N. Vasiliauskaitė: palyginimai su naciais nėra perdėti – mūsų Vyriausybė veikia panašiais metodais

– Prieš 4 mėnesius su jumis kalbėjomės apie tai, kad laisves deklaruojantys politikai gali jas ir užgniaužti. Kaip padėtis pasikeitė nuo tada?
 

– Pasitvirtino patys blogiausi įtarimai, ir tai įvyko neįtikėtinai sparčiais tempais. Akivaizdu, kad tai, ką prieš keletą mėnesių galėjome vadinti tik sąmokslo teorijomis, šiandien virsta įstatymu. Ribojimai, kuriuos ketinama įvesti nuo rugsėjo 13 d., yra piliečių apartheidas, nepateisinamas jokiais medicininiais argumentais ir tėra atvirai politinis žingsnis.

Galima domėtis neoficialia versija, bet galima ir oficialia.

Akivaizdu, kad galai nesueina – faktai jų niekaip nepatvirtina. Tai – jokia kova prieš virusą, o bandymas ja prisidengiant įvesti diktatūrą, primenančią neofašizmą.

– Abi konfliktuojančios pusės vartoja radikalius epitetus. Tai, ką daro Vyriausybė, dažnai lyginama su naciais ir Niurnbergo dekretais. Ar neperlenkiama lazda?

– Tikrai ne. Apie perlenkimą buvo galima kalbėti gal prieš pusę metų, kai dar būdavo galima pagalvoti, kad politikų žodžiai tebuvo tik žodžiais. Kaip kad 2 metrų fizinė distancija, kuri kažkodėl vadinta socialine, o ne fizine.

Taip, prisidengiant švelnesniais terminais, buvo einama prie pusės visuomenės atstūmimo, kurį matome šiandien. Būtent tokia retorika kadaise vartota prieš žydus, kuriuos kaltino baisiausių to meto užkrečiamųjų ligų platinimu.

Draudimai naudotis viešuoju transportu arba apsipirkti parduotuvėje yra tiesiog tiksli anų laikų sprendimų kopija. Nieko neperdedama. Esame „naujieji žydai“.

– Akivaizdu, kad konfliktas visuomenėje yra. Tai – konfliktas tarp piliečio ir valdžios, ar tarp pačių piliečių? Vakseriai prieš antivakserius, maršistai prieš patriotus?

– Konfliktas akivaizdžiai sukurtas, kaip ir tokios etiketės kaip antivakseriai. Tokie žmonės neigia bet kokius skiepus ir patį medicinos mokslą. Juos Lietuvoje turbūt pakaktų rankų pirštų suskaičiuoti.

Šitaip tyčia praminami visi, įskaitant ir mane, žmonės, kurie per savo gyvenimą yra pasiskiepiję visais reikalingais skiepais, o dabar savo poziciją grindžia medicinos mokslininkų teiginiais, bet antivakseriais yra skelbiami visi. Paprastai, remiantis kokia nors socialiniuose tinkluose anonimiškai išsakyta kvailyste.

Tyčiojantis ir pajuokiant diskutuoti lengva – negirdėti realių argumentų. Vyriausybė netgi trina jai nepatogią informaciją iš savo tinklalapio. Tarkime, pernai, „Eurostat“ duomenimis, buvo perteklinių mirčių šuolis.

Šie žmonės mirė ne nuo koronaviruso, o nuo kovos prieš jį, nuo medicininės nepriežiūros. Ar jų gyvybės nesvarbios?

Kaip galime tikėti dabartiniais aiškinimais apie tai, kad kiekviena gyvybė svarbi?

Mirtingumas nuo koronaviruso yra iki šiol mažesnis nei nuo tuberkuliozės, bet dėl jos niekas nemėgina užrakinti pusės visuomenės.

– Ar visuomenė ir valstybė gali normaliai funkcionuoti, būdama tokios užsitęsusio konflikto būsenos?

– Kuo toliau – tuo sunkiau. Akivaizdu, kad visuomenė buvo dirbtinai skaldoma, nustumiant į užribį tuos, kas bent kiek abejojo Vyriausybės pozicija.

Antivakseriais greitai bus vadinami tie, kurie nenorės trečiojo skiepo.

– Juk prasidėjo viskas anksčiau? Gal nuo diskusijų apie Stambulo konvenciją?

– Net ir dar anksčiau. Tiesiog, kai kilo diskusijos dėl Stambulo konvencijos, prasidėjo aiškinimai, kad tie, kas jos nenori, nenori vien iš savo tamsumo, piktumo ir polinkio į smurtą. Nors lygiai taip pat niekas, išskyrus kai kuriuos rėkautojus socialiniuose tinkluose, nebuvo prieš tą konvenciją dėl to, kad baiminosi draudimo smurtauti.

Bet juos apšaukė tamsuoliais, atsilikėliais ir vaikmušiais. Į visus konvencijos priešininkų argumentus būdavo atsakoma vieninteliu būdu – kartojant, kaip negerai smurtauti šeimoje ir kokia tamsi mūsų visuomenė. Sunku būtų patikėti, kad tai – tiesiog nesusikalbėjimas tarp skirtingiems požiūriams atstovaujančių žmonių.

Bent kažkokiu klausimu nepaklūstantys žmonės yra suvaromi į vieną grupę: jei esi prieš Stambulo konvenciją, tai dar esi ir antivakseris, ir homofobas,

ir seksistas, ir smurtautojas, ir dar tiki, kad Žemė plokščia. Niekas net neklausia, ką iš tiesų tie žmonės sako.

– Negalime daugeliu klausimų likti prie savo nuomonių? Kokie gali būti padariniai visuomenei?

– Tai nėra nuomonių klausimas. Su tuo galėtume lengvai apsikęsti ir susitarti tarpusavyje. Skaldymą inicijuoja viena pusė, o jos žodis yra ne nuomonė, o įstatymas. Jei kažkas tik mano, kad man arba jums negalima eiti į parduotuvę – nieko tokio.

Tačiau, jei kažkas priima tokį įstatymą, atsiduriame ant pilietinio karo ribos. Tikiuosi, kad toks karas ir įvyks, nes galbūt tik jis ir gali mus išgelbėti. Arba pasitvirtins blogiausi nuogąstavimai ir dalis piliečių taps nebepiliečiais. Prisiminkime, kaip buvo įvedinėjamas galimybių pasas.

Aiškinta, kad tai neva visai trumpam, vien dėl įėjimo į kavinių vidų ar koncertą. Dabar matome, kad tai buvo apsimetinėjimas ir be galimybių paso nebus galima nė žingsnio žengti, o tikrasis jo tikslas – sukurti Kinijos socialinio reitingavimo analogą ir visus prieštaraujančius paversti socialiai deklasuotais.

Atimti jų pajamas, neprileisti prie medicinos paslaugų.

Tolygu pasakyti, kad visi šie žmonės yra nereikšmingi ir nereikalingi, o tie, kurie tai perša, vis dar drįsta aiškinti, kad gelbėja gyvybes. Tai – atviras cinizmas. Gali laimėti tik vieni arba kiti.

– Lietuva nėra vienintelė šalis, taikanti griežtus ribojimus arba skiepų pasus. Prancūzijoje skiepų paso teisėtumą patvirtino Aukščiausiasis Teismas, Australijoje karantinui pasitelkta kariuomenė.
 

– Panašu, kad kariuomenė gali būti pasitelkta ir Lietuvoje. Iš pradžių ją įvedant pasienyje, o paskui perkeliant tvarkyti reikalų visoje šalyje.

Tokias priemones sugalvojo ne Lietuva ir ne pirmoji ėmėsi jas taikyti, bet daro tai labai uoliai – užtikrina globalių interesų vykdymą. Europos Komisija pasirašė sutartis su skiepų gamintojais, kuriomis įsipareigoja pirkti skiepus net ir tada, jei būtų sukurti efektyvūs vaistai nuo koronaviruso.

Taigi, net ir nesant reikalo, vyriausybės yra spaudžiamos versti savo piliečius skiepytis. Kas galėjo pagalvoti, kad taip elgsis Europos Sąjunga, pristatinėjusi save vakarietiškos demokratijos bastionu? 

– Ar dalyvausite rytoj proteste?

– Taip.

– Kartais net ir protesto idėją palaikantys žmonės atsisako todėl, kad tarp organizatorių pasitaiko gana nevienareikšmiškai vertinamų personų.

– Manęs niekas nesieja su Darbo partija, Šeimų maršo organizatoriais arba jokių kitų protestinių renginių organizatoriais arba jų rėmėjais.

Greičiau Vyriausybė deda tokias viltis, kad štai, žmonės nenorės stovėti vieni šalia kitų, nes vieniems nepatinka Darbo partija, o kiti nenori turėti reikalų su maršistais, o dar treti baiminsis žmonių su prorusiška reputacija.

Tiesa, pastaroji etiketė lipdoma beveik kiekvienam, nesutinkančiam su galimybių pasu. Taip yra skaldoma ir juodinama: jei ateisi ten, kur dalyvauja Gražulis – tai ir pats esi kaip Gražulis.

Dalį žmonių tai paveikia, bet tikiuosi, kad nebeilgai, nes kalbame apie bendrą interesą. Nesvarbu, kokios reputacijos žmogus arba judėjimas dalyvaus. Jei jie atėjo čia – valio, nes nieko nėra blogiau už dabartinę padėtį ir nieko nedarymą. Gėda yra palaikyti Vyriausybės politiką ir kaip Romas Sadauskas viešai džiūgauti, kad už palaikymą Vyriausybei gausi privilegijų.

Jis net netiki, kad numatomos priemonės padės stabdyti viruso plitimą, nes taip nėra – virusą platina ir neskiepyti, ir paskiepyti žmonės. Sadauskas tiesiai sako, kad tikisi atlygio už paramą Vyriausybei. Neva tokie žmonės dabar turės daugiau teisių nei kiti ir tokiu būdu taps privilegijuoti. 

– Kodėl tuomet ši Vyriausybė turi tokį palaikymą? Remti vyriausybių politiką, švelniai tariant, nėra lietuviška tradicija.

– Šios Vyriausybės tikrai nepalaiko dauguma žmonių. Už juos balsavo keliolika procentų piliečių. Tačiau yra socialinės priežastys – konservatoriai, o ir Laisvės partija save pozicionuoja kaip išsilavinusių rinkėjų partijas.

Kiti – korumpuotos ir prorusiškos nesąmonės ir nesusipratimai. O štai jie nuo Sąjūdžio laikų gina vakarietišką orientaciją ir vertybes.

Nemažai išsilavinusių žmonių ilgai tuo tikėjo, bet dabar jais manipuliuojama metodais, ne geresniais nei gatvės sukčiaus. Jei pritariate mums – esate protingi, o visi kiti – kvailiai. Yra žmonių, kurie tuo tiki.