Karas Ukrainoje: Išsekusiems gynėjams reikia ne tik artilerijos, bet ir kovotojų

Atnaujinta 07:57 val.

Išsekusiems Ukrainos kariams reikia ne tik artilerijos

Nauji JAV ginklai padės Ukrainai atremti Rusijos atakas, tačiau gali prireikti šiek tiek laiko, kol šalis galės perimti iniciatyvą.

Ukraina gavo labai reikalingą postūmį kare, kai JAV Kongresas praėjusią savaitę patvirtino ilgai lauktą 61 mlrd. dolerių pagalbos paketą.

Apie tai rašo "Business Insider". Tačiau Ukraina vis dar susiduria su rimtomis kliūtimis siekdama atgauti Rusijos užgrobtas teritorijas. Pagrindinė problema - karių trūkumas.

"Ukrainai reikia mobilizuoti daugiau karių. Jie mūšio lauke praleido dvejus su puse metų, o tai, atsižvelgiant į neįtikėtiną nuovargį, psichologinę traumą ir sunkias buvimo fronto linijose tranšėjose sąlygas, tikrai bus moralinis veiksnys", - CNN sakė generolas leitenantas Markas Hertlingas, buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas.

Ukraina jau seniai stengiasi įdarbinti pakankamai karių, kad atnaujintų savo ginkluotąsias pajėgas, kurios po daugiau nei dvejus metus trukusio žiauraus karo su Rusija yra labai išsekusios.

Pranešama, kad fronto daliniai yra smarkiai perpildyti, o kai kuriais atvejais kariams tenka kariauti ištisas savaites, kol jie atitraukiami nuo fronto linijos atsigauti, rašo leidinys.

Be vyrų trūkumo, Ukrainos gynybos pajėgoms taip pat labai trūksta artilerijos ir šaudmenų. Tačiau tikimasi, kad priėmus JAV pagalbos įstatymą šios problemos sumažės.

Tačiau Markas Hertlingas nemano, kad vien ginklai leis Ukrainai susigrąžinti prarastas teritorijas.

"Tiesa yra tokia, ir žinau, kad kai kurie mano kolegos artileristai man už tai priekaištaus, bet artilerija ir tolimojo nuotolio sistemos karų nelaimės", - pridūrė jis.

Karas Ukrainoje

AFU generalinio štabo duomenimis, per parą fronto linijoje užfiksuoti 93 koviniai susirėmimai. Vien Bachmuto kryptimi mūsų kariai atrėmė 27 atakas, o Avdijivkoje - 18.

Priešas puolė ir kitomis kryptimis. Pavyzdžiui, Novopavlovskoje okupantai 15 kartų bandė pralaužti mūsų karių gynybą.

Tuo tarpu rusai nepaliauja bandę užimti Chasov Jarą Donecko srityje. Priešas bando paimti miestą į savo gniaužtus. Užpuolikai taip pat aktyviai apšaudo gyvenvietę iš artilerijos ir minosvaidžių, sakė Hortycos OSGV atstovas Nazaras

Charkive ir jo priemiesčiuose atnaujintas Ukrainos skaitmeninės televizijos kanalų transliavimas

Specialistai atnaujino 34 Ukrainos nacionalinių ir 3 regioninių skaitmeninės televizijos kanalų transliavimą Charkive ir jo apylinkėse.

Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Charkivo srities karine administracija.

„Šiuo metu Charkivo ir aplinkinių rajonų gyventojai gali žiūrėti visus televizijos programų MX-1, MX-2, MX-3, MX-5 ir MX-7 paketus“, – rašoma pranešime.

Kaip pažymėjo karinės administracijos atstovai, norint žiūrėti laidas nereikia jokių perkonfigūracijų. Jei vartotojas turi „T“ imtuvą, kanalai tinkle pasirodys automatiškai.

Portalas primena, kad balandžio 22 dieną rusai smogė televizijos bokštui Charkive. Po to mieste, jo apylinkėse ir srityje nutrūko televizijos kanalų transliacija.

Vėliau buvo pranešta, kad priešas sunaikino bokštą valdomąja aviacine raketa Ch-59.

Ukraina iš Latvijos donoro gavo daugiau nei 325 tonas elektros įrangos

Ukrainos energetikos sektorius gavo humanitarinę pagalbą iš Latvijos donoro – bendrovės „Latvenergo“. Daugiau nei 325 tonas sveriančioje siuntoje yra 250 transformatorių ir 60 tonų alyvos, pranešė Ukrainos energetikos ministerija.

„Po masinių Rusijos atakų mūsų energetikos objektuose buvo apgadinta aukštos įtampos įranga. Siekdami atkurti energetikos sistemą, išnaudojame visas galimybes, įskaitant ir naudotą įrangą. Latvijos partnerių teikiama pagalba yra nepaprastai svarbi, todėl dėkojame Latvijai už šią paramą“, – sakė Ukrainos energetikos ministras Germanas Galuščenka.

Siuntą pristatyti padėjo Latvijos valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, transportavimo išlaidas padengė Europos Sąjunga.

Nuo 2022 m. kovo mėnesio Ukraina iš Latvijos gavo 25 humanitarinės pagalbos siuntas su elektros įranga, jų bendras svoris viršija 512 tonų. Suteikta 70 įvairaus galingumo transformatorių, specialios paskirties technikos ir kitos remontui reikalingos įrangos.

Iš viso Ukraina gavo 1110 elektros įrangos siuntų iš donorų 36 šalyse, maždaug 15,3 tūkst. tonų.

Vokietijos karininkas pareiškė, kad šnipinėti Rusijai jį paskatino branduolinio smūgio baimė

Vokietijos karininkas, susijęs su kraštutinių dešiniųjų partija Alternatyva Vokietijai (AfD), prisipažino teikęs informaciją Rusijos žvalgybos tarnybai. Jį paskatino baimė, kad karas Ukrainoje peraugs į branduolinį karą, pirmadienį, pirmąją teismo Diuseldorfo aukštesniajame apygardos teisme dieną, liudijo 54 metų kaltinamasis.

Atsakovas, turintis kapitono laipsnį, dirbo Federalinėje Bundesvero įrangos, informacinių technologijų ir techninio palaikymo tarnyboje (BAAINBw). Koblenco mieste įsikūrusi institucija yra atsakinga už Vokietijos ginkluotųjų pajėgų (Bundesvero) aprūpinimą įranga ir ginklais, taip pat už gynybos technologijų kūrimą, testavimą ir įsigijimą.

Teigiama, kad nuo 2023 m. gegužės vyras ne kartą ir savo iniciatyva siūlėsi bendradarbiauti su Rusijos generaliniu konsulatu Bonoje ir Rusijos ambasada Berlyne. Prokurorai teigia, kad kaltinamasis, kuris dėl griežtų Vokietijos privatumo įstatymų įvardijamas tik kaip Thomas H, perdavė informaciją su tikslu, kad ja pasinaudos Rusijos žvalgyba. Išsamesni duomenys, kokią informaciją jis galėjo perduoti, neatskleidžiami. Taip pat nėra duomenų, kad jis mainais gavo pinigų.

Maždaug tuo metu jis susisiekė su AfD ir pateikė prašymą įstoti į partiją. Pasak teismo, jo prašymas dėl narystės AfD buvo patvirtintas 2023 m. liepą.

Vyras teigė, kad susisiekti su Rusijos konsulatu jį paskatino žinutė „tikriausiai TikTok“. Karininkas prisipažino tuo metu „TikTok“ sekęs prorusišką, su AfD susijusį influencerį. Vis dėlto jis negalėjo tiksliai prisiminti, kokia tai buvo žinutė.

Jis sakė buvęs susirūpinęs, ar branduolinės atakos atveju galės išvežti šeimą į saugią vietą, tad ieškojęs kontakto su Rusijos atstovais, kad laiku sužinotų, „kada tai įvyks“. „Aš mačiau tik šitą kelią“, – teisme sakė kaltinamasis.

Jis taip pat sakė, kad gailisi savo poelgio ir, žvelgdamas atgal, vertina tai kaip klaidą, bei pridūrė, kad tuo metu buvo blogos psichinės būklės.

Būdamas Bundesvero kapitonas, kaltinamasis buvo atsakingas už elektroninio karo sistemas, sakė federalinės prokuratūros atstovas, skaitydamas kaltinamąjį aktą. Jo tikslas buvo „suteikti Rusijos ginkluotosioms pajėgoms pranašumą dabartinės politinės situacijos fone“.

Vokietija – viena didžiausių Rusijos invaziją atremiančios Ukrainos karinių rėmėjų. Šalies saugumo institucijos teigia sustiprinusios pastangas kovoti su Rusijos tarnybų vykdomu šnipinėjimu. Federalinės policijos pareigūnai kapitoną sulaikė Koblenco mieste pernai rugpjūtį. Kovą prokurorai pateikė kaltinimus.

Per pastaruosius dvejus metus Rusija deportavo daugiau kaip 19 tūkst. ukrainiečių vaikų

Per pastaruosius dvejus metus Rusija deportavo daugiau kaip 19 tūkst. ukrainiečių vaikų, sako Ukrainos Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė Olena Kondratiuk.

„Per pastaruosius dvejus metus į Rusiją buvo deportuota nuo 3 iki 5 mln. ukrainiečių iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų“, – pirmadienį nuotoliniu būdu į Seime surengtų viešų Rusijos karą prieš Ukrainą išgyvenusių žmonių klausymų dalyvius kreipėsi O. Kondratiuk.

„Oficialiais Ukrainos duomenimis, buvo deportuota daugiau kaip 19,5 tūkst. vaikų. (...) Per visą šį laiką Ukrainai pavyko sugrąžinti iš Rusijos tik 388 vaikus“, – pridūrė ji, pažymėdama, kad neoficialūs deportuotų vaikų skaičiai yra kur kas didesni.

Renginyje „Tragedijos aidai: civilių ir vaikų liudijimai apie Rusijos karą prieš Ukrainą“ savo liudijimais ir prisiminimais apie deportacijos patirtį dalijosi ir paauglė Valerija.

„Iki pilno masto invazijos aš buvau paprasta paauglė, keliaudavau, ėjau į mokyklą. (...) 2022 metų spalio 8 dieną daugiau kaip 500 vaikų buvome susodinti į 14 autobusų ir išvežti. Kiekviename autobuse buvo po rusų kareivį su ginklu“, – pasakojo ukrainietė iš Chersono srities.

Fondo „Vaikų balsai“ atstovė Olga Tymčenko akcentavo, kad „negalima sustoti teisingumo paieškose“.

„Gyvenimas okupacijoje, mamos mirtis, tėčio nelaisvė, sugriauti namai, močiutė, kuri negali pasakyti anūkei, kad mama žuvo, bombardavimo pasekmės – tai tik maža dalis to, su kuo susiduriame kasdien. (...) Labai prašau palaikyti mūsų nepriklausomybės ir laisvės norą, nes jis yra bendras“, – pabrėžė organizacijos atstovė.

Deportaciją išgyvenusių žmonių klausymus Seime organizavo pilietinis tinklas „Opora“, tarptautinis Ukrainos pergalės centras ir Atviros Lietuvos fondo iniciatyva „Ukreate Hub“.

Australija siunčia Ukrainai dar vieną 100 mln. JAV dolerių vertės gynybos paketą

Australija paskelbė apie naują karinės pagalbos paketą Ukrainai, jo vertė siekia 100 mln. JAV dolerių, pranešė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas.

„Australija ir toliau palaiko Ukrainą ir paskelbė apie naują karinės pagalbos paketą, kurio vertė – 100 mln. JAV dolerių. Į paketą įeina: 50 mln. JAV dolerių trumpojo nuotolio oro gynybos sistemoms, 30 mln. JAV dolerių nepilotuojamų orlaivių sistemoms, 15 mln. dolerių kitai prioritetinei įrangai, tokiai kaip koviniai šalmai, standaus korpuso pripučiamos valtys, batai, dujokaukės ir generatoriai“, – feisbuke parašė R. Umerovas.

Gynybos ministras padėkojo Australijai už jos „nuolatinę paramą“ Ukrainai.

Sumų srityje sprogus minai nukentėjo keli civiliai

Sumų srityje keli civiliai nukentėjo nuo minos sprogimo pasienio bendruomenėje, sužeistųjų skaičius tikslinamas.

Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi Myropilios bendruomenės vadovė Olena Šarkova.

„Balandžio 29 d. Sumų srities Myropilios bendruomenėje keli žmonės buvo sužeisti sprogus minai“, – sakoma pranešime.

Pasak O. Šarkovos, nukentėjusiųjų skaičius šiuo metu tikslinamas.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, balandžio 29-osios naktį ir rytą Rusijos kariškiai šešis kartus apšaudė Sumų sritį, užfiksuotas 41 sprogimas. Buvo apšaudytos Krasnopilios ir Esmansko bendruomenės.

Lenkijos ūkininkai nutraukia visų sienos su Ukraina perėjimo punktų blokadas

Lenkijos ūkininkai nutraukė sienos su Ukraina perėjimo punktų blokadas, pirmadienį pranešė pareigūnai.

Taip buvo užbaigtas du mėnesius trukęs protestas dėl žemės ūkio produktų importo iš karo draskomos kaimyninės šalies.

Ūkininkai nuo vasario blokavo sienos su Ukraina perėjimo punktus, tokiu būdu protestuodami prieš, anot jų, nesąžiningą konkurenciją.

Nesutarimai dėl žemės ūkio produktų importo apkartino Lenkijos ir Ukrainos santykius.

„Eismas galimas per visas sienos (su Ukraina) perėjas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Lenkijos Liublino vaivadijos mokesčių administravimo rūmų atstovas Michalas Derusas.

„Leidžiama pravažiuoti visiems sunkvežimiams, jei jie negabena sankcionuotų prekių“, – pridūrė M. Derusas, omenyje turėdamas grūdų importą iš Ukrainos, kuriam Lenkija įvedė laikiną embargą.

2022 m. prasidėjusi Rusijos invazija paralyžiavo Ukrainos žemės ūkio sektorių. Buvo užblokuoti eksporto maršrutai per Juodąją jūrą, o dėl karo nemaža dirbamosios žemės dalis tapo nenaudojama.

Siekdama padėti Kyjivui ekonominiu požiūriu, Europos Sąjunga (ES) 2022 m. atšaukė muitus ukrainietiškoms prekėms, keliais gabenamoms per bloką.

Tačiau tam tikra Ukrainos grūdų eksporto, skirto ne ES valstybėms, dalis susikaupė Lenkijoje ir kitose šalyse. Dėl to krito kainos.

Rusai vėl apšaudė Chersono srities Kyzomiso kaimą, yra sužeistųjų

Rusijos kariškiai vėl apšaudė Chersono srities Kyzomiso kaimą, buvo sužeistas 37 metų vyras.

Tai pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Chersono srities karinės administracijos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Rusams apšaudant Kyzomiso kaimą nukentėjo vietos gyventojas“, – rašoma pranešime.

Pažymima, kad 37 metų vyrui nustatyta sprogimo sukelta trauma, skeveldriniai dilbio ir liemens sužeidimai, taip pat šonkaulio ir galūnės lūžiai.

Nukentėjusiajam teikiama medicinos pagalba.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos kariuomenei apšaudant Chersono srities Kyzomiso kaimą buvo sužeistas tuo metu darže buvęs 60 metų vyras. Jis mirė pakeliui į ligoninę.

Baltarusijoje DW tarnyba pripažinta „ekstremistine formuote“

Baltarusijos vidaus reikalų ministerija įtraukė į „ekstremistinių formuočių“ registrą transliuotojo „Deutsche Welle“ (DW) baltarusių tarnybą ir leidinį „UDF – Baltarusijos naujienos“.

Tai pranešė televizijos kanalas „Current Time“, remdamasis Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos pareiškimu, rašo „Ukrinform“.

Pagal Baltarusijos VRM versiją, šios žiniasklaidos priemonės buvo įrašytos į „ekstremistinių formuočių“ sąrašą todėl, kad esą jos „vykdo ekstremistinę veiklą“.

Šiuo metu „Deutsche Welle“ baltarusių tarnybos „Telegram“ kanalą prenumeruoja daugiau kaip devyni tūkstančiai žmonių.

Projekto „UDF – Baltarusijos naujienos“ svetainėje skelbiama medžiaga apie socialinę ir politinę situaciją šalyje, naujausi pranešimai ir ekspertų komentarai.

Kaip jau buvo pranešta, anksčiau Baltarusijos valdžia pripažino „ekstremistinėmis formuotėmis“ televizijos kanalus „Belsat“ ir „Ranak“, agentūrą „BelaPAN“, žmogaus teisių gynimo centrą „Viasna“, iniciatyvą „Darbininkų judėjimas“, „Telegram“ kanalus „Cyber-Partisans“, „Nexta“, „Nexta-Live“, „Luxta“ ir kt.

Iš viso Baltarusijos VRM sudarytame sąraše jau yra 199 „ekstremistinės formuotės“. Kaltinimus ekstremizmu Baltarusijos valdžia nuolat naudoja, kovodama su Aliaksandro Lukašenkos oponentais, taip pat su kitamanyste šalyje apskritai.

V. Zelenskis ir NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas Kyjive aptarė 100 mlrd. eurų fondą Ukrainai apginti

NATO gali sukurti specialų 100 mlrd. eurų finansinės paramos fondą Ukrainos gynybai, paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per bendrą spaudos konferenciją su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

Pirmadienį NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas atvyko į Kyjivą iš anksto nepranešto vizito.

„Šiandien aptarėme Jenso iniciatyvą sukurti specialų fondą, skirtą finansiškai paremti Ukrainos gynybą 100 mlrd. eurų penkerių metų laikotarpiui“, – pranešė V. Zelenskis.

Pasak šalies vadovo, sąjungininkės tikrai turi galimybę įgyvendinti tokią iniciatyvą. Tačiau V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukrainai ypač svarbu, jog „tai nebūtų daroma dvišalių sutarčių dėl mūsų saugumo garantijų sąskaita“.

V. Zelenskis taip pat sakė, kad Rusija puola naudodamasi Vakarų ginklų vėlavimais, tačiau greitesni pristatymai sustiprintų fronto liniją. „Drauge privalome sužlugdyti Rusijos puolimą“, – sakė jis per bendrą spaudos konferenciją su J. Stoltenbergu ir pridūrė: „Greitas tiekimas tiesiogine prasme reiškia fronto linijos stabilizavimą“.

Savo ruožtu NATO vadovas pareiškė, kad Ukrainai „dar ne per vėlu“ laimėti prieš Rusiją, nepaisant vis didesnės Maskvos pažangos fronto linijoje. „Žinau, kad delsimas suteikti paramą turi rimtų padarinių mūšio lauke (...) Tačiau Ukrainai laimėti dar ne vėlu“, – per vizitą Kyjive sakė J. Stoltenbergas ir pridūrė, kad „atvyksta daugiau pagalbos“.

ISW analizuoja Rusijos kariuomenės gebėjimą surengti Charkivo puolimą

Dėl galimo Rusijos puolimo prieš Charkivą pavojaus Ukraina turi skirti papildomų pajėgų ir technikos miestui ginti, nors Rusijos kariuomenei ir trūksta pajėgų, reikalingų miestui užgrobti, sakoma naujausiame Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.

ISW ekspertai, remdamiesi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu Oleksandru Syrskiu, praneša, kad Ukrainos pajėgos stebi didėjantį Rusijos pajėgų persigrupavimą Charkivo kryptimi, tikriausiai vykstantį Belgorodo srityje, ir sustiprino gynybines pozicijas papildomais artilerijos ir tankų daliniais tuose rajonuose, kur kyla „didžiausias pavojus“.

„O. Syrskio pareiškime nepasakyta, kaip greitai Rusija gali surengti Charkivo miesto puolimą, apie kurį neseniai perspėjo Ukrainos pareigūnai“, – sakoma pranešime.

Ukrainos karinis stebėtojas Kostjantynas Mašovecas neseniai pareiškė, kad Rusijos pajėgos pergrupuoja 11-ojo armijos korpuso (AC) ir 6-osios kombinuotųjų ginklų armijos (CAA) elementus iš Kupiansko krypties į naujai suformuotą Rusijos Šiaurės pajėgų grupę. CAA elementai anksčiau buvo išimtinai atsakingi už puolimo operacijas į šiaurės rytus nuo Kupiansko, ypač netoli Synkivkos.

Pasak O. Syrskio, pastaruoju metu Ukrainos pajėgos pagerino savo pozicijas prie Synkivkos, o vienas rusų tinklaraštininkas teigė, kad Rusijos pajėgos atsitraukė nedideliu atstumu nuo Synkivkos dėl kareivių trūkumo šiame rajone, o tai rodo, kad Rusijos pajėgos greičiausiai išvedė iš šio rajono bent kai kuriuos 6-osios kombinuotųjų ginklų armijos elementus.

Pasak JAV analitikų, Rusijos negebėjimas užimti Synkivką, nepaisant kelis mėnesius trukusių pasikartojančių masinių pėstininkų ir mechanizuotųjų dalinių puolimų, kelia abejonių dėl šių pajėgų ir Šiaurės grupės kovinio efektyvumo.

ISW vertinimu, potencialus būsimas Rusijos puolimas siekiant užimti Charkivo miestą būtų itin ambicingas, Rusijos pajėgos susidurtų su dideliais iššūkiais, ypač dėl to, kad po JAV karinės pagalbos atvykimo Rusijos pajėgoms tektų kautis su geriau aprūpintomis Ukrainos pajėgomis.

ISW neatmeta galimybės, kad Rusijos kariškiai ketina pulti Charkivo miestą, kad ištemptų Ukrainos pajėgas platesniame fronto linijos ruože Rytų Ukrainoje prieš Rusijai pradedant vasaros puolimą.

Nuo karinės padėties įvedimo Ukrainoje žuvo daugiau kaip 30 sienos pažeidėjų

Nuo karinės padėties įvedimo Ukrainoje žuvo daugiau kaip 30 žmonių, kurie bandė kirsti sieną, ypač per kalnų upes.

Tai interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė Valstybinės sienos apsaugos tarnybos viršininko padėjėjas, žinybos spaudos sekretorius Andrijus Demčenka.

Anot jo, stebina tai, kad bėgliai yra pasirengę mokėti dideles sumas, nepažindami žmogaus asmeniškai.

„Jie gauna kažkokias instrukcijas, perveda kažkur pinigus, faktiškai pagal instrukciją. Ir tada pamato, kad trasa eina kalnų upe. Pažeidėjai stebisi, kad mokėjo pinigus, jiems buvo žadama pagalba, o pasiekus sieną paaiškėja, kad teks kirsti kalnų upę, ir daugelis supranta, kad jie tam neturi pakankamai jėgų. Ir todėl kažkas neteko gyvybės, bandydamas įveikti kalnų upę ar pereiti kalnus. Iš viso nuo plataus masto invazijos pradžios, bandydami nelegaliai kirsti sieną, žuvo apie 30 žmonių“, – sakė atstovas.

Jis pridūrė, kad be šių kliūčių, kalnuose yra laukinių gyvūnų, kurie taip pat kelia didelį pavojų gyvybei.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Užkarpatėje, Tisos upėje, buvo rasti dviejų vyrų kūnai. Juos pasieniečiai aptiko patruliuodami Ukrainos ir Rumunijos pasienyje.

Ekspertas: Rusija naudojasi Ukrainos silpnybėmis, Donbase laukiama pažangos

Rusijos okupantai skiria didžiules lėšas, kad įsitvirtintų netoli Očeretino kaimo Donecko srityje. Šiame rajone prieš vieną rusų brigadą mestos net keturios rusų brigados.

Tai radijo „NV“ eteryje pareiškė karinis ekspertas Pavlo Narožnyj. Jis paaiškino, kodėl ties Očeretino kaimu Ukrainos ginkluotosios pajėgos turėjo atsitraukti.

„Ten vyko brigadų rotacija. Atėjo nauja brigada, ji dar tiksliai, gerai nežino savo fronto ruožo. Jie buvo silpni, palyginti su kitomis brigadomis. Todėl priešui pavyko prasiveržti ir ten įsitvirtinti“, – pažymėjo ekspertas.

Jis įsitikinęs, kad tam tikruose fronto ruožuose, visų pirma Donecko srityje, vyks tam tikras priešo žygis – taktinis, o ne strateginis. Rusija naudojasi savo pranašumu, kol Ukrainos gynėjai negauna karinės pagalbos iš Jungtinių Valstijų.

„Časiv Jare spaudimas tęsiasi, tačiau ten priešui sunkiau tai daryti. Časiv Jaras yra dominuojanti aukštuma, ten yra daug galingesni įtvirtinimai. Jie tiria gynybą ir ten, kur jaučia silpnumą, spaudžia“, – pridūrė jis.

Ukrainos pajėgoms pasitraukus iš taktinių pozicijų, rusai nepadarė palyginti greitų taktinių laimėjimų į vakarus nuo Očeretino, Solovjovo, Berdyčivo ir Semenivkos. Tai rodo, kad gynybos pajėgos išlaikė pajėgumą sulėtinti Rusijos puolimą.

ISW taip pat pridūrė, kad Rusijos okupantai prieš savo vasaros puolimą, grasindami Charkovo link, bando ištempti Ukrainos pajėgas į plačią fronto liniją Rytų Ukrainoje.

Karinė žvalgyba: daugiau nei 18 000 Rusijos karių iš Pietų karinės apygardos dezertyravo

Balandžio 29 d. HUR pranešė, kad vis daugiau Rusijos pietinės karinės apygardos, kurios daliniai dislokuoti Ukrainoje, karių dezertyruoja iš tarnybos.

Teigiama, kad dezertyravo daugiau kaip 18 000 Pietų karinės apygardos karių, iš kurių apie 12 000 priklauso 8-ajai jungtinei ginkluotųjų pajėgų armijai – daliniui, dažnai dalyvaujančiam karo veiksmuose Rytų Ukrainoje.

Žiniasklaida: Vakarų bankai pernai Rusijoje sumokėjo daugiau kaip 800 mln. eurų mokesčių

Laikraščio „Financial Times“ skaičiavimais, septyni didžiausi Rusijoje likę Vakarų bankai pernai Rusijai sumokėjo daugiau kaip 800 mln. eurų mokesčių. Apie tai praneša ir „The Telegraph“.

Septyni didžiausi Europos bankai, turintys turto Rusijoje, – „Raiffeisen Bank International“, „UniCredit“, ING, „Commerzbank“, „Deutsche Bank“, „Intesa Sanpaolo“ ir OTP – pranešė, kad 2023 metais jų bendras pelnas viršijo 3 mlrd. eurų, t. y. buvo tris kartus didesnis nei 2021-aisiais.

Pažymima, kad šį pelną iš dalies sugeneravo lėšos, kurių bankai negali atsiimti iš Rusijos.

„Financial Times“ analizė rodo, kad dėl tokio pelningumo šuolio Europos bankai Rusijai sumokėjo apie 800 mln. dolerių mokesčių, palyginti su 200 mln. eurų 2021 metais.

Kaip pranešė „Ukrinform“, balandžio pradžioje Austrijos bankų grupė „Raiffeisen Bank International“ paskelbė, kad dar nenusprendė dėl pasitraukimo iš Rusijos rinkos datos.

Grupė Europos Parlamento narių viešai ragina Austrijos vadovybę padaryti įtaką „Raiffeisen Bank International“, kad ši nutrauktų savo veiklą Rusijoje.

Prabilo apie potencialius smūgius Krymo tiltui: tai yra teisėtas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų taikinys

Ukrainos gynybos pajėgos turi teisę smogti priešo kariniams logistikos objektams laikinai okupuotame Kryme, ypač Krymo tiltui. Apie tai pranešė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų strateginių komunikacijų centro vadovas 3-iojo rango kapitonas Dmitrijus Pletenčiukas.

„Iš tikrųjų mes turime bendrą visos šalies poziciją, kurią išreiškė mūsų prezidentas – šios konstrukcijos ten visiškai neturėtų būti ir ji yra visiškai nereikalinga“, – sakė jis.

Pasak D. Pletenčiuko, dabar tiltas neužtikrina okupantams būtinos karinės logistikos apimties.

„Jei juo vis dar galima važiuoti lengvaisiais automobiliais, net kariniais sunkvežimiais, tai visaverčiai geležinkelio traukiniai, pavyzdžiui, net degalų cisternos, jau kelis mėnesius stovi ant Tamanio, jiems ant tilto neleidžiama važiuoti. Nes rusų okupantai nepasitiki, kad šis tiltas atlaikys žalą, padarytą po sėkmingos Ukrainos saugumo tarnybos ir karinio jūrų laivyno operacijos“, – aiškino D. Pletenčiukas.

Todėl, pabrėžė jis, tokie pusiasalyje esantys logistikos centrai kaip Džankojuje yra svarbūs okupantams.

„Žinoma, priešas jais naudojasi, tačiau nebe tokiu mastu, kaip tikėjosi, kaip buvo plataus masto invazijos pradžioje. Nepaisant to, visi tokie objektai, žinoma, gali būti teisėti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų taikiniai“, – pridūrė jis.

Ministras: Italija neturi pagrindo prieštarauti naujoms ES sankcijoms Rusijos dujoms

Italijos energetikos ministras Gilberto Pichetto Fratinas pareiškė, kad Italija įveikė priklausomybę nuo Rusijos dujų ir neprieštaraus siūlomam ES sankcijų paketui dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD), kaip balandžio 28 d. pranešė „Politico“.

Europos blokas jau priėmė 13 paketų, reaguodamas į Rusijos visišką invaziją į Ukrainą, kuriais siekiama pakenkti Maskvos ekonominei produkcijai ir gebėjimui palaikyti karą.

Balandžio pradžioje ES vykdomasis viceprezidentas Valdis Dombrovskis paskelbė, kad rengiamas 14-asis paketas. Vėliau Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas sakė, kad į naująjį paketą, be kitų sankcijų, gali būti įtrauktas draudimas importuoti Rusijos suskystintas gamtines dujas.

„Italija šiuo metu yra tokioje būklėje, kad gali net visiškai apsieiti be rusiškų dujų“, – balandžio 26 d. „Politico“ sakė Fratinas.

2023 m. balandį Fratinas paskelbė, kad Italija atsisakė rusiškų dujų kaip energijos šaltinio ir padidino dujų importą iš rytų Transadrijos dujotiekiu. Italija taip pat pasirašė susitarimus su Alžyru ir Libija dėl tiekimo diversifikavimo.

Oficialiais duomenimis, praėjusiais metais rusiškos siuntos sudarė mažiau nei 5 proc. viso Italijos dujų importo, o 2020 m. – 43 proc.

„Mes diversifikavome; turime įvairių šaltinių, turime pakartotinio dujinimo terminalų, todėl turime pakankamai tiekimo, kad būtume ramūs“, – sakė Fratinas ir pridūrė, kad Italija „neturi priežasčių prieštarauti naujų sankcijų“ Rusijos SGD procesui.

Pasak ministro, Italija, dalyvaujanti G7 derybose dėl klimato kaitos, šiuo metu daugiausia dėmesio skiria strategijoms, kaip mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, kad būtų pasiekti grynojo nulio tikslai, ir planuoja bendradarbiauti su Afrikos šalimis.

Italijos ministrės pirmininkės Giorgia Meloni vyriausybė anksčiau parengė investicijų planą Afrikai, kuriuo siekiama sukurti energijos tranzito mazgą tarp Afrikos ir Europos. Plane taip pat numatyta skatinti vietos ekonomiką siekiant kovoti su skurdu, klimato kaita ir kitomis pagrindinėmis imigracijos iš Afrikos į Europą priežastimis.

Rusija atakavo 10 bendruomenių Sumų srityje

Balandžio 28 d. Rusijos pajėgos atakavo dešimt Sumų srities pasienio rajonų ir gyvenviečių, apšaudė 35 kartus ir sukėlė mažiausiai 127 sprogimus, pranešė Sumų srities karinė administracija.

Taikiniais tapo Chotino, Junakivkos, Bilopilijos, Krasnopilijos, Velikos Pisarivkos, Esmano, Šalyšynės, Seredyna-Budos, Šostkos ir Novo Slobodos bendruomenės.

Pranešimų apie aukas ir žalą civilinei infrastruktūrai negauta.

Rusijos kariuomenė smogė bendruomenėms naudodama artilerijos ugnį, daugkartinio paleidimo raketų sistemas (MLRS), bepiločius raketinius lėktuvus ir minosvaidžius, taip pat mėtė minas.

Daugiausia išpuolių buvo įvykdyta Velyka Pysarivkos miestelyje, kuriame užfiksuoti 25 sprogimai. Šis miestelis, esantis prie pat Rusijos ir Ukrainos sienos, tapo pagrindiniu Rusijos atakų taikiniu.

Sumų srities gyventojai kasdien patiria apšaudymo grėsmę, tačiau pastarosiomis savaitėmis išpuoliai suintensyvėjo ir paskatino didelio masto evakuaciją iš regiono.

Rusai okupuotose teritorijose ketina pardavinėti konfiskuotą nekilnojamąjį turtą

Rusai laikinai okupuotose teritorijose toliau nusavina po Rusijos invazijos pradžios šias sritis palikusių gyventojų butus ir namus, ketindami juos parduoti, platformoje „Telegram“ pranešė Zaporižios regiono karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.

„Laikinai okupuotose teritorijose sukurtas „apleistų“ nekilnojamojo turto objektų registras. Jeigu pirmiau konfiskuotas būstas būdavo perduodamas rusų kariškiams ar okupacinės valdžios atstovams, tai dabar okupantai nusprendė iš turimų nekilnojamojo turto atsargų pasipelnyti. Namai ir butai bus siūlomi įsigyti lengvatinėmis būsto paskolų sąlygomis“, – rašė I. Fedorovas.

Pareigūno teigimu, okupantų pajėgos sugalvoja vis naujų būtų pasipelnyti, modamos ranka į tarptautinės teisės normas ir žmogiškumo principus.

Pranešama, kad balandžio 26 d. okupantai Zporižios regioną iš artilerijos apšaudė 536 kartus.

Prie Krymo krantų nėra nė vieno rusų karo laivo

Pirmadienį, balandžio 29 d. 7.30 val. ryto Juodojoje jūroje ir Azovo jūroje nebuvo nė vieno rusų karo laivo, praneša Ukrainos ginkluotosios jūrų pajėgos.

Viduržemio jūroje budi du Rusijos karo laivai, vienas iš jų yra ginkluotas raketomis „Kalibr“ ir vienu metu gali paleisti iki 16 raketų salvę.

Remdamasi Pietų gynybos pajėgų strateginės komunikacijos centro vadovo Dmytro Pletenčuko suteikta informacija, „Ukrinform“ pranešė, kad Rusijai sunkiai sekasi gaminti naujus karo laivus.

Vokietijoje prieš teismą stos kariškis, kaltinamas šnipinėjimu Rusijai

Pirmadienį prieš teismą stos Vokietijos kariškis, kaltinamas šnipinėjimu dėl, kaip įtariama, informacijos teikimo Rusijos žvalgybos tarnybai.

Kaltinamasis, turintis kapitono laipsnį, dirbo Federalinėje Bundesvero įrangos, informacinių technologijų ir techninio palaikymo tarnyboje (BAAINBw).

Koblenco mieste įsikūrusi institucija yra atsakinga už Vokietijos ginkluotųjų pajėgų (Bundesvero) aprūpinimą įranga ir ginklais, taip pat už gynybos technologijų kūrimą, testavimą ir įsigijimą.

Teigiama, kad nuo 2023 metų gegužės vyras ne kartą ir savo iniciatyva siūlėsi bendradarbiauti su Rusijos generaliniu konsulatu Bonoje ir Rusijos ambasada Berlyne.

Prokurorai teigia, kad kaltinamasis, kuris dėl griežtų Vokietijos privatumo įstatymų įvardijamas tik kaip Thomas H, perdavė informaciją su tikslu, kad ja pasinaudos Rusijos žvalgyba. Nėra duomenų, kad jis mainais gavo pinigų.

Išsamesnių duomenų apie tai, kokią informaciją jis galėjo perduoti, neatskleidžiama.

Vokietija – viena didžiausių Ukrainos karinių rėmėjų Rusijos invazijos akivaizdoje. Šalies saugumo institucijos teigia sustiprinusios pastangas kovoti su Rusijos tarnybų vykdomu šnipinėjimu.

Federalinės policijos pareigūnai kapitoną sulaikė Koblenco mieste praėjusių metų rugpjūtį. Kovą prokurorai pateikė kaltinimus. Jo bylos nagrinėjimas Diuseldorfo aukštesniajame apygardos teisme turėtų prasidėti 11 val. ryto (9.00 val. Grinvičo laiku).

V. Zelenskis: rengiame saugumo susitarimą su JAV

Ukraina ir JAV, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, rengia dvišalį saugumo susitarimą. „Mes jau rengiame konkretų tekstą“, – sakė jis sekmadienį savo tradiciniame vaizdo kreipimesi.

Tikslas esą yra parengti stipriausią saugumo susitarimų iš visų. Kyjivas pastaraisiais mėnesiais jau sudarė saugumo susitarimus su įvairiomis Europos šalimis.

V. Zelenskis nepasakė, kada turėtų būti pasirašytas saugumo susitarimas tarp Kjivo ir Vašingtono. „Mes taip pat siekiame nustatyti specifinius paramos lygius šiems metams ir ateinantiems dešimt metų“, – kalbėjo prezidentas apie su Vašingtonu planuojamą susitarimą. Tai apima ginkluotą paramą, finansinę paramą, politinę paramą ir paramą bendrai ginklų gamybai. „Susitarimas išties turėtų būti pavyzdinis ir atspindėti amerikiečių vadovybės stiprybę“, – pažymėjo V. Zelenskis.

JAV iki šiol yra stipriausia Ukrainos rėmėja jos gynybinėje kovoje prieš Rusiją. Neseniai JAV Kongresas priėmė 57 mlrd. eurų karinės paramos Kyjivui paketą.

Per pastarąją parą Rusija Ukrainoje prarado 1 320 karių

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. balandžio 29 d. rusų okupantų kariuomenė Ukrainoje iš viso prarado 467 470 karių – vien per pastarąją parą mūšio lauke buvo sunaikinta ar sužeista 1 320 priešų, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis pranešė „Ukrinform“.

Be to, Ukrainos gynėjai sunaikino 7 285 priešo tankus (+6 per pastarąją parą), 14 007 šarvuotąsias kovos mašinas (+16), 11 985 artilerijos sistemas (+37), 1 051 raketų paleidimo sistemą (+1), 778 oro gynybos sistemas (+2), 348 karo lėktuvus, 325 sraigtasparnius, 9 528 bepiločius orlaivius (+21), 2 124 sparnuotąsias raketas (+3), 26 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 16 109 transporto priemones (+44), 1 974 specialiosios įrangos vienetus (+3).

Duomenys apie priešų nuostolius nuolat tikslinami.

Pranešama, kad per pastarąją parą visame fronte įvyko 131 mūšiai. Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos atakavo trylika rusų karių sutelkimo vietų.

Ukrainoje per pastarąją parą įvyko 131 mūšis, vien Avdijivkos kryptimi atremti 55 rusų antpuoliai

Per pastarąją parą fronto linijoje įvyko 131 mūšis, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Rusai Ukrainos karių pozicijas ir apgyvendintas vietoves vieną kartą atakavo raketomis ir įvykdė 82 antskrydžius, paleido 108 raketų salves.

Rusų antskrydžių taikiniais tapo Velyka Pysarivka Charkivo regione, Serebriansko miškų ūkis ir Bilohorivka Luhansko regione, Spirnė, Verkhniokamianskė, Siverskas, Hryhorivka, Oleksandropilis, Očeretynė, Novokalynovė, Paraskovijvka, Novomychajlivka, Vuhledaras, Vodianė, Kostiantynivka, Urožajnė ir Staromajorskė Donecko regione, Robotynė Zaporižios regione, Krynkai, Kostyrka, Beryslavas, Novoberyslavas, Prydniprovskė, Veletenskė ir Kizomysas Chersono regione.

Rusų artilerija apšaudė daugiau nei 120 gyvenviečių Černihivo, Sumų, Charkivo, Luhansko, Donecko, Zaporižios, Dnipropetrovsko, Chersono ir Mykolajivo regionuose.

Volynės ir Polisios kryptimis operatyvinė padėtis iš esmės nepakito.

Siverščynos ir Slobožanščynos kryptimis kitoje sienos pusėje vis dar yra priešo karių, kurie vykdo sabotažo misijas, siekdami sukliudyti perkelti ukrainiečių karius į kitas vietoves.

Kupiansko kryptimi ukrainiečių kariai atrėmė šešis puolimus netoli Berestovės Charkivo regione ir Stelmachivkos Luhansko regione.

Lymano kryptimi priešas įvykdė 18 atakų netoli Kopankos ir Novoserhijivkos Charkivo regione, Makijivkos, Nevskės ir Serebrianskės miškų ūkio Luhansko regione bei Ternų Donecko regione.

Bachmuto kryptimi Ukrainos kariai atrėmė 29 puolimus netoli Verchnokamianskės, Vyjimkos, Hryhorjivkos, Ivanivskės, Kliščijivkos, Novės ir Andrijivkos Donecko regione.

Avdijivkos kryptimi ukrainiečiai atrėmė 55 atakas netoli Novokalynovės, Keramiko, Archanhelskės, Umanskės, Sokilo, Očeretynės, Kalynovės, Solovjovės, Novopokrovskės, Novoseljivka Peršos ir į vakarus nuo Semenivkos Donecko regione.

Novopavlivkos kryptimi Ukrainos gynybos pajėgos vis dar neleidžia priešams judėti į priekį netoli Krasnohorivkos, Heorhijivkos, Vodianės, Novomychajlivkos ir Urožajinės gyvenviečių Donecko regione, kur oro pajėgų padedami priešo kariai 15 kartų mėgino pralaužti ukrainiečių gynybos linijas.

Orichivo kryptimi okupantai keturis kartus atakavo ukrainiečių pozicijas netoli Staromajorskės Donecko regione.

Chersono kryptimi priešas neatsisako ketinimų išmušti ukrainiečių dalinių iš placdarmų kairiajame Dnipro krante, kur netoli Krynkų Chersono regione buvo įvykdyti penki puolimai.

Tuo pat metu ukrainiečių pajėgos toliau aktyviai naikina priešo karius ir techniką, silpnindamos okupantus visose mūšių linijose.

Per pastarąją parą oro pajėgos atakavo 13 priešo karių sutelkimo vietų, dar vienai karių sutelkimo vietai ir kontrolės punktui smogė ir raketinės pajėgos.

Pranešama, kad operacijoje „UNIFIER“ dalyvaujantys Kanados karo instruktoriai parodė, kaip apmoko ukrainiečius rekrūtus išminavimo darbų.

