Nyderlandų premjeras atsiprašė už 250 metų vykdytą prekybą vergais

Atsiprašymas paskelbtas praėjus beveik 150 metų po vergijos pabaigos Nyderlandų užjūrio kolonijose, tarp kurių buvo Surinamas ir tokios salos kaip Kiurasao bei Aruba Karibų jūros regione ir Indonezija.

„Šiandien Nyderlandų vyriausybės vardu atsiprašau už olandų valstybės veiksmus praeityje, – sakė M. Rutte savo kalboje Hagoje. – Mes, gyvendami čia ir dabar, galime tik pripažinti ir kuo aiškiau pasmerkti vergiją kaip nusikaltimą žmoniškumui“.

Šia proga Nyderlandų ministrai išvyko į septynias buvusias kolonijas Pietų Amerikoje ir Karibų jūros regione.

Nyderlandų finansų ministrė ir ministro pirmininko pavaduotoja Sigrid Kaag, praėjusią savaitę su oficialiu vizitu apsilankiusi Suriname, sakė, kad prasidės „procesas“, kuris priartins „dar vieną be galo svarbų momentą kitų metų liepos 1 dieną“.

Olandijos vergų palikuonys tą dieną pažymės 150 metų išsilaisvinimo iš vergijos sukaktį kasmetinėje šventėje, kuri surinamiečių kalba vadinasi „Keti Koti“ („Nutrauktos grandinės“).

Tačiau šis planas sukėlė ginčų, nes įvairios organizacijos ir kai kurios susijusios šalys kritikavo šį žingsnį kaip skubotą ir teigė, kad Nyderlandai su jomis nesitarė, o tai vėl parodo kolonijinį požiūrį.

Tačiau M. Rutte savo kalboje pirmadienį sakė, kad tinkamo momento pasirinkimas yra „sudėtingas klausimas“. „Nėra vieno visiems tinkamo laiko, nėra vieno visiems tinkamo žodžio, nėra vienos visiems tinkamos vietos“, – sakė jis.

„Aukso“ amžius?

16 ir 17 amžiuje olandai savo imperijos ir kultūros „aukso amžių“ finansavo parduodami ir išveždami apie 600 tūkst. afrikiečių, daugiausia į Pietų Ameriką ir Karibų jūros regioną.

Kolonijinės imperijos viršūnėje Jungtinės Provincijos, šiandien vadinamos Nyderlandais, turėjo tokias kolonijas kaip Surinamas, Kiurasao sala Karibuose, Pietų Afrika ir Indonezija, kur 17 amžiuje buvo įsikūrusi Olandijos Ost Indijos bendrovė.

Pastaraisiais metais Nyderlandai bando suvokti faktą, kad jų muziejai su Rembrandto bei Vermeerio kūriniais ir istoriniai miestai daugiausia buvo pastatyti to žiauraus verslo dėka.

JAV kilęs judėjimas „Black Lives Matter“  taip pat iškėlė klausimų apie rasizmą Nyderlandų visuomenėje.

Didėja spaudimas šalies viduje: Amsterdamo, Roterdamo, Hagos ir Utrechto miestai oficialiai atsiprašė už prekybą vergais.

M. Rutte ilgai priešinosi, nes anksčiau yra sakęs, kad vergijos laikotarpis yra per daug toli praeityje ir kad atsiprašymas įžiebtų įtampą šalyje, kurioje tebėra stiprūs kraštutiniai dešinieji. Dabar jis pakeitė poziciją, tačiau ir vėl neįtiko.

„Pavergti žmonės“

Sint Marteno ministrė pirmininkė Silveria Jacobs šeštadienį Nyderlandų žiniasklaidai pareiškė, kad sala nepriims Nyderlandų atsiprašymo, jei jis bus pateiktas pirmadienį.

„Norėčiau aiškiai pasakyti, kad nepriimsime atsiprašymo, kol mūsų patariamasis komitetas jo neaptarė ir mes, kaip šalis, jo neaptarėme“, – sakė ji.

Faktas, kad į Surinamą atsiųstas kitas Nyderlandų ministras Francas Weerwindas pats yra surinamiečių kilmės, įžiebė ten veikiančios reparacijų dėl vergijos grupės kritiką, nes jis yra „pavergtų žmonių palikuonis“.

Pirmadienį Nyderlandų ministrų kabineto ministrai lankosi Suriname, Bonaire, Sint Martene, Aruboje, Kiurasao, Saboje ir Sint Eustatijuje, kad po M. Rutte kalbos „aptartų su dalyvaujančiais asmenimis kabineto atsaką ir jo vietinę reikšmę“, pranešė vyriausybė.

Vergija Suriname ir kitose olandų valdomose žemėse oficialiai panaikinta 1863 metų liepos 1 dieną, tačiau realiai ji baigėsi tik 1873 metais, po 10 metų trukusio „pereinamojo“ laikotarpio.

Vergijos atminimo grupės teigia, kad bet koks atsiprašymas turėtų būti pateiktas minėtos datos 150-ųjų metinių proga 2023 metais, o ne „savavališkai“ šių metų gruodžio 19 dieną.