2019 m. liepos 24 d. 09:35 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Visuomenė  >  Žmonės

Žmonės

Visi pinigai - antstoliams, taip nesielgia net banditai

(3)

2019-06-17, 13:01

Domantė Platūkytė, LRT.lt

Visi pinigai - antstoliams, taip nesielgia net banditai nuotrauka, foto

Asociatyvinė nuotrauka

© / E. Blaževič/LRT nuotr.

Antstoliams atidavė ne tik visą atlyginimą, bet ir pagal įstatymą neliečiamus dienpinigius, nebeliko pinigų nusipirkti lėktuvo bilietui sugrįžti į darbą, todėl dabar tenka „bomžauti“, savo istorija dalijasi LRT.lt skaitytojas Algimantas. Antstolių rūmų atstovė svarsto, kad dienpinigiai galėjo būti negrąžinti dėl to, kad vyras laiku nepateikė reikiamų dokumentų.

Reklama

Kaip LRT.lt pasakoja Algimantas, jam grįžus iš darbo Norvegijoje, antstoliainuskaičiavo ne tik jo uždirbtą sumą, bet ir dienpinigius (apie 1500 eurų), kurie pagal Civilinio proceso kodeksą yra neliečiami ir negali būti nuskaičiuoti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnis nurodo, kad iš sumų, mokamų darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves, išieškoti negalima.

„Parvažiavau į Lietuvą ir supratau, kad buvo nuskaičiuoti visi pinigai, net dienpinigius paėmė, net neturiu, iš ko bilietėlio nusipirkti“, – savo istorija dalijasi Algimantas.

Anot vyriškio, pastebėjęs, kad nuo jo uždirbtos sumos išskaičiuota per daug pinigų, kreipėsi į antstolių kontoras, tačiau jokio atsako nesulaukė, o grasinimai kreiptis į teismą ar advokatus taip pat nedavė naudos.

Piktinasi savivaliaujančiais antstoliais

Algimantas kalba, kad norėjo vėl išvažiuoti dirbti į užsienį, tačiau, išskaičiavus visus pinigus, neturėjo lėšų, už kurias būtų galėjęs įsigyti lėktuvo bilietus, todėl prarado galimybę vėl užsidirbti.

Reklama

Kaip sako portalo skaitytojas, dabar baiminasi darbo ieškotis ir Lietuvoje – o kas, jei visi uždirbti pinigai vėl bus nuskaičiuoti?

„Dabar turiu galimybę dirbti, esu elektrikas, moku skaityti brėžinius, vėl turiu galimybę išvažiuoti į Norvegiją, į Belgiją... Bet kaip galima važiuoti, jei bus toks pats rezultatas? Šiuo metu einu valgyti į labdaros valgyklą“, – apgailestauja vyriškis.

Pasak Algimanto, jis ilgą laiką dirbo nelegaliai, tačiau vėliau nusprendė, kad nori sugrąžinti skolas, ir susirado legaliai apmokamą darbą. Jis teigia neprieštaraujantis, kad nuo uždirbtų pinigų antstoliai išskaičiuotų nustatytą sumą, tačiau praradus visus pinigus – sunku pragyventi.

„Mąsčiau, kad pasiimsiu sau nors dienpinigius, o kad atlyginimą nuskaito – tai normalu, juk toks įstatymas priimtas. Anksčiau dirbdavau nelegaliai – sukausi pagal galimybes, tačiau dabar įsidarbinau legaliai, galvojau, kad jei nuo atlyginimo nuskaičiuos 30 proc., tai galėsiu normaliai dirbti ir gyventi, bet taip išėjo, kad atskaitė viską.

O baisiausia, kad jie (antstoliai – LRT.lt) nieko nebijo, skambinau jiems ir sakiau, kad kreipsiuosi į teismą, samdysiu advokatą – nieko...

Vėl turiu galimybę važiuoti į užsienį, galėčiau dirbti ir Lietuvoje, bet dabar bomžauju – ir viskas. Tikriausiai net banditai nedarytų tokių dalykų“, – piktinasi vyriškis.

Reklama

Skolos – už administracinius pažeidimus

Anot Lietuvos antstolių rūmų atstovės spaudai Doros Petkauskaitės, Algimantas turi daug skolų, jas išieško keletas antstolių, o didžioji dalis skolų yra įvairios baudos už administracinius teisės pažeidimus.

Ji teigia, kad, susisiekus su viena išieškojimą vykdančių antstolių kontorų, išsiaiškinta, kad paskutinį kartą lėšos iš Algimanto sąskaitos buvo nuskaičiuotos balandžio 30 d., taip pat buvo nuskaitymas balandžio 26 d. (abu kartus – po keliasdešimt eurų).

Lietuvos antstolių rūmų atstovė akcentuoja, kad balandžio 11 d. nuskaičiuota lėšų suma Algimantui grąžinta gegužės 3 d., kai jis pateikė banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį gautų lėšų kilmę.

