Moterims reikia ne gėlių, o solidarumo

Nuo ko viskas prasidėjo?

Idėja švęsti tarptautinę moters dieną kilo XIX–XX amžių sandūroje, kai sparti industrializacija ir ekonominė plėtra kėlė masinius protestus prieš sunkias darbo sąlygas.

1908 m. Moterų tarpe kilo dideli neramumai ir kritinės diskusijos. Priespauda ir nelygybė paskatino moteris garsesnėms ir aktyvesnėms kampanijomis už pokyčius.

Tais metais 15 000 moterų žygiavo per Niujorką reikalaudamos trumpesnių darbo valandų, geresnio atlyginimo ir balsavimo teisių.

Kitais metais minėdami Tarptautinę moters dieną daugiau nei milijonas žmonių Austrijoje, Danijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje dalyvavo mitinguose už moterų teisę dirbti, balsuoti, mokytis. Tais metais Tarptautinė moters diena minėta kovo 19 d.

1910 m. kovo 8 d. Kopenhagoje įvyko  tarptautinė moterų konferencija, kurioje aktyvi moterų teisių gynėja Klara Cetkin pasiūlė kasmet vieną dieną skirti dėmesio moters kovai už laisvę ir lygias teises. Nuo šio laiko, kiekvienų metų kovo 8 d. mes minime šią dieną.

Laikas bėga, tačiau problemos išlieka tos pačios

Nuo pirmosios moters dienos minėjimo prabėgo nemažai laiko, pasaulyje įvyko daug reikšmingų pokyčių moterų lygybės ir emancipacijos klausimais.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad nebeturime už ką kovoti, tačiau tai netiesa. Yra šalių, kuriose mergaitėms neleidžiama mokytis, yra šalių, kuriose su moterimis elgiamasi it su daiktais.

Mes dar vis kenčiame nuo seksistinių replikų mūsų adresu, neretai gauname mažesnį atlyginimą, nei vyrai. Kartais nutinka ir taip, kad esame nepriimamos į darbą, vien todėl, kad esame moterys ir galimai artimiausiu metu nuspręsime tapti mamomis.

Tai gi, leiskite paklausti: ko vertos tos jūsų tulpės vieną kartą metuose? Gal vietoje to parodykite, kad gerbiate mus, mūsų protą ir mūsų pastangas. O gėlių, mes nusipirksime pačios.

Moterų požiūris viena į kitą

Kovo 8  - oji Lietuvoje švenčiama, kaip Tarptautinė moterų solidarumo diena. Deja, pažvelgus į tai, kas vyksta spaudoje ir socialiniuose tinkluose to solidarumo nematyti.

Jeigu peržvelgtume bjauriausius komentarus, pamatytume, kad dažniausiai juos rašo moterys. Mamos, močiutės, sesės, draugės. Kaip mes, moterys, galime reikalauti pagarbos iš vyrų, kai pačios viena kitą apspjauname nuodais?

Galbūt laikas pagaliau atsimerkti ir pradėti elgtis, kaip moterims, o ne gyvatėms.

Gėlės gražu, bet ko jos vertos kai siela supuvusi? Lai ši diena, būna ne apie materialinius dalykus, o apie pagarbą, draugystę, dėkingumą ir savivertę.