Pietų Amerikoje - klaipėdietės spindesys

Medalius Genovaitė pelnė trišuolio (5 m 89 cm) ir šuolio į aukštį (95 cm) rungtyse 70 metų ir vyresnių sportininkių amžiaus grupėje.

Varžybose dalyvavo 490 moterų bei 799 vyrai iš 23 pasaulio šalių.

„Peru piliečiai - labai šilti, draugiški ir paslaugūs. Čempionatas paliko labai gerus įspūdžius, organizacija ir varžybos - aukšto lygio“, - „Vakarų ekspresui“ sakė G. Avižonienė.

Klaipėdos universiteto (KU) Kultūros ir sporto skyriaus darbuotoją doc. dr. G. Avižonienę, sugrįžusią iš Peru, pasveikino ir KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.

„Ilgametės KU Sporto klubo vadovės laimėjimai yra puikus pavyzdys mūsų studentams, dar tik pradedantiems garsinti universiteto, Klaipėdos ir Lietuvos vardą“, - sakė rektorius.

G. Avižonienė ne tik ilgą laiką rūpinasi sporto srities plėtra universitete, bet ir Lietuvos studentų sporto asociacijoje ne vienerius metus užėmė viceprezidentės pareigas.

G. Avižonienę žino visi, kurie studijavo Klaipėdos universitete (KU) ir bent kiek turėjo sąsajų su sportu.

Ji universiteto studentais nuolat rūpinasi lyg savo vaikais, tad nenuostabu, kad sportininkai ją itin myli, gerbia ir neretai pavadina didžiausia gyvenimo mokytoja.

Svarbu ir tai, kad Genovaitė studentams rodo pavyzdį ne tik žodžiais, bet ir darbais - nuolat skina pergales Europos ir pasaulio meistrų (veteranų) lengvosios atletikos čempionatuose, yra šuolio į aukštį ir trišuolio Lietuvos rekordininkė.

„Nuo paauglystės labai norėjau sportuoti. Buvo sunkūs laikai: teko prisiskinti vyšnių, jas parduoti, kad gaučiau pinigų kelionei iš gimtosios Sedos nuvažiuoti į Panevėžio sporto mokyklą. Mano sportinis kelias tęsiasi iki šiol“, - prisiminė pasaulio ir Europos lengvosios atletikos čempionatų prizininkė, lengvaatletė, dėstytoja, sporto renginių organizatorė ir sporto puoselėtoja dr. G. Avižonienė.

Į Klaipėdą atvykote 1975 metais ir čia giliai įleidote šaknis. Turbūt nėra nė vieno Klaipėdos universiteto sportininko studento, prie kurio širdies savo rūpesčiu, įskiepyta meile sportui ir būtent savo pavyzdžiu siekti tikslų jūs nebūtumėte prisilietusi.

Aš sakau, kad gyvenimo variklis yra sportas.

Daug kas priklauso nuo kūno kultūros mokytojų, pirmųjų trenerių. Jei jie jaunajai kartai sugeba įskiepyti meilę sportui, tada tai gali tęstis visą gyvenimą.

Man pasisekė, kad mano gimtojoje Sedoje buvo labai geri kūno kultūros mokytojai. Seda sportinėmis pergalėmis garsėjo visoje Lietuvoje.

Taip ir aš pamilau sportą - lankiau krepšinį, gimnastiką. Myliu sportą iki šiol. Dabar mano aistra - lengvoji atletika.

Pamenu, kai 1975 metais atvažiavau į Klaipėdą ir pradėjau trenerės kelią, išugdžiau šuolio į aukštį sporto meistrą, o vėliau prasidėjo darbas su studentija. O studentams gi turi būti visada žvalus ir rodyti pavyzdį, kad reikia sportuoti.

Ar bandėte skaičiuoti, kiek esate iškovojusi medalių ir apkeliavusi šalių?

Atvirai pasakius, neskaičiavau nei medalių, nei šalių. Jų išties daug.

Svarbiausi mano sportiniai apdovanojimai - pasaulio ir Europos lengvosios atletikos meistrų iškovoti medaliai.

O kalbant apie aplankytas šalis, galėčiau pavardinti tolimesnes keliones, tarp kurių išskirčiau Australiją, Naująją Zelandiją, Korėją, Kanadą, Ameriką, Kiniją... Apkeliauta išties daug šalių.

Sportas man atvėrė plačius horizontus ir jo dėka galiu pažinti platųjį pasaulį, bendrauti su išties nuostabiais žmonėmis. Gyvenimui esu už tai dėkinga ir, jei net galėčiau atsukti laiką atgal, nieko nenorėčiau keisti.

Genovaite, Jūsų indėlis į Klaipėdos sportą - labai svarus. Jūs esate itin energinga, visada puikios nuotaikos ir žvali moteris. Atskleiskite, koks tas Jūsų jaunystės eliksyras?

Turbūt meilė sportui, kurią man įskiepijo dar mokykloje. Tikrai nejaučiu, kad man tiek metų. Širdyje aš dar tikrai jauna. Galbūt tas sportinis azartas, nuolatinis judesys ir veiklos neleidžia man sustoti ir pamąstyti apie bėgančius metus. Laiko lėkimo tikrai nejaučiu.