„Antstolių kontoros pateiktais duomenimis, Algimantui yra nustatyta 908 eurų laisvai disponuojama suma (LDS), kurią jis kiekvieną mėnesį gali naudoti savo reikmėms“, – rašoma Lietuvos antstolių rūmų atstovės laiške.

Laiku pateikus duomenis, pinigai grąžinami

Reklama

Pasak D. Petkauskaitės, lėšas, kurios viršija 908 eurus, centralizuotai nuskaito ir paskirsto Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema, o jei skolininkas operatyviai pateikia duomenis apie planuojamų gauti lėšų kilmę, LDS tą mėnesį padidinama ir papildomai gautos lėšos nebūna nuskaitomos.

Jei skolininkas tokiu atveju pateikia informaciją per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos, šios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams.

D. Petkauskaitė tvirtina su kitomis antstolių kontoromis dėl Algimanto situacijos kol kas nebendravusi, tačiau svarsto, kad tikėtina, jog dienpinigių lėšos nebuvo grąžintos dėl to, kad vyras reikiamus dokumentus pateikė pavėluotai, tai yra, kai lėšos jau buvo paskirstytos kreditoriams.

Pastangos vėl dirbti – nesėkmingos

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorės Aistės Adomavičienės teigimu, Algimantas nebeturėjo pinigų sugrįžti į darbo rinką, todėl buvo įstumtas į dar didesnį kampą ir, nors kurį laiką bandė stotis ant kojų, pastangos nebuvo sėkmingos.

Reklama

Aistė Adomavičienė / E. Genio/LRT nuotr.

Pasak tinklo direktorės, norint, kad žmogus grąžintų skolas, reikia geranoriškumo ir noro padėti. Anot jos, susidūrus su tokia situacija, visų pirma reikėtų kreiptis į antstolį ir paaiškinti, kad pinigai išieškoti neteisėtai. Ji pabrėžia, kad derėtų nesivelti į konfliktą ir nenuleisti rankų, o, esant reikalui, dar kartą pristatyti dokumentus, kurie įrodo, kad pinigų suma buvo išieškota netinkamai.

A. Adomavičienės teigimu, norint, kad pinigų išieškojimo sistema būtų veiksmingesnė ir nepakenktų žmonėms, reikėtų daugiau pokyčių. Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas kovo mėnesį pateikė Seimui pasiūlymą, kad užmokestis, kurį žmogus gauna dirbdamas pagal individualios veiklos pažymą, būtų prilygintas darbo užmokesčiui.

Skolininkai slepia pajamas

Dabar žmonėms, dirbantiems pagal individualios veiklos pažymą ir turintiems skolų, pinigų sumos išieškomos paliekant minimaliosios algos dydį siekiančią sumą. Nuo 2020 metų tokiems žmonėms lėšos bus nuskaitomos iki minimalių vartojimo poreikių dydžio sumos – maždaug 250 eurų.

„Žmogui nepalieka jokios sumos, kurią jis galėtų atsidėti ir sumokėti mokesčius. <...> Tokiu atveju žmonės linkę nedeklaruoti visų pajamų. Civilinio proceso kodeksas grynąsias pajamas už darbą žemės ūkyje prilygina darbo užmokesčiui, o individualios veiklos – ne. Neteisinga, kai taip išskiriama viena labai siaura sritis, kurioje dirba dar mažiau žmonių nei kitose srityse“, – piktinasi A. Adomavičienė.

Reklama

Anot tinklo direktorės, priėmus šį pakeitimą, žmonėms, kurie dirba pagal individualią veiklą ir turi skolų bei negauna užmokesčio, didesnio už minimaliąją mėnesinę algą (MMA), būtų nuskaitoma 30 proc. nuo jų uždirbamos sumos. Tiems, kas gauna didesnį atlygį nei MMA, būtų išieškoma 50 proc. nuo gaunamo atlygio.

„Tokiu atveju žmogui liktų gerokai didesnė suma nei pagal dabartinę tvarką, jis galėtų laisviau kvėpuoti, išgyventi ir grąžinti skolas. Jei žmogus nedeklaruoja pajamų, tai jis jų ir negrąžina arba grąžina labai menkomis sumomis, sąlygos turi būti tokios, kad žmogus galėtų grąžinti sumas ir kartu išgyventi. Nesakau, kad tai bus labai lengva, bet visgi lengviau“, – svarsto A. Adomavičienė.

Tinklo direktorė teigia besilaikanti pozicijos, kad nuo MMA būtų nuskaitoma ne daugiau kaip 20 proc. užmokesčio. Šiuo metu gali būti išieškoma iki 30 proc. gaunamos sumos.

Kas keitėsi 2018 metais?

Teisingumo ministerijos atstovai teigia, kad nuo 2018 m. gruodžio 1 d. buvo gerokai sumažintos antstolių iš skolininkų išskaičiuojamos sumos.

