Kam reikalinga Energetikos ministerija, jeigu energetika grasina pragarmėn nublokšti visą valstybę?

Per tris dešimtmečius jokia kita valstybės institucija nekėlė tiek abejonių dėl savo egzistencijos, nors konservatorių atkurtai įstaigai buvo pavesta vykdyti strateginius energetikos projektus, o dalis jų sėkmingai įgyvendinti.

1990 m. Energetikos ministeriją įsteigė Kazimieros Prunskienės vyriausybė.

Po septynerių metų Gedimino Vagnoriaus kabineto sprendimu ministerija panaikinta ir prijungta prie Ūkio ministerijos, bet po 12 metų vėl atkurta Andriaus Kubiliaus vyriausybės.

Vėliau į valdžią atėjus kairiosioms ir centristinėms politinėms jėgoms vis kildavo naujų iniciatyvų įstaigą panaikinti.

Nors Energetikos ministerijos darbuotojų skaičius nuolat auga, ji lieka viena mažiausių, bet ryškiai pirmauja pagal skiriamas lėšas ekspertams ir teisininkams.

Šiuo metu šalį krečiant energetikos krizei, kai stringa mažmeninės elektros rinkos liberalizacija, o aukščiausios regione elektros kainos grasina sužlugdyti verslo įmones ir namų ūkius, Energetikos ministerijos negebėjimas numatyti rizikas ir vartotojų naudai paveikti procesus daug kam kelia abejonių apie joje dirbančių valdininkų ir vadovo kompetenciją ir atsakomybę.

Vienos politinės jėgos norėtų Energetikos ministeriją panaikinti, kitos pasitenkintų neįgalaus ministro Dainiaus Kreivio pakeitimu.

Siūlo kuo greičiau naikinti

Prieš kelerius metus nesėkmingai Seime teikęs siūlymą naikinti Energetikos ministeriją, šiuo metu opozicinei Lietuvos regionų frakcijai priklausantis politikas Remigijus Žemaitaitis nuomonės nekeičia.

Politikas kartu su kolega Vytautu Kamblevičiumi sujungti Ūkio ir Energetikos ministerijas siūlė dar 2017 metais.

Seimo „tvarkiečiai“ buvo registravę tai numatančius Vyriausybės įstatymo pakeitimus ir Energetikos ministerijos įsteigimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą.

Projekto autoriai teigė siekiantys padėti tuomečiam premjerui Sauliui Skverneliui suremti pečius jungiant šias ministerijas, nes esą delsti nebegalima.

Darbuotojų skaičius šiose ministerijose esą nuolat didėjo, o Energetikos ministerijoje tuo metu jau dirbo du kartus daugiau valdininkų nei buvo planuota.

Tuometis Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys, priklausęs „valstiečių“ frakcijai, o dabar vadovaujantis Lietuvos energetikos agentūrai, tokį siūlymą vadino skubotu ir teigė, kad reikėtų svarstyti apie Energetikos ministerijos funkcijų išplėtimą po 2020 metų.

Naujoji įstaiga esą galėtų vadintis Energetikos ir klimato kaitos ministerija. Kartu esą būtų peržiūrėtos Ūkio ir Aplinkos ministerijos funkcijos.

2016 m. Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiai žadėjo panaikinti Energetikos ministeriją ir jos funkcijas perduoti Ūkio ministerijai, tačiau konkrečių žingsnių nesiėmė.

2016 m. Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiai žadėjo panaikinti Energetikos ministeriją ir jos funkcijas perduoti Ūkio ministerijai, tačiau konkrečių žingsnių nesiėmė.

Seimo narys R. Žemaitaitis iki šiol įsitikinęs, kad už energetiką atsakinga ministerija nereikalinga, funkcijų deramai neatlieka ir turėtų būti prijungta prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, kur būtų jos natūrali vieta.

„Energetikos ministerija reikalinga tose valstybėse, kurios turi savo energetikos išteklius, valdo didžiąją dalį energetikos ir energiją eksportuoja.

Kai tu energiją importuoji ir esi vienareikšmiai priklausomas nuo energetikos ekonomikos, turėti dvi ministerijas – mažų mažiausiai kvaila, o geriausiu atveju, aš manau, sistema yra sukurta tam, kad Energetikos ministerija vienasmeniškai spręstų kai kurių verslininkų problemas“, – Alfa.lt sakė R. Žemaitaitis.

Remigijus Žemaitaitis: Energetikos ministerija reikalinga tose valstybėse, kurios turi savo energetikos išteklius, valdo didžiąją dalį energetikos ir energiją eksportuoja. BNS foto

Politikas atkreipė dėmesį, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija skirsto paramą pramonės parkams, o skirdama šią paramą atsižvelgia į tai, ar juose vystoma atsinaujinanti energetika. Nuo to priklauso vertinimo balas.

„Tai aš nesuprantu, kuo čia dėta Energetikos ministerija, jeigu Ekonomikos ir inovacijų ministerija remia atsinaujinančią energetiką“ – stebėjosi R. Žemaitaitis.

Pertvarkytų ir Aplinkos ministeriją

Seimo narys neapsiribotų vien Energetikos ministerijos reorganizacija, bet siūlo reformuoti Aplinkos ministeriją, iš jos atimti atsinaujinančią energetiką ir ją perduoti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai.

„Simonas Gentvilas (aplinkos ministras – red.) nuo vasario 24 d. nepasirašė nė vieno leidimo vystyti vėjo jėgainių parkus.

Ar galite įsivaizduoti. Jeigu mums sakoma, kad mums reikia nuosavos energetikos, o ministras sako, kad tai aplinkosauga.

Nuo kada aplinkosauga yra susijusi su pramone ir ekonomika. Tegul ši ministerija rūpinasi aplinkosauga, o ne statybos leidimų išdavimų vėjo jėgainėms. Šitą funkciją reikėtų atiduoti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai“, – teigė politikas.

R. Žemaitaitis įsitikinęs, kad Lietuva, jei nebūtų statomos dirbtinės kliūtys, galėtų per pusę metų pastatyti 1500 megavatų (MW) bendros galio vėjo jėgainių, o tai – daugiau kaip 1,5 mlrd. eurų investicijų.

„Tai tiek yra jau parengtų projektų, o kiti dar vystomi. Sausumoje apskritai be problemų telpa 5000 MW galios vėjo parkų.

Ar gali kas nors įsivaizduoti, kiek, įgyvendinus šiuos projektus, žmonių gautų pajamų iš jėgainių nuomos?

Kiek bendruomenės gautų paramos, kuri siekia 3 proc. už kiekvieną jų teritorijoje įrengtą vėjo jėgainę? Kiek savivaldybės surinktų NT mokesčio?

Kiek pigiai kainuotų elektra? – dėstė Seimo narys. – Bet ne, reikia viską sustabdyti ir tirti, ar (verslas – red.) susimokėjo konservams, ar yra tos partijos vystytojas.“

Pasak R. Žemaitaičio, įgyvendinus parengtus vėjo jėgainių projektus, valstybės biudžetas pasipildytų daugiau kaip 2 mlrd. eurų iš energijos eksporto.

„Nuo 1,5 mlrd. eurų skaičiuokime GPM, PSD, „Sodros“ įmokas, akcizus. Tai vien per vartojimą papildomai gautume per 700 mln. eurų į biudžetą per dvejus metus“, – skaičiavo Seimo narys.

Socialdemokratės pagyros konservatoriams

2014 m. galimybę Energetikos ministeriją vėl sujungti su Ūkio ministerija politikos užkulisiuose svarstė socialdemokratai. Tokia idėja kelta neoficialiuose socialdemokratų vadovybės pokalbiuose. Tuometė Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Irena Šiaulienė žiniasklaidai prisipažino, kad Energetikos ministerijos sujungimas su Ūkio ministerija „gali būti vienas iš realių variantų“.

Politikė teigė, kad konservatorių laikais įvykdytas dviejų ministerijų atskyrimas nedavė tokio efekto, kokio tikėtasi. O strateginiai energetikos projektai pajudėjo ne dėl Energetikos ministerijos egzistavimo, bet dėl priimtų politinių sprendimų.

Šios kadencijos Seimo Lietuvos socialdemokratų frakcijos narė Rasa Budbergytė šių pokalbių neprisimena – ji tuo metu dirbo Liuksemburge. Bet politikė neseniai netikėtai viešai pagyrė „išmintingą konservatorių sprendimą“ atkurti Energetikos ministeriją.

Socialdemokratų surengtoje viešoje diskusijoje energetikos aktualijoms aptarti R. Budbergytė prisiminė, kad tuo metu, kai buvos atkuriama Energetikos ministerija, daug kam toks sprendimas atrodė abejotinas ir nereikalingas.

Tuo metu, kai buvos atkuriama Energetikos ministerija, daug kam toks sprendimas atrodė abejotinas ir nereikalingas.

„Mes tada neįsivaizdavome šiandieninės situacijos. Tai buvome šaunuoliai tie patys konservatoriai, kurie ją įsteigė. Viskas bravo. Bet Energetikos ministerija lengvą gyvenimą gyveno – nebuvo viskas padaryta iš tiesų“, – mano R. Budbergytė.

Rasa Budbergytė: labai apmaudu dabar girdėti, kai ministras Dainius Kreivys sako, kad čia nuo mūsų niekas nepriklauso ir nieko mes negalime padaryti . BNS foto

Ministerija reikalinga, dėl ministro abejoja

Retai pasitaiko išgirsti socialdemokratų lyderių viešai dalijamų pagyrų konservatoriams, todėl paprašėme R. Budbergytės paaiškinti, kodėl, jos nuomone, politinių oponentų sprendimas atkurti Energetikos ministeriją buvęs geras ir teisingas.

