Gaby Coldeway dirba "StattResien Berlin" kelionių agentūroje ir organizuoja ekskursijas vokiečiams, norintiems geriau pažinti postsovietines šalis. Tai ne visai įprastos turistų grupės, kadangi jų narius domina ne tik architektūriniai paminklai ar romantiški peizažai, bet ir realus žmonių gyvenimas.
Gal todėl atvykę į Klaipėdą vos kelioms valandoms jie pateikia gana neįprastus klausimus: koks mažlietuvių likimas po karo, ar pritaria Klaipėdos rusai stojimui į Europos Sąjungą, kaip reaguoja miestas į globalizacijos iššūkius, koks nedarbo lygis, ar valdininkai stoja į partijas, koks vaidmuo tenka bažnyčiai Lietuvos politiniame gyvenime.
Šį kartą Gabi buvo sunerimusi, mat jos klientai nusivylė Klaipėda ir klausinėjo, kodėl buvęs Memelis taip skurdžiai atrodo, pilna vargetų ir isteriškai laikraščius į rankas brukančių vaikų, girtuokliai vidurį dienos voliojasi senamiesčio gatvelėse. O štai Kaunas jiems pasirodė sparčiai besivystantis miestas. Pačios Gabi nuomonė nuo jos klientų kardinaliai skyrėsi:
- Niekaip nesuprantu tokio jų įspūdžio. Man Kaunas - miręs miestas. Ten gyvenimas per paskutinius metus blogėjo ir lėtėjo, o Klaipėda nuolat keičiasi, gražėja. Gal per mažai laiko, kad Klaipėdą jie pažintų geriau? Čia spėjame tik po senamiestį pasivaikščioti, į Kalvystės muziejų užsukame ir žydų kapines aplankome. Dabar po kelių valandų priversti važiuoti į Liepoją, kad keltu parvyktume į Vokietiją. Tai pati didžiausia nesąmonė, bet kitos išeities nėra: kelte iš Klaipėdos į Mukraną vietų negauname, o į Kylį - per brangu. Dabar priversti keliauti atgal į Vokietiją per Latviją...
Po to, kai pati buvau apsistojusi "Klaipėdos" viešbutyje, supratau, kad čia savo klientų jokiu būdu apgyvendinti negaliu. Kambariai - 8-ojo dešimtmečio stiliaus, pusryčiai - nevalgomi ir patiekiami tamsioje aplinkoje. Niekam "Klaipėdos" viešbučio nerekomenduočiau. Mūsų klientai nori gyventi centre ir kainos turi būti prieinamos. Aš pati 1999 metais, pirmą kartą atvykusi į Klaipėdą, apsistojau "Viktorijos" viešbutyje. Ten tikra egzotika. Jautiesi kaip sugrįžęs į 4-ąjį dešimtmetį. Dušas vienas - šeštame aukšte, o raktas - apačioje pas budėtoją. Į tualetą naktį turi pagraibomis eiti tamsiu koridoriumi ir niekada nežinai, kas tavęs laukia priekyje. Bet šiame viešbutyje vis tik buvau apsistojusi dar du kartus.
"Būrų užeigoje". Čia gali paragauti lietuviško maisto. Jis skanus. Dažniausiai užsisakome plokštainio. Bet šioje kavinėje - labai tamsu, tad ateityje galvojame keisti valgymo vietą.
Į Vilnių atvykstame traukiniu iš Berlyno. Čia praleidžiame keturias dienas. Tada per Kauną keliaujame į Nidą, kurioje suplanuotos dvi nakvynės. Niekaip nesuprantu, kam šovė į galvą panaikinti maršrutą "Regata" Nemunu. Tai buvo viena nuostabiausių kelionės dalių! Girdėjau, kad labai daug kelionių organizatorių jo pasigenda. Tai juk ir pelningas verslas! Aš asmeniškai į Nidą gal norėčiau atvažiuoti rugsėjo - balandžio mėnesį. Vasarą čia per daug vokiečių turistų. Juk norisi patekti į Lietuvą, o ne į vokiečių koloniją! Daugelis mūsų klientų pageidautų apžiūrėti visą Kuršių neriją, bet vizos į Kaliningradą yra tikra kliūtis. Kai kurie dalykai Nidoje man nesuprantami. Kad ir tas sovietinis supermarketas. Jis nesikeičia metų metus. Prekių pasirinkimas nedidelis, interjeras baisus. Ir niekas nieko čia nekeičia. Arba telefonų būdelės. Prieš porą metų jos dar buvo prie pašto. Kam reikėjo jas panaikinti?
Šiemet ypač didelis susidomėjimas Lietuva. Manau, tam įtakos turėjo Frankfurto knygų mugė. Mūsų agentūra nedidelė, tad kasmet suorganizuodavome tik po dvi turistų grupes į jūsų šalį. Ir tos pačios būdavo labai nedidelės - aštuoni ar dešimt žmonių. Šiemet turime net aštuonias grupes. Ir visose juose ne mažiau kaip 20 keliautojų. Mus pačius stebina tokios tendencijos, nes keliaujančiųjų į Latviją ar Ukrainą nepadaugėjo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą