Elvira Nabiulina

"Valiuta Rusijos nepasiekė". Milijardai dolerių eksporto pajamų dėl sankcijų "pakibo" užsienyje

(3)

Griežtėjančios JAV sankcijos ir masinis bankų atsisakymas atlikti mokėjimus už Rusijos įmones atėmė iš ekonomikos milijardus dolerių pajamų užsienio valiuta, rodo Rusijos centrinio banko duomenys.

Kovo pabaigoje Rusija iš eksporto uždirbo 39,6 mlrd. dolerių - 30 proc. daugiau nei vasarį ir beveik 40 proc. daugiau nei sausį, teigiama Centrinio banko mėnesinėje šalies mokėjimų balanso ataskaitoje.

Tuo pat metu Rusijos įmonių "užsienio turtas" - rodiklis, apimantis lėšas užsienio sąskaitose - šoktelėjo 15,5 mlrd. dolerių.

Tai reiškia, kad nors nominaliai eksportas padidėjo, "užsienio valiuta dar nepasiekė tinkamų apimčių", - sako GPB Private Banking vykdomasis direktorius Jegoras Susinas.

Sausio ir vasario mėn. įmonės užsienyje taupė užsienio valiutą po 3-4 mlrd. dolerių per mėnesį.

Tačiau kovo mėn. užsienio aktyvų augimo tempas paspartėjo 5 kartus: daugiau kaip 10 mlrd. dolerių virš įprastų sumų liko bankų sąskaitose užsienyje.

"Prekės eksportuojamos, bet pinigai neįplaukia", - situaciją apibūdina Jevgenijus Suvorovas, banko "CentreCreditBank" ekonomistas ir MMI autorius.

Dėl to "buhalteriniai" skaičiai ir "gyvos" eksporto pajamos labai skiriasi, pabrėžia jis.

Nors Centrinis bankas praneša apie rekordinį prekybos perteklių jau daugiau nei metus (kovo mėn. - 16,7 mlrd. JAV dolerių), iš tikrųjų beveik kas ketvirtas doleris už užsienyje parduotas prekes "kabo" užsienio sąskaitose.

"Tai gali būti viena iš rublio silpnumo pirmojo ketvirčio pabaigoje priežasčių", - spėlioja A. Susinas: sausio viduryje iki 87-88 rublių kritęs dolerio kursas šoktelėjo virš 93 rublių ir ketvirtadienį, balandžio 11 d., pasiekė aukščiausią lygį per daugiau kaip šešis mėnesius.

Mokėjimo problemos Rusijos įmonėms smarkiai paaštrėjo metų pradžioje po to, kai JAV prezidentas Džo Baidenas pasirašė dekretą, kuriuo sugriežtino sankcijų režimą: nuo šiol visiems bankams gresia antrinės priemonės, jei jie prisideda prie Rusijos karinio-pramoninio komplekso veiklos.

Dėl to smarkiai padaugėjo atsisakymų atlikti mokėjimus nepaaiškinus priežasčių, ketvirtadienį Rusijos bankų asociacijos suvažiavime skundėsi VTB vadovas Andrejus Kostinas.

Pasak jo, jei anksčiau bankai blokuodavo mokėjimus į sankcijų akiratį patekusioms struktūroms, tai dabar "geografija tampa pagrindine problema": užtenka paminėti Rusiją, kaip "užsidega stop".

"Tai pirmiausia taikoma bankams iš draugiškų jurisdikcijų", - skundėsi Kostinas. Problemos, be kita ko, palietė didžiausias bendroves, net ir tas, kurios nėra įtrauktos į sankcijų sąrašus.

"Praktiškai visi didieji bankai atsisako atlikti pervedimus į Rusiją", - praėjusią savaitę pranešė "Nornickel" viceprezidentas Antonas Berlinas.

Pasak "Reuters", finansinė blokada taikoma net mokėjimams už naftą ir naftos produktus - pagrindinį ekonomikos pajamų iš eksporto šaltinį, sudarantį kas antrą eksporto pajamų dolerį.

Turkijos ir JAE bankai, kurie yra pagrindiniai Rusijos verslo centrai, kovojantys su sankcijomis, pradėjo uždarinėti sąskaitas ir blokuoti operacijas, o po jų - Kinijos bankai, įskaitant didelius ir valstybinius.

Be eksportuotojų, problemos palietė ir importuotojus, pažymi "CentreCreditBank" atstovas Suvorovas: užsienio prekių siuntos į Rusiją per metus sumažėjo 18 proc.

"Tai pavojinga situacija", - perspėja ekspertas: išsekus atsargoms, kils deficito grėsmė, o vėliau paspartės infliacija.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder