Algimantas Rusteika: Norite valdyti? Išmokykit bijoti!

Čia apie tuos, kurie nori, kad niekas neišeitų. Paradoksas tas, kad jie yra "geri žmonės"...

Išsigandusių ir vienišųjų minia. Visos jos baimės kyla iš nežinojimo ir nenoro žinoti. Kuris pagimdomas daugumos vergiško paklusnumo, tikintis pasigailėjimo.

Daugumai tai priimtina ir vargas mažumai, kuriai tai nepriimtina. Nes ji kelia grėsmę daugumos susikurtoms ir trapioms iliuzijoms.

Bijoti apsimoka - nieko nematai, nieko negirdi, niekuo nesirūpini, už nieką neatsakai. Tik bijai. Ir tiki, kad baimė - vienintelė tiesa, o tikėti tiesa juk yra gerai.

Todėl visiems išdidžiai rodai savo tikėjimą. Tikėjimo rodymas juk visiems parodo tavo dvasingumą ir pilietinį sąmoningumą!

Ir turi vienintelę svarbiausią, kartais vienintelę pareigą - bijoti. Sąžiningai ją vykdai, gali drąsiai ir valstybiškai kasdien bijoti ir toliau, nes apie visa kita juk už tave yra pagalvota!

Štai, kas nors ką nors parašė taip, kaip mes bijodami galvojam. Protingai parašė! Labai išmintingas žmogus!

Tai kas, kad tas parašymas nieko nedavė, o tik mus pakartojo. O štai kitas parašė ne taip, kaip mes galvojam. Niekšas ir kvailys, ne kitaip!

Mums nereikia jokių naujų minčių ir netikėtumų! Mes visur ieškom savęs, bet vertinam tik kitus. Nes niekas pasaulyje mūsų daugiau ir nedomina.

Ieškome savo sutvirtinimo ir radę nusiraminam. Nes bijome būti neteisūs. Ir atmetame kitus, net jeigu protingi ar tikri. Nes bijome nebūti bailiais.

Neteisumą priimam kaip pralaimėjimą, o natūralų ir kartais neišvengiamą pralaimėjimą - kaip neteisumą. Tai ne tik tikrumo baimė.

Tai vienatvės baimė. Netikri valdovai tą supranta ir daro viską, kad pasijustume vieniši. Ir sukuria netikras bendrystes, kad vienas kito nekęstume.

Minioje išminčiai ir nusikaltėliai lygūs. Minia myli ir neapkenčia vienodai. Štai atneša mums kaltuosius ir mes apsidžiaugiam.

Tada pasijuntam esą su visais, tikri ir teisūs. Ir nėra blogybės, kurios nepadarytume ir netiesos, kuriai nepritartume. Baimėje esam vieningi, jokio gailestingumo.

Nepavargsim susigalvot naujų baimių. Darysim, ką palieps ir galvosim kaip visi. O kaip reikia - mums bus pasakyta.

Viltys užsimirš ir vėl būsime laisvi, vieniši ir nepriklausomi priklausomybėj. Toliau bijosim. Ir vargas tiems, kurie kalbės kaip negalvojam.