„Aš tokią nuomonę pasakiau, nes manau, kad ne veltui ji buvo įsteigta dėl tos priežasties, kad tai, kas šiuo metu darosi energetikos sferoje, reikalauja labai atidaus politinio žvilgsnio.

Labai apmaudu dabar girdėti, kai ministras Dainius Kreivys sako, kad čia nuo mūsų niekas nepriklauso ir nieko mes negalime padaryti.

Aš vis dėlto galvoju, kad kai Lietuva generuoja tik 30 proc. elektros energijos ir yra nepadaryti didžiuliai namų darbai, yra kaltas tam tikros žinybos neveiksnumas.

O ta žinyba – tai Energetikos ministerija“, – kritikos negaili Seimo narė.

Kai Lietuva generuoja tik 30 proc. elektros energijos ir yra nepadaryti didžiuliai namų darbai, yra kaltas tam tikros žinybos neveiksnumas. O ta žinyba – tai Energetikos ministerija.

Vis dėlto R. Budbergytė įsitikinusi – jeigu ši ministerija kartu su kitomis valstybinėmis energetikos įstaigomis ir įmonėmis funkcionuotų gerai, tuos namų darbus buvo galima padaryti seniai.

„Aš tikrai galvoju, kad šio meto globalūs iššūkiai energetikos sektoriui tam tikra prasme rodo Energetikos ministerijos reikalingumą“, – prisipažino R. Budbergytė.

Energetikos ministeriją atkuriant tuometis premjeras konservatorius Andrius Kubilius aiškino, kad įstaiga pradės didelės apimties daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo programą, užtikrins greitesnį naujos atominės elektrinės bei elektros jungčių į Lenkiją ir Švediją projektų įgyvendinimą, vykdys gamtinių dujų infrastruktūros strateginius projektus.

Daugiabučių renovacija šiuo metu rūpinasi Aplinkos ministerija, atominės jėgainės projektas atmestas referendumu, jungčių su Lenkija ir Švedija projektai baigti, SGD terminalas veikia, o nuomojamą laivą saugyklą rengiamasi išpirkti. Energetikos ministerijos misija lyg ir įvykdyta?

R. Budbergytė nesutinka – įgyvendintų projektų nepakanka. „Galvoju, kad buvo tuomečio premjero Kubiliaus trumparegiškumas, kai jis galvojo, kad padarysime tuos darbus ir to pakaks“, – sakė ji.

2010-2016 m. Europos Audito Rūmų nare dirbusi R. Budbergytė prisipažino tuo laiku pati maniusi, kad lietuviai energetikos sektoriuje viską daro labai gerai.

„Tuo metu buvo daromas Europos energetikos sektoriaus auditas ir mes jo rezultatus pristatinėjome Lietuvoje. Ir mes tada iš tiesų didžiavomės, kad einama gera kryptimi, daug investuojame.

Mums tada taip trumparegiškai atrodė, nes rimtų įžvalgų, kas dėsis dabar, ir ne vien dėl karo, tikrai nematėme. Įvykdytų strateginių projektų nepakanka.

Ar mes turime normalią energetikos strategiją? Jos nėra.

Ar ne pirmiausia Energetikos ministerijos reikalas buvo pasirūpinti, kad tokia strategija seniai būtų parengta ir pateikta politinėms partijoms?“ – svarstė R. Budbergytė.

Bet kuriuo atveju politikė teigė mananti, kad Energetikos ministeriją atkūrusiems konservatoriams pasisekė toliaregiškai pradėti kūdikį, kuris 2022 m. rodo, kad gimė nė veltui.

Energetikos ministeriją atkūrusiems konservatoriams pasisekė toliaregiškai pradėti kūdikį, kuris 2022 m. rodo, kad gimė nė veltui.

Vis dėlto R. Budbergytė pripažino mananti, kad konservatorių vaikelis galbūt daug metų praleido nieko neveikdamas, bet dabar jam laikas susiimti ir suaugti.

Ministro laukia interpeliacija

R. Budbergytė pripažino neturinti atsakymo, ar Energetikos ministerija ir ministras D. Kreivys viską padarė, kad Lietuvoje sumažėtų elektros kainos ar kad elektros biržos „Nord Pool“ taisyklės ir principai būtų palankesni mūsų vartotojams.

Tai esą vienas tų klausimų, kurie tikriausiai bus užduoti ministrui D. Kreiviui, jeigu jam bus surengta interpeliacija Seime.

„Aš manau, mes, opozicija, tikrai nenuleisime rankų ir interpeliacija bus parengta. Tikiuosi, kad taip bus. Nes yra neatsakytų klausimų, į kuriuos mes turime turėti atsakymus.

Tikrai esu tos nuomonės, kad ne ministrų keitimas lemia viską. Problema yra viešumas.

Visuomenė turi turėti labai aiškius atsakymus į klausimus, kuriuos pirmiausia kelia žurnalistai ir opozicija“, – teigė Seimo narė.

Visuomenė turi turėti labai aiškius atsakymus į klausimus, kuriuos pirmiausia kelia žurnalistai ir opozicija.

R. Budbergytė prisipažino šią savaitę pirmą kartą po ilgo laiko tarpo vienoje televizijos laidoje pamačiusi viešai kalbantį ministrą D. Kreivį.

„Buvo daug klausimų ir atsakymų, bet dominavo vienas leitmotyvas – mes nieko negalime padaryti.

Tai tada grįžtame prie mūsų pokalbio ištakų – kam ta Energetikos ministerija reikalinga, jeigu nieko negalime padaryti, – stebėjosi Seimo narė. – Aš kaip sena biurokratė, kuri daug gyvenimo metų dirbo ministerijose, turiu kitą nuomonę.

Kad biurokratai su gerai dirbančia politine komanda viršūnėje gali tikrai nuveikti labai daug, tame tarpe ir Briuselyje.

Bet tam reikia ieškoti sąjungininkų, juk tas pačias problemas patiria estai, latviai.“

R. Budbergytė 1998–2000 metais dirbo teisingumo viceministre, 2001–2002 m. – Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus pavaduotoja, 2002–2005 m. – šios ministerijos sekretore, 2010–2016 m. buvo valstybės kontrolierė, vėliau – finansų ministrė.

Ekspertų ir teisininkų rojus

Alfa.lt rašė, kad tarp dešimties valstybės institucijų, pernai išleidusių daugiausia biudžeto lėšų ekspertams, užtikrintai pirmauja Energetikos ministerija – 2021 m. ji ekspertams išleido daugiau kaip 3,5 mln. eurų, rodo Seimo Audito komiteto ataskaita.

Energetikos ministerija ekspertams per metus išleido daugiau lėšų nei antrą ir trečią vietą pagal šį rodiklį užėmusios institucijos kartu sudėjus. Antai Finansų ministerija pernai ekspertams išmokėjo 1,5 mln. eurų, Kultūros ministerija – 1,2 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Mokesčių mokėtojų lėšų ši ministerija negaili ir brangiai apmokamiems advokatams.

Teisiniams ginčams su Rusijos ir Prancūzijos energetikos bendrovėmis Energetikos ministerija jau išleido daugiau kaip dvi dešimtis mln. eurų, tačiau ryškių pergalių nepasiekė.

Energetikos ministerijos inicijuotų teisinių ginčų vien su Rusijos ir Prancūzijos energetikos bendrovėmis kaina – apie 24 mln. eurų, iš jų apie 10 mln. skirta „Gazprom“ bylai Stokholmo arbitraže ir apie 14 mln. eurų – „Veolios“ bylai Vašingtono teisme.

Energetikos ministerijos inicijuotų teisinių ginčų vien su Rusijos ir Prancūzijos energetikos bendrovėmis kaina – apie 24 mln. eurų.

Energetikos ministerija honorarus advokatams moka ne iš šiai institucijai Seimo kasmet skiriamo biudžeto. Tiesiog Vyriausybė kaskart duoda tiek, kiek ministerija paprašo pagal teisininkų išrašytas sąskaitas.

Valdininkai teisinasi, kad išlaidos būtinos, mat tenka samdytis aukštos kvalifikacijos profesionalus, tačiau tuo galima ir suabejoti – milijonus eurų kainuojančios bylos pernelyg dažnai baigiasi ne itin sėkmingai.

Dėl taikomų išimčių teisininkų paslaugas ministerija perka neskelbiamų derybų būdu. Įsigalėjusi praktika patogi ne tik valdininkams, bet ir jų samdomiems teisininkams.

Kai visuomenei nereikia atsiskaityti, kodėl pasirinkta viena ar kita advokatų kontora, kokiais kriterijais matuojama teisininkų kompetencija ir jų siūlomi paslaugų įkainiai, kyla pagrįstų abejonių, kodėl pasirenkama viena ar kita teisinė firma.

Trumpa istorija

Energetikos ministerija buvo įsteigta po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. spalio 22 d.

1997 m. gegužės 1 d. Energetikos ministerija panaikinta, jos funkcijų vykdymas perduotas Ūkio ministerijai.

2009 m. sausio 27 d. Energetikos ministerija atkurta reformavus Ūkio ministeriją, kuri liko atsakinga už verslą, inovacijas ir investicijas. Vėliau Ūkio ministerija pervadinta į Ekonomikos ir inovacijų.

alfa.lt