Iki 2018 m. gruodžio mėn. iš skolininko, kuris uždirba minimalią mėnesinę algą (apie 361 eurą atskaičius mokesčius) ir turi 2 skolas, buvo išskaitoma 50 proc., taigi jam likdavo 180,5 euro, o ši suma, pripažįstama, yra kur kas mažesnė nei minimalių poreikių dydis.

Reklama

Panaši situacija buvo ir su skolininkais, gaunančiais didesnę nei minimalią mėnesinę algą, rašoma ministerijos atsakyme, pavyzdžiui, iš vidutinį darbo užmokestį gaunančio asmens (728 eurus atskaičius mokesčius) išskaitoma 437 eurai, o skolininkui lieka tik 291 euras.

Nuo 2018 m. gruodžio pradžios įsigaliojusiose CPK pataisose numatoma, kad skolininkui, turinčiam kelias skolas, iš minimalios mėnesinės algos antstoliaigalėtų išskaityti 30 proc. Tokiu atveju šiam asmeniui liktų 252,7 euro, o asmeniui, uždirbančiam vidutinę algą, – apie 436 eurus.

Keisis vykdymo išlaidos

Nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. bus nustatyti mažesni ir skaidresni skolų išieškojimo įkainiai, mažės skolų išieškojimo išlaidos skolininkams.

Anot Teisingumo ministerijos, papildomos vykdymo išlaidos neretai būna perteklinės ir ekonomiškai nepagrįstos, o kai kurie antstoliai, iš to paties skolininko išieškodami kelias skolas, kiekvienoje byloje atlieka atskiras užklausas, susijusias su skolininko asmens ar jo turtinės padėties patikrinimu, ir už kiekvieną užklausą skaičiuoja vykdymo išlaidas.

Ministerija akcentuoja, kad išieškodami net ir nedideles 100–300 eurų skolas antstoliai vien papildomų vykdymo išlaidų prisiskaičiuodavo po 200 eurų ar daugiau. Nuo rugpjūčio mėnesio išieškant 100 eurų skolą būtų skaičiuojamos ne didesnės kaip 36 eurų vykdymo išlaidos.

Teisingumo ministerijos duomenimis, 2017 m. vidutinės vieno antstolio grynosios pajamos sudarė daugiau kaip 10 tūkst. eurų per mėnesį: 95 proc. antstolių gauna didesnes nei 3 tūkst. eurų pajamas per mėnesį, 67 proc. antstolių – 6 tūkst. eurų per mėnesį.

Reklama

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Reklama

Komentarai

savivaliavimas

2019-06-20   08:23

IP: 185.220.101.32

alfa. lt/straipsnis/50367739/pateptuju-luomas-antstoliu-turtai-valstybes-saugoma-paslaptis-o-prieinamos-deklaracijos-stebina-skaiciais

Klaipėdietė

2019-06-19   15:48

IP: 83.171.17.74

Kada pagaliau liausis antstolių savivaliavimas, kur žiūri seimas

labai populiarus administracinis nusizengymas

2019-06-17   18:36

IP: 85.232.128.58

VAGYSTE

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Žmonės

Lietuvoje populiaru mokytis įvairių užsienio kalbų, tad pamažu gimsta nauja mada į...

Stato tiltus tarp kurčiųjų ir girdinčiųjų nuotrauka, foto

Romantiškame ir išskirtinai mišriame Sostinės Žvėryno rajone prabėgusi vaikystė, meilė trims bendraklasėms,...

Didelis atstumas trukdo Naglio ir Ninos santykiams nuotrauka, foto

"Galiu bet ką subjauroti vienu piršto krustelėjimu!" - kalbėdamas su draugu giriasi...

Vienas paspaudimas gali nužudyti žmogų nuotrauka, foto

Klaipėdoje gyvenantis Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos tėvas Antanas Nausėda rugpjūčio 21-ąją švęs...

Prezidento mama tėtį sužavėjo įspūdingais plaukais nuotrauka, foto

Skvernelis: duok eurų, jeigu turi ratus ir stogą nuotrauka, foto

Nuomonės, Naujasis Prezidentas atėjo į Seimą. Pasiūlė Skvernelį į Premjerus. Užtruko dvi minutes....

Kretingalėje "reketininkas" pavogė alų nuotrauka, foto

Kriminalai, 2019-07-23, apie 8:15 val., Kretingalėje į parduotuvę Klaipėdos g. užėjo matytas vyriškis....

Vakarų Lietuvos automobilių statymo ypatumai nuotrauka, foto

Klaipėda, Dienraščio "Vakarų ekspresas" redakcija tęsia konkursą "Automobilių statymo ypatumai". 

Po kraupios indų plovėjos išpažinties vadovė puolė į ašaras nuotrauka, foto

Klaipėda, To, kas įvyko viename Klaipėdoje veikiančiame kinų restorane, nesusapnuotum nė baisiausiame košmare...

Nuomonės, Paskelbta prieš 34 min.

Kriminalai, Paskelbta prieš 36 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...