Atskleista karščiausios Žemės vietos paslaptis: kaip atrodė Sachara prieš 4000 metų

Šis atradimas mokslininkams suteikia neginčijamų įrodymų, kad vos prieš kelis tūkstančius metų karščiausioje planetos dykumoje buvo pakankamai vandens, o žemę dengė žalia žolė, ant kurios ganėsi laukinių gyvūnų ir galvijų bandos.

Apie tai rašo IFLScience.

Mokslininkai nustatė, kad 16 uolų meno paminklų senovės žmonės sukūrė vos prieš 4000 metų.

Piešiniuose pavaizduoti žmonės, galvijai, taip pat antilopės, drambliai ir žirafos.

Sausringame Atbai klimato regione, kur beveik niekada nelyja, šie gyvūnai nebūtų galėję išgyventi, nes jiems nėra ganyklų ar girdyklų.

Tai reiškia, kad vietoje žaliojo rojaus vos per porą tūkstantmečių susiformavo karštoji Sachara.

„Buvo keista rasti dykumos akmeninėse sienose iškaltus galvijus, nes jiems reikia daug vandens ir ganyklų, todėl jie neišgyventų šiandieninėje sausoje ir sausringoje Sacharos aplinkoje.

Galvijų buvimas senoviniuose uolų raižiniuose yra vienas svarbiausių įrodymų, patvirtinančių kadaise buvusios žalios Sacharos egzistavimą", - sakė tyrėjas Džulienas Kuperis (Julien Cooper), 2018-2019 m. vadovavęs archeologinei ekspedicijai Atbai dykumoje.

Mokslininkai mano, kad prieš 15 000-5 000 metų Afrikoje iškrito daug musoninių kritulių, kurie pavertė ją gėlavandenių ežerų ir žalių slėnių šalimi.

Tačiau vėliau klimatas pasikeitė, o kartu su juo ir žmonių bei gyvūnų gyvenimas.

„Atbai dykuma aplink Wadi Halfa, kurioje aptikta naujų uolų piešinių, buvo beveik visiškai apleista.

Likusius žmones, galvijus pakeitė avys ir ožkos.

Tai turėjo rimtų pasekmių visiems žmonių gyvenimo aspektams - nuo mitybos ir ribotų pieno atsargų, piemenų šeimų migracijos modelių iki nuo gyvulių priklausančių žmonių tapatybės ir pragyvenimo šaltinių", - aiškino archeologas.