Teismo sekretorės taip pat sulaukia grasinimų teismais

Teismo sekretorės taip pat sulaukia grasinimų teismais

Ji galėtų scenoje profesionaliai skambinti kanklėmis, galėtų būti ir "orų mergaitė", nes yra baigusi hidrologijos ir meteorologijos studijas, bet 27-erių sekretorė R.Ž. puikiai jaučiasi dirbdama teismo posėdžių sekretore ir ateityje pati norėtų užsivilkti teisėjo mantiją.

"Paprastai teismo posėdžio metu viskas prasideda nuo to, kad aš įjungiu diktofoną..." - kiek įsitempia žavi pašnekovė, kai susėdus maloniam pašnekesiui išsitraukiu diktofoną. Taip sutapo, kad kalbėjomės kaip tik tą dieną, kai buvo minima Sekretorių diena.

"Norite paklausti, ar verdu teisėjui kavą? Tikrai ne", - kvatoja ji.

O ką veikiate?

Sekretorė pirmiausia tas žmogus, kuris tvarko visus bylos dokumentus. Iš tiesų tenka labai daug dirbti su dokumentais, šiame darbe reikalingas ypatingas tikslumas ir atidumas.

Tačiau sekretorė - ir teismo reprezentacinis veidas?

Taip. Būtent teismo posėdžių sekretores pirmiausia sutinka į teismą atėję žmonės. Taip jau yra, kad dažniausiai jie jaučia tam tikrą įtampą. Teismas - ta institucija, kurioje sprendžiami svarbūs jų gyvenimo klausimai ir ginčai. Tačiau tai suprantama, nes jei taip nutiktų, kad ir pačiai teismo keliu tektų spręsti savo ginčus, manau, net ir žinodama visą procesą, jaudinčiausi. Tad sekretorės tarsi tarpininkės ir psichologės, kurios paprastai paaiškina procesą, nuramina žmogų, pataria ir taip padeda jam suvaldyti neigiamas emocijas. Padeda ir šypsena.

Kartais laukiant teisėjo sprendimo šypsena gali ir nepadėti.

Bet norisi, kad proceso metu žmogus jaustųsi ramiai ir pasitikėtų teismu, kad žinotų, jog jam bus atsakyta į visus rūpimus klausimus.

Teismo posėdis - tarsi nedidelis spektaklis. O koks buvo pirmasis jūsų įspūdis, kai pradėjote dirbti?

Teismo posėdžio spektakliu nepavadinčiau. Pirmasis teismo posėdis, kurį stebėjau pirmą savo darbo dieną, buvo dalykiškas, kažko ypatingo tikrai nebuvo. Nors, pripažinsiu, pradėjus dirbti kartais sunkiai sekėsi suvaldyti juoką - pirmosiomis dienomis labiausiai nustebino, kad dabar mane mokys siūti bylas. Iš pradžių galvojau, kad šis žodis naudojamas perkeltine prasme, tad buvo keista, kai gavau į rankas siūlą ir adatą... Turbūt nedaugelis žino, kad ir dabar bylas tiesiog susiuvame siūlu.

 

Gal tas siūlas kuo nors ypatingas?

Ne. Paprasčiausias baltas siūlas. Nors anksčiau, tiesa, ne šiame teisme, teko matyti bylą, kur vietoje siūlo buvo panaudoti batų raišteliai...

Gal prisimintumėte daugiau smagių darbe nutikusių istorijų.

Vis dėlto tai yra teismas, atrakcijų ten nebūna...

Tuomet graudžių.

Klaipėdos apygardos teisme dirbu Civilinių bylų skyriuje, kur nagrinėjamos sutartiniais santykiais paremtos bylos, pavyzdžiui, įmonės bankrotas ar panašiai. Tad neturiu didelės patirties, kaip viskas vyksta nagrinėjant baudžiamąsias bylas. Dėl to iš dalies net džiaugiuosi. Nors per laiką ir susiformuoja imunitetas asmeniškai nereaguoti į neigiamą informaciją, tačiau dalyvauti žmogžudysčių ar kitų panašaus pobūdžio bylų nagrinėjime, manau, nėra labai lengva. Savo darbe nuolat susiduriame su žmonių emocijomis. Būna, kad žmonės ateina arba skambina įpykę, nusiteikę agresyviai. Tuomet ir atsiskleidžia tavo profesionalumas - ar sugebi bendraudamas ne išauginti dar didesnio konflikto, bet nuraminti žmogų ir atsakyti į visus jam rūpimus klausimus.

Turite kokį nors auksinį metodą?

Žinau viena, kad įpykusiam žmogui niekada nereikia sakyti žodžio "nurimkite", nes reakcija bus atvirkštinė. Darbe stengiuosi būti žmogiška ir paprasta, nes formalumo mūsų aplinkoje ir taip pakanka.

O ar svarbu, kaip atrodo teismo sekretorė?

Svarbiausia šypsotis, nes tai nuteikia žmones pozityviai. Be abejo, svarbu, kad sekretorė neatrodytų vulgariai ar iššaukiančiai. Privalau rengtis dalykiškai, kad apranga neblaškytų kitų dėmesio.

Teisėjams ir advokatams paprasta - jie turi mantijas, o sekretorėms pačioms reikia susikurti įvaizdį.

Tiesa, neturime nei specialios aprangos, nei stilisto. Nors ir būta pasvarstymų, kad sekretorėms galbūt reikėtų uniformų, bet kol kas apranga rūpinamės pačios. Gal ir gerai, nes nemanau, kad to reikėtų.

Pastaruoju metu plačiai eskaluojama "me too" tema. Negaliu nepaklausti, ar teisme prie sekretorių niekas nepriekabiauja?

Net negaliu įsivaizduoti teisme tokios situacijos ir nesu su tuo susidūrusi. Mūsų darbe įvertinimas galimas tik už gerai atliekamą darbą.

Padėkų sulaukiate?

Teismuose ginčus sprendžiantys žmonės būna arba laimingi, nes sulaukė palankaus teismo sprendimo, arba nelaimingi, nes sprendimas jiems nepalankus. Pirmieji, ypač išgirdę apie rezultatą telefonu, labai dėkoja. Bet jei tenka pranešti nepalankų sprendimą, būna visko, nors ne sekretorė tą sprendimą priėmė. Yra buvę, kad ir man grasino teismu.

Klausantis atrodo, kad jūsų darbas labai rimtas. Nekilo minčių ieškoti ko nors linksmesnio? Kam tiek įtampos jaunam žmogui?

Man labai patinka mano darbas. Jis motyvuoja, jaučiu dirbanti žmonėms. Patinka mane supanti teismo bendruomenė. Dirbti su kultūringais ir išsilavinusiais žmonėmis - tai didžiulė dovana. Tai skatina ir pačią pasistiebti, tobulėti. Be to, su daugeliu bendradarbių santykiai labai šilti, mes ir po darbo norime laiką leisti kartu. Darbe tikrai yra nuostabi atmosfera.

Kaip atsipalaiduojate?

Darbo metu ar po jo (kvatoja)? Kadangi pastaruoju metu Vilniaus universitete baigiu teisės magistro studijas, tad ir mano atsipalaidavimo metodai savotiški.

Leiskite atspėsiu - prie lovos vietoje romanų guli Civilinis kodeksas?

Panašiai. Bet šiaip mėgstu skaityti psichologinę literatūrą. Žaviuosi kultūriniais renginiais, mėgstu teatrą - tai man atgaiva. Klaipėdoje atradau Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą. Esu jo gerbėja. Paskutinis sužavėjęs teatro pastatymas - miuziklas "Čikaga". Beje, šio miuziklo pristatymas vyko kaip tik mūsų teisme. Solistės vaidino teismo salėje, netgi ant stalų, ir aš negalėjau atsidžiaugti, kad teismas atsiveria tokiems dalykams.

Esate iš Alytaus, studijuojate Vilniuje, kaip atsidūrėte Klaipėdoje?

Paprastai būna dvi emigracijos priežastys: darbas arba meilė. Tad mane į Klaipėdą atviliojo pastaroji, bet galiausiai susiklostė taip, kad dabar esu darbo emigrantė.

Kaip vertinate Klaipėdą?

Labai myliu šį miestą. Nesuprantu tų žmonių, kurie sako, kad nėra čia ką veikti, arba Klaipėdą vadina provincija. O ko jie tikisi? Kad einant gatvėje juos kas nors pralinksmins? Man patinka, kad vasarą