkumo visgi nėra buvę anksčiau:

„Niekad nesusidūrėme su tokiu aptarnaujančio personalo trūkumu kaip šiais metais.

Mums trūksta apie 20 proc. padavėjų.“ E. Breivytė džiaugiasi, kad nemažai kolektyvo sugrįžta jau ne pirmą sezoną, tačiau naujų darbuotojų pasigenda:

„Nauji žmonės pas mus ilgai neužsibūna, nes išsigąsta didesnio darbo krūvio ir griežtesnių darbo reikalavimų – tvarkos, aptarnavimo etiketo, punktualumo ir komandinio darbo.“

Restorano „Vikingas“ vadovė E. Breivytė sako pastebėjusi, kad jaunimas ieško lengvo, tačiau gerai apmokamo darbo: „Toks jausmas, kad jaunimas nebenori dirbti ir užsidirbti. Jaunuoliai nėra motyvuoti ir atsakingi.

Jie ieško lengvo darbo ir didelio atlygio.“  

Padavėjai ieško lengvesnio darbo Vilnietė Justyna vienoje iš tinklinių kavinių dirba jau dvejus metus, tačiau mergina džiaugiasi galėdama skaičiuoti savo paskutines dienas čia.

Ji pasakoja, kad dabartinė situacija, kuomet vis ateina ir išeina nauji darbuotojai, privertė keisti darbo vietą: „Grįžau iš prastovų, o tada sužinojau, kad beveik visas senas kolektyvas išėjo.

Kai nėra stipraus kolektyvo, dirbti yra tiesiog per daug sunku.“ Justyna pasakoja, kad vieni rado kitus darbus dar būdami prastovose, todėl į šią darbovietę negrįžo, kiti – nesuderinę mokslų ir darbo, tiesiog buvo priversi išeiti.

Pasak merginos, naujokai čia taip pat ilgai neužsibūna: „Apie 10 žmonių per tą laikotarpį, kai atsidarėme po karantino, buvo atėję darbintis į padavėjo poziciją, bet beveik visi ir išėjo, nes krūvis pasirodė per didelis.“

Mergina džiaugiasi jau radusi naują darbo vietą: „Gavau padavėjos darbą mažesnėje kavinėje. Ten ir algą siūlo daug didesnę.“

Jaunimo nedarbas mažėja

Liepos 1 d. Užimtumo tarnyboje  buvo registruota 223,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Tai yra 15,8 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį.

Augant darbo paklausai, birželį 0,9 proc. punkto sumažėjo registruotas nedarbas iki 12,9 proc.

Labiausiai – 1,4 proc. punkto susitraukė 16–24 metų jaunimo nedarbas. Jaunimo iki 29 metų Užimtumo tarnyboje iš viso registruota 46,9 tūkst. – tai 4,4 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį.

Darbo neturintis jaunimas sudarė 10,8 proc. šalies šios amžiaus grupės gyventojų.

Birželį jaunimo registruotas nedarbas sumažėjo 1,0 proc. punkto, bet yra 1,7 proc. punktais aukštesnis nei tuo pačiu metu pernai. Nuo šių metų pradžios jaunimo nedarbas mažėja.

Palyginti su 2021 m. sausio 1 d., nedirbančio jaunimo skaičius yra mažesnis 24,5 tūkst.

Visgi, palyginti su situacija prieš metus (2020 m. birželio 1 d.), 16–29 m. darbo ieškančių asmenų skaičius yra didesnis 6,3 tūkst. Didžiausia dalis darbo neturinčio jaunimo yra Kaune – 14,4 proc., Vilniuje – 13,7 proc., Panevėžyje – 13,2 proc.

Mažiausias jaunimo nedarbo rodiklis – Neringoje – 3,5 proc. Skuodo, Pakruojo ir Varėnos rajonuose jaunimo nedarbo rodikliai taip pat vieni mažiausių.

Restoranai ir barai jaunuolių antplūdžio nepajuto E. Šiškauskienė sako, kad dėl darbuotojų trūkumo kalta ne tik prastovų sistema, tačiau ir tai, kad vasaros metu pagrindiniai darbuotojai būdavo studentai:

„Dabar jie irgi mokosi, dirba nuotoliniu būdu, anksčiau vasaros metu daug studentų būdavo Vilniuje, dabar jų irgi liko mažiau.“

Restorano „Trattoria di Ravello“ administratorė Ilona Butarevič teigia, kad vis dar yra didelis aptarnaujančio personalo trūkumas.

Paklausta, ar prasidėjus moksleivių ir studentų vasaros atostogoms susidomėjimo darbo pasiūlymu padaugėjo, Ilona teigia to nepajutusi:

„Man atrodo, kad moksleiviai dar per jauni šitam reikalui, susitaria ateiti į darbo pokalbį, tačiau galiausiai nieks nepasirodo. Su studentais irgi tas pats.“

Algos didėja – noras dirbti anaiptol

Darbo skelbimuose dažniausiai nurodoma minimali padavėjo alga, tačiau vis dažniau pasitaiko siūlančių 600 eurų ir kiek didesnę algą į rankas.

Barmenams siūloma alga daugeliu atvejų – keliais šimtais eurų didesnė nei padavėjų.

E. Šiškauskienė teigia, kad darbuotojų atlyginimų kėlimas ne itin pasiteisina, nes žmonės tiesiog nenori eiti į darbą.

„Kitos įmonės net neatsidaro arba nesiplečia dėl darbuotojų trūkumo“, – tikina E. Šiškauskienė.

Gastrobaro „KAS KAS“ administratorius Vytautas Zacharaš pasakoja, kad šiuo metu darbuotojų jiems netrūksta, tačiau priduria, kad vasaros pradžioje situacija tikrai buvo gana prasta:

„Trūko tiek aptarnaujančio personalo, tiek barmenų ir virtuvės darbuotojų.“

V. Zacharaš neslepia, kad darbuotojų algos tikrai kilo, palyginti su ankstesniais metais, tačiau jis teigia, kad daug kas priklauso ir nuo darbuotojo kompetencijos: „Pačioj pradžioj tikrai nereikėtų tikėtis kažko labai daug, jeigu neturi įgūdžių ir esi naujas šioje srityje.

Bet tie žmonės, kurie dirba šioje srityje ilgiau, tai aišku gauna didesnius atlyginimus.“

Didžiojoje gatvėje įsikūrusio restorano „Chačapuri“ padalinio vadovė Alina sako, kad šiuo metu jau turi pilną kolektyvą, tačiau nuogąstauja, kad jeigu kažkas dabar išeitų ir reikėtų ieškotis naujų darbuotojų, tai būtų tikrai sunku. „

Kita problema – didelė dalis naujų darbuotojų ateina be patirties, aišku, visko yra išmokstama, bet jeigu visas kolektyvas be patirties, dirbti jau yra sunku“, – sako Alina. „Chačapuri“ vadovė teigia, kad maitinimo sektoriuje šiuo metu vyksta arši kova dėl darbuotojų.

Pasak jos, vieni darbuotojus bando prisivilioti siūlydami didesnę algą, kiti – nemokamą apgyvendinimą.

„Pas mus darbuotojams mokama alga didesnė nei minimumas“, – priduria „Chačapuri“ padalinio vadovė Alina.

Arbatpinigių dydis viršija minimalią algą

Tinkliniame restorane padavėja dirbanti Justyna teigia, kad jiems mokama alga čia yra minimali.

Pasak jos, arbatpinigių dydis yra labai individualus ir viskas priklauso nuo to, kaip gerai aptarnausi restorano svečius.

Mergina skaičiuoja, kad vidutiniškai per dieną namo parsineša apie 35 eurus.

Ji taip pat priduria, kad apsilankiusiųjų skaičius ne visada lemia didesnius arbatpinigius:

„Jeigu užimtumas yra didelis, tai negali kiekvienam svečiui skirti daug dėmesio. Kartais, nors žmonių ir yra daugiau, bet arbatpinigių susirenki mažiau.“

Mergina svarsto, kad naujame darbe arbatpinigių gal ir nepavyks susirinkti daug, tačiau šiuo metu ji tiesiog svajoja apie ramesnę darbo aplinką.
 

Restoranas. Irmantas Gelūnas / Fotobankas