V. Klyčko: daugybę kartų mėginau susitikti su V. Zelenskiu

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko apkaltino Ukrainos vyriausybę nepakankamai kovojant su šalyje klestinčia korupcija. Paklaustas, ar vyriausybė gerai tvarkosi kovos su korupcija srityje, jis vokiečių žiniasklaidos grupės „Funke“ laikraščiams sakė: „Galite užduoti šį klausimą bet kuriam piliečiui ir esu tikras, kad kiekvienas pilietis pasakys „ne“. Jis patas esą „lygiai tokios pat nuomonės“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zalenskis ne kartą skelbė griežtą kovą korupcijai ir lėšų švaistymui valstybės aparate. Šios kovos sėkmės įrodymai, be kita ko, yra Ukrainos narystės ES sąlyga. Prieš kelias dienas dėl kaltinimų korupcija atsistatydinimo prašymą įteikė žemės ūkio ministras Mykola Solskys. Ukrainos kovos su korupcija biuras kaltina jį neteisėtai pasisavinus milijonų vertės valstybinės žemės.

Kalbėdamas apie santykius su V. Zelenskiu, V. Klyčko interviu apgailestavo, kad vadovaujantiems politikams Ukrainoje trūksta vienybės. „Deja, šiuo karo metu nėra vienybės tarpo politinių jėgų“, – teigė jis. Paklaustas, ar pagaliau susitiko su V. Zelenskiu, kad išsklaidytų tarp jųdviejų tvyrančią įtampą, V. Klyčko sakė nuo karo pradžios bandęs tai padaryti daugybę kartų, nes nuo sostinės daug kas priklauso. „Bet, deja, neturėjau galimybės asmeniškai susitikti su V. Zelenskius. Jis tikriausiai turi kitų reikalų“, – sakė V. Klyčko.

Kyjivo meras pažymėjo, kad esant dabartinei padėčiai svarbu pamiršti politines ambicijas. „Kvailystė yra tokioje situacijoje politiškai konkuruoti“, – kalbėjo jis. V. Klyčko gruodžio pradžioje neįprastai aiškiai kaltino V. Zelenskį klaidomis.

V. Klyčko per pokalbį su žurnalistais atkreipė dėmesį ir į rusų dronų daromą žalą bei pareikalavo didesnės tarptautinės paramos oro gynybos srityje. „Mums trūksta oro gynybos sistemų“, – sakė jis. Gero apsaugos esą reikia ir Odesos, Dnipro ar Charkivo gyventojams.

Po dvejų karo metų žala Kyjivui yra didžiulė. Per oro atakas apgadinta arba sunaikinta per 800 pastatų, tarp jų – beveik 440 gyvenamųjų namų. Per atakas žuvo daugiau kaip 200 žmonių, įskaitant septynis vaikus. Ypač ciniškai, anot V. Klyčko, buvo elgiamasi 2022/2023 metų žiemą, kai rusų pajėgos mėgino sunaikinti kritinę miesto infrastruktūrą. „Tai genocidas. Teroras yra didžiausią miestą Rytų Europoje palikti be vandens, elektros ir šildymo“, – kalbėjo Ukrainos sostinės meras.

„Mediazona“ patvirtino daugiau nei 51 600 Ukrainoje žuvusių Rusijos karių tapatybes

Rusijos nepriklausoma žiniasklaidos priemonė „Mediazona“ kartu su BBC Rusija, atlikusi atvirų šaltinių tyrimą, patvirtino 51 679 Rusijos karių, žuvusių nuo 2022 m. vasario mėn., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, vardus ir pavardes.

Nuo paskutinio „Mediazonos“ atnaujinimo balandžio viduryje žuvusiųjų sąrašą papildė 1 208 Rusijos karių pavardės.

Žurnalistai patikslina, kad tikrieji skaičiai greičiausiai yra gerokai didesni, nes iki šiol jų patikrinta informacija gauta iš viešų šaltinių, įskaitant nekrologus, artimųjų pranešimus, regioninės žiniasklaidos naujienas ir vietos valdžios institucijų pranešimus.

Nuo to laiko, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, kovose Ukrainoje žuvo daugiau kaip 3 400 karininkų, iš kurių 395 turėjo pulkininko leitenanto ar aukštesnį laipsnį.

Iki šiol generolas leitenantas Olegas Tsokovas, Rusijos pietinės karinės apygardos vado pavaduotojas, yra aukščiausio rango Rusijos kariuomenės pareigūnas, žuvęs per karą.

Analitikai pažymi, kad fronto linijoje žuvo mažiausiai 10 500 rusų karių.

Vasario 24 d. bendrame tyrime su nepriklausoma Rusijos žiniasklaidos priemone „Meduza“ „Mediazona“ pranešė, kad kare žuvo mažiausiai 83 000 Rusijos karių, nors bendri Rusijos aukų skaičiavimai nuo visiškos invazijos pradžios labai skiriasi.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis 2024 m. vasario mėn. teigė, kad kare žuvo 180 000 rusų. Jis pridūrė, kad taip pat žuvo 31 000 Ukrainos karių. V. Zelenskis teigė, kad tikslus skaičius nežinomas, o sužinoti jį bus galima tik tada, kai bus išlaisvintos Rusijos okupuotos teritorijos.

Balandžio 28 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas teigia, kad nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo plataus masto invazija, Rusija Ukrainoje neteko 466 150 karių – šis skaičius reiškia bendrą žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių.

Šis skaičius iš pažiūros atitinka Jungtinės Karalystės valstybės ministro, atsakingo už ginkluotąsias pajėgas, Leo Docherty, kuris balandžio 27 d. sakė, kad iš viso žuvo ir buvo sužeista apie 450 000 Rusijos karių, vertinimus.

Ukrainiečių žvalgyba: platformoje „Telegram“ užblokuota keletas oficialių Ukrainos pokalbių robotų

Platformoje „Telegram“ užblokuota keletas oficialių programinių robotų, tarp kurių – automatinė Ukrainos žvalgybos pokalbių programėlė, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos pagrindinė žvalgybos direkcija.

„Šiandien platformos „Telegram“ administracija nepagrįstai užblokavo kelis oficialius programinius robotus, kurių tikslas buvo remti pasipriešinimą karinei rusų agresijai prieš Ukrainą, tarp jų ir „pagrindinį programinį žvalgybos robotą“, – nurodoma pranešime.

Atkreiptinas dėmesys, kad tai buvo padaryta pažeidžiant pačios platformos „Telegram“ administracijos taisykles ir nesilaikant jos viešų pasisakymų.

„Nors mūsų programinis robotas ir buvo užblokuotas, jūsų asmens duomenys yra saugūs“, – pabrėžė žvalgybos direkcija.

Žvalgybos operatyvininkai perspėja, kad rusai pastaruoju metu kuria pokalbių robotus, kuriems suteikiami apgaulingi pavadinimai, ir ragina gyventojus nepateikti savo asmens duomenų, kad prie jų prisijungtų.

Po Ukrainos atsitraukimo – analitikų verdiktas dėl situacijos

Mažai tikėtina, kad Rusijos pajėgos gali reikšmingai prasiskverbti Avdijivkos vakaruose esančiuose taškuose, nors Ukrainos kariuomenės ir turėjo atsitraukti iš supančių kaimų, skelbia JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW).

Naujausioje situacijos analizėje pabrėžiama, kad Ukrainos ginkluotojų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis viešai paskelbė, kad ukrainiečiai atsitraukė iš į vakarus nuo Avdijivkos esančių trijų kaimų.

O.Syrskis pabrėžė, kad Ukrainos pajėgos šioje zonoje vykdys būrių rotaciją, kad galėtų atstatyti karinį pajėgumą.

Tačiau ISW analitikai nurodo, kad nepaisant Ukrainos atsitraukimų, Rusija be papildomų pajėgų negali greitai pasiekti didelių pergalių.

„Ukrainos pastiprinimo ir papildomos įrangos atvykimas privers Rusijos armijos vadovybę arba susitaikyti, kad artimiausiu metu platesnis arba gilesnis prasiveržimas neįmanomas, arba skirti papildomus rezervus, kad būtų galima siekti taktinių pergalių“, – rašo understandingwar.org.

Analitikai nurodo, kad Ukrainos atsitraukimas iš Novomychailivkos, Semenivkos ir Berdychų kol kas neleido Rusijai pasiekti greitų taktinių pranašumų.

Kaip rašo „Kyiv Independent“, tokie analitikų žodžiai patvirtina O.Syrskio pareiškimą, kad nors Rusijai pavyko priversti Ukrainą atsitraukti, okupantams nepavyko pasiekti operacinių pranašumų.

Kol Ukraina ir tolia susiduria su amunicijos ir oro gynybos trūkumais, Rusija intensyvina atakas fronto linijoje. Prioritetą rusai skiria Časiv Jaro užėmimui.

Nurodoma, kad Časiv Jarą ir jį supančias gyvenvietes šturmuoti bando apie 20–25 tūkstančiai rusų karių.

Časiv Jaras yra apie 50 kilometrų į šiaurę nuo Avdijivkos.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija: Rusijos nuostoliai Ukrainoje pasiekė 450 000 žmonių

Rusijos kariuomenės nuostoliai kare su Ukraina pasiekė 450 tūkst. žmonių. Kaip praneša "UK Defence Journal", tokį vertinimą išsakė Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų ministras Leo Docherty.

Pasak jo, į šį skaičių įeina ir žuvusieji, ir sužeistieji, tačiau į jį neįtraukti nuostoliai tarp privačių kompanijų, tokių kaip "Vagner", kuri kalėjimuose ir kolonijose užverbavo dešimtis tūkstančių kalinių, vėliau mestų į "mėsos atakas", kovotojų. Nuo konflikto pradžios dar dešimtys tūkstančių kareivių dezertyravo iš fronto linijos, sakė Docherty.

Ministras pridūrė, kad, britų skaičiavimais, Rusijos kariuomenė taip pat prarado mažiausiai 10 000 vienetų technikos. Tarp jų - beveik 3 tūkst. tankų, 109 lėktuvus, 136 sraigtasparnius, 346 dronus, 23 įvairių tipų karo laivus ir 1,5 tūkst. artilerijos sistemų. Ši įranga buvo "sunaikinta, palikta arba užgrobta Ukrainos nuo pat konflikto pradžios", - sakė J. Docherty.

Vakarų žvalgybos vertinimais, Rusija invaziją pradėjo turėdama 360 tūkst. karių pajėgas. Siekdamas papildyti kariuomenę, Kremlius 2022 m. rugsėjį paskelbė masinę mobilizaciją ir į frontą pasiuntė 300 000 rusų. Dar beveik pusė milijono piliečių, Gynybos ministerijos duomenimis, 2023 m. išvyko į karą kaip samdomi darbininkai ir dorbroliai.

Rusijos kariuomenės Ukrainoje dydis dabar vertinamas 470 000, anksčiau sakė NATO jungtinių pajėgų Europoje vadas Kristoferis Kavolis (Christopher Cavoli). Šiais metais Kremlius tikisi į frontą pasiųsti dar šimtus tūkstančių piliečių, įdarbindamas sutartininkus neturtinguose regionuose, kur gyventojams siūlomas atlyginimas nuo 200 000 rublių per mėnesį ir vienkartinė premija iki milijono.

Valdžios institucijos tikisi išvengti antrosios mobilizacijos, kuri smarkiai sumažino visuomenės paramą karui ir privertė šimtus tūkstančių žmonių bėgti į užsienį, agentūrai "Bloomberg" sakė Rusijos vyriausybei artimi šaltiniai.

Vis dėlto, norėdama surengti naują plataus masto puolimą Ukrainoje, kurio taikiniu galėtų tapti Charkovas, Rusija turėtų surengti antrąją mobilizacijos bangą, teigia Carnegie Endowment for International Peace vyresnysis bendradarbis ir karinis analitikas Dara Massicot. D. Massicot, buvęs JAV analitinio centro "Rand Corp", vykdančio JAV vyriausybės ir Pentagono užsakymus, ekspertas, apskaičiavo, kad Rusijos generaliniam štabui reikėtų mažiausiai 100 000 karių vien tik didelei puolamajai operacijai bet kurioje teritorijoje.

"Jei Kremlius turi ambicijų užimti Charkovą ar pietų Ukrainą, o tai bus dar sunkiau, jam teks sutelkti labai dideles pajėgas", - sakė ekspertas.

Ukrainiečių žvalgyba: platformoje „Telegram“ užblokuota keletas oficialių Ukrainos pokalbių robotų

Platformoje „Telegram“ užblokuota keletas oficialių programinių robotų, tarp kurių – automatinė Ukrainos žvalgybos pokalbių programėlė, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos pagrindinė žvalgybos direkcija.

„Šiandien platformos „Telegram“ administracija nepagrįstai užblokavo kelis oficialius programinius robotus, kurių tikslas buvo remti pasipriešinimą karinei rusų agresijai prieš Ukrainą, tarp jų ir „pagrindinį programinį žvalgybos robotą“, – nurodoma pranešime.

Atkreiptinas dėmesys, kad tai buvo padaryta pažeidžiant pačios platformos „Telegram“ administracijos taisykles ir nesilaikant jos viešų pasisakymų.

„Nors mūsų programinis robotas ir buvo užblokuotas, jūsų asmens duomenys yra saugūs“, – pabrėžė žvalgybos direkcija.

Žvalgybos operatyvininkai perspėja, kad rusai pastaruoju metu kuria pokalbių robotus, kuriems suteikiami apgaulingi pavadinimai, ir ragina gyventojus nepateikti savo asmens duomenų, kad prie jų prisijungtų.

Ukrainos kariuomenės vadas sako, kad situacija pablogėjo

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis sekmadienį pareiškė, kad Kyjivo užimama padėtis fronto linijoje pablogėjo, o Rusija pastaruoju metu pasiekė laimėjimų mūšio lauke.

„Situacija fronte pablogėjo“, – feisbuke teigė O. Syrskis.

Pasak jo, Ukrainos kariai kai kur „atsitraukė“ į naujas gynybines linijas toliau į vakarus.

„Priešas daugiausiai pastangų deda keliuose sektoriuose, sukurdamas didelį pranašumą pajėgų ir priemonių srityse“, – tvirtino jis.

O. Syrskis pripažino, kad Rusija „kai kuriuose sektoriuose“ užsitikrino „taktinių laimėjimų“.

Rusijos gynybos ministerija anksčiau sekmadienį pareiškė, kad jos kariai esą užėmė Novobachmutivkos kaimą rytiniame Donecko regione, esantį už maždaug 10 km į šiaurę nuo Avdijivkos.

Kyjivo pajėgos mūšio lauke yra mažesnės, o šalis susiduria su sunkumais bandydama pašaukti užtektinai karių, kurie galėtų pakeisti žuvusius, sužeistus ar karo išvargintus kariškius.

Ukraina taip pat laukia, kol atvyks milijardų dolerių vertės JAV ginklai, kurie, kaip tikimasi, padės nutraukti jau kelis mėnesius fiksuojamą amunicijos stygių ir leis stabilizuoti fronto linijas.

Tačiau Ukrainos vadovybė įspėja, kad karinės perspektyvos iki tol gali pablogėti.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas šį mėnesį sakė, kad situacija mūšio lauke greičiausiai bus sunkiausia gegužės viduryje-birželio pradžioje.

A. Duda: pinigai galėtų padėti sustabdyti karą Ukrainoje

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sekmadienį paskelbtame interviu Kanados „CTV News“ laidai sakė, kad neseniai JAV vykusiame susitikime su Donaldu Trumpu daugiausia kalbėjosi apie karą Ukrainoje ir JAV paramą.

Pasak A. Dudos, apie būtinybę sustabdyti Rusijos imperializmą jis nuolat kalbėjo visiems, bet pirmiausia – Amerikos politikams.

Paklaustas apie D. Trumpo nuomonę karo Ukrainoje ir JAV įsipareigojimų klausimais, A. Duda atsakė manąs, kad buvęs JAV prezidentas pritarė minčiai, jog Rusijos pralaimėjimas atitinka ir JAV strateginius interesus.

„Jei ukrainiečiams nebus suteikta pagalba, tai gali baigtis katastrofa“, – sakė Lenkijos prezidentas ir pabrėžė, kad Rusija gali toliau siekti savo imperialistinių tikslų ir pulti kitas šalis.

„Būtent tada prireiks JAV karinės intervencijos“, – tęsė jis, pridurdamas, kad tokioje padėtyje „kaip Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metais, JAV ir Kanados kariai turės atvykti į Europą, kovoti jos frontuose ir ten žūti“.

„Tokios situacijos šiandien galima išvengti teikiant finansinę paramą“, – sakė A. Duda.

„O JAV mokesčių mokėtojui neabejotinai naudingiau yra sustabdyti šį karą pinigais nei aukojant amerikiečių karių gyvybes“, – tvirtino Lenkijos prezidentas.

A. Duda taip pat perspėjo dėl didžiulės grėsmės, kurią kelia naujas Rusijos puolimas. „Jis turi būti sustabdytas bet kokia kaina“, – pareiškė Lenkijos vadovas.

Pagyręs JAV Atstovų Rūmų sprendimą patvirtinti 61 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai paketą, A. Duda akcentavo, kad JAV pagalba yra „absoliučiai būtina“.

„Džiaugiuosi, kad buvo priimtas šis sprendimas. Jis yra labai svarbus. Džiaugiuosi, nes tai reiškia, kad Ukraina galės veiksmingai kovoti su Rusijos agresija“, – interviu kalbėjo Lenkijos prezidentas.

Maskva tvirtina perėmusi kaimo rytų Ukrainoje kontrolę

Rusijos gynybos ministerija sekmadienį pareiškė, kad šalies pajėgos užėmė kaimą, esantį maždaug už 10 kilometrų į šiaurę nuo Avdijivkos Ukrainos rytinėje Donecko srityje.

„Vykdant aktyvias operacijas, karių dalinys „Centras“ išvadavo Donecko liaudies respublikos Novobachmutivkos kaimą“, – teigiama kasdien gynybos ministerijos platinamame pranešime apie mūšių eigą.

Kiek ATACMS raketų reikia, kad būtų sunaikinta Krymo priešlėktuvinė gynyba: eksperto atsakymas

Sunaikinus visas S-400 ir S-300 Kryme atsiras galimybė smogti ant Krymo tilto.

Norint veiksmingai sunaikinti Kryme esančias Rusijos oro gynybos sistemas S-400 ir S-300, reikia mažiausiai 30 tolimojo nuotolio raketų ATACMS. Tokią nuomonę "Espreso" eteryje išsakė karinis ekspertas Oleksandras Kovalenko.

Paklaustas, kada tiksliai AFU galės smogti Krymo tiltui, O. Kovalenko atsakė, kad tada, kai bus palankiausios sąlygos.

"Faktas yra tas, kad tokie objektai, kuriuose eksploatuojami S-400 paleidimo įrenginiai, yra Feodosija, Jevpatorija, Sevastopolis, Tarchankuto kyšulys.

Tai tie patys 18-osios ZRP divizijos, dvi 12-osios ZRP divizijos (beje, taip pat išdavikų) ir trečiasis radiotechninis pulkas", - sakė ekspertas.

A. Kovalenko paaiškino, kad būtent šie objektai kelia grėsmę oro atakoms prieš Krymo tiltą, todėl, kai tik jie bus sunaikinti ir Krymo oro erdvėje neliks tolimojo nuotolio kompleksų S-400, S-300, atsivers kelias Krymo tilto sužlugdymui.

"Darome išvadas: norint užbaigti visas vietas, kuriose yra Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemų S-400, reikia dar bent 30 raketų, o tada jau galėsime kalbėti apie tai, kad toks neteisėtas statinys kaip Kerčės tiltas nusipelno naujo teisėto sunaikinimo", - reziumavo A. Kovalenko.

JAV suteikė Ukrainai ATACMS raketų

Pasak "The New York Times", praėjusią savaitę JAV slapta nusiuntė Ukrainai daugiau nei 100 ilgojo nuotolio ATACMS raketų partiją.

JAV ambasadorė Ukrainoje Brigitte Brink patvirtino, kad JAV balandį suteikė Ukrainai ATACMS raketų, tačiau neįvardijo, kiek tokių raketų Ukraina gavo.

Dar viena Rusijos pergalė: paėmė Berdichą ir iškėlė vėliavą

Rusijos Federacijos kariuomenė užėmė Berdichą (kaimas Donecko srityje), vakariniame pakraštyje pakabino savo vėliavą.

„DeepState“ analitikai tai paskelbė balandžio 27 d. vakare po blogų žinių apie situaciją Očeretinoje.

„Kovos į vakarus nuo Berdičevo tęsiasi. Gynybos pajėgos kovoja su užnugario veiksmais. Neįmanoma išlaikyti sąlyčio linijos dabartiniu pavidalu, todėl trauktis iš šiaurinio kaimo pakraščio yra būtina priemonė“, – skelbia analitikai.

Jie taip pat pabrėžia, kad dabar svarbiausia išsaugoti gynėjus.

Ukraina neigia atitraukianti „Abrams“ tankus iš fronto

Pranešimai apie tariamą JAV tankų „Abrams“ atitraukimą iš fronto linijų dėl Rusijos dronų keliamos grėsmės yra melagingi.

Ukrainos 47-oji mechanizuota brigada apie tai pranešė per „Telegram“ susirašinėjimo programėlę, teigia „Ukrinform“.

„[„Abrams“] tankai puikiai veikia mūšio lauke ir tikrai neslėpsime nuo priešo to, kas dažniausiai verčia juos slėptis. Be to, nepaliksime savo pėstininkų be tokios galingos paramos“, – sakė brigada.

Tuo pat metu Ukrainos kariuomenė teigė viešai nekomentuosianti, kodėl, kur ir ką Ukrainos ginkluotosios pajėgos naudoja mūšio lauke.

Brigada ragino visus pasitikėti tik patikrinta informacija.

„Associated Press“, remdamasi JAV kariuomenės pareigūnais, anksčiau pranešė, kad Ukraina tariamai atitraukė JAV atsiųstus tankus „Abrams“ iš fronto linijų dėl vis aktyvesnio Rusijos kariuomenės bepiločių orlaivių naudojimo. Vėliau pranešimą išplatino kitos naujienų svetainės.

Ukrainos gynėjai pripažįsta – rusai prasiveržė, šaukiamas gynėjų rezervas

Rusų okupantams pavyko prasibrauti ir įsitvirtinti Donecko srities Očeretino kaime. Apie tai pranešė „Khortitsa“ atstovas Nazaras Vološinas.

„Priešas sugebėjo prasibrauti ir įsitvirtinti tam tikroje šios gyvenvietės dalyje. Dabar gyvenvietės dalis, kurioje yra priešas, yra mūsų ugnies kontrolėje. Imamasi visų priemonių priešą iš ten išvaryti, tęsiasi įnirtingos kovos, situaciją kontroliuoja gynybos pajėgų daliniai“, – sakė jis.

N. Vološinas taip pat pranešė, kad siekdamas išvystyti savo taktinę sėkmę Očeretino srityje, priešas šia kryptimi sutelkė keturias Rusijos ginkluotųjų pajėgų brigadas.

„Iš savo pusės imamės visų priemonių, kad stabilizuotume situaciją Avdijivkos kryptimi ir sugrąžintume Očeretino kontrolę. Tam taip pat iš rezervo įvesti papildomi ištekliai ir pajėgos“, – pabrėžė „Khortitsa“ atstovas.

Sevastopolyje – apgadintas Rusijos laivas: rusai jį remontuoja

Vienoje Rusijos gamyklų Kryme buvo aptiktas apgadintas laivas, kurį rusai bando grąžinti į tarnybą po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgio.

Stebėjimo grupė „Krymo vėjas“ pažymi, kad kalbama apie „projekto 775“ didelį desantinį laivą.

Jie teigia: „Jis remontuojamas 13-oje Rusijos Juodosios jūros laivyno laivų remonto gamykloje Sevastopolyje“.

Jie patikslino, kad duomenys apie taikinį buvo perduoti Ukrainos kariuomenei. Kaip žinia, kovo 24-osios naktį Ukraina atakavo į du Rusijos laivus „Azov“ ir „Jamal“. Jie priklausė projektui 775.

Britai apskaičiavo Rusijos nuostolius Ukrainoje: „antroji pasaulio armija“ pararado labai daug

Rusijos nuostoliai Ukrainoje, skaičiuojant žuvusius ir sužeistuosius siekia apie 450 tūkst. Tai pranešė „The Insider“, remdamasis Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų valstybės sekretoriaus pavaduotoju Leo Doherty.

Leidinyje pažymima, kad į šį skaičių neįeina likviduoti Rusijos kariškiai, kurie tarnavo Rusijos privačiose karinėse įmonėse.

Be to, į 450 tūkstančių skaičių neįeina kariškiai, kurie dezertyravo iš armijos – jų, pasak L. Dougherty, yra „dešimtys tūkstančių“.

„Mūsų skaičiavimais, ukrainiečiai sunaikino, paliko arba užėmė daugiau nei 10 000 Rusijos šarvuočių, įskaitant apie 3 000 pagrindinių kovos tankų, 109 orlaivius, 136 sraigtasparnius, 346 nepilotuojamus orlaivius, 23 visų klasių karinių jūrų pajėgų laivus, 500 ir daugiau nei visų tipų artilerijos sistemos...“ – pažymėjo L. Dougherty.

Ukraina atrėmė Rusijos atakas rytiniame Dnipro upės krante ir Orichovo sektoriuje

Ukrainos gynėjai atrėmė keturias Rusijos įsibrovėlių atakas rytiniame Dnipro upės krante netoli Krynkų, Chersono srityje, ir tris atakas Orichovo sektoriuje, netoli Staromajorsko ir Robotynės.

„Ukrinform“ duomenimis, Ukrainos Pietų gynybos pajėgos apie tai pranešė „Telegram“.

„Okupantai surengė tris nesėkmingus išpuolius prieš Orichovo ašį, iš kurių du prie Staromajorsko ir vieną prie Robotynės“, – rašoma pranešime.

Rytiniame Dnipro krante, laikinai užgrobtoje Chersono srities dalyje, priešas pradėjo keturis nesėkmingus puolimus prie Krynkų. Patyrusios nuostolių, priešo pajėgos pasitraukė į pradines pozicijas.

Per pastarąją 24 valandas įsibrovėliai įvykdė keturis oro antskrydžius, panaudodami dvi valdomąsias oro bombas ir apie 20 nevaldomų oro raketų Orichovo sektoriuje.

VE.lt, Moscow Times, BNS, ELTA, unian.net