Vidas Rachlevičius: Londono kavinė, kurią galima vadinti legendine, miesto ikona ar perlu

Viena iš tokių legendinių vietų yra Soho rajone esantis „Bar Italia“ pro kurią niekada nepraeinu, o dažnai ir specialiai ten žygiuoju.

Tai istorinė kavinė, kurią 1940-aisiais atidarė iš Italijos atvykusi Polledri pora.

Dabartinėje vietoje baras veikia nuo 1949-ųjų.

Sakoma, kad tai vis dar tos pačios šeimos verslas.

Jau tik įėjęs matai, kad viduje mažai kas pasikeitė nuo pirmųjų dienų, viskas gerokai pašiurę, patrinta, belekaip pritaisyta ir kreivai prikalta, stalai – pokariniai, net ir kavos aparatas „Gaggia“ atrodo taip, tarsi būtų pagamintas 1950-aisiais.

Sienos apkabinėtos įvairia vintažine itališka memorabilia.

Viskas itin demokratiška. Espresso čia tikrai dieviškas.

Jums šlapio skuduro nemes į veidą, jei vakarop paprašysite cappuccino, bet jūsų niekada nepaklaus, kokio dydžio ir ar norite šokolado ant viršaus.

Egzotiškiausia kava, kokią čia galite gauti, turbūt yra iced latte, bet čia tikrai neterlioja tos klaikybės didžiuliuose puoduose su augaliniais pienais, šokoladais, plaktomis grietinėlėmis ir sirupais ant viršaus.

Dauguma lankytojų yra nuolatiniai, ten galima sutikti tikrai labai spalvingų personažų.

Šiek tiek iš konteksto iškrenta didžiulis televizorius, kabantis ant galinės sienos, rodantis vien itališkas programas.

Bet jis galbūt dėl to, kad būtent šiame pastate Frith Street 22, 1926 m. sausio 26 d. Johnas Logie Bairdas pirmą kartą viešai pademonstravo, kas yra televizija.

Tai liudija mėlyna lentelė prie paradinių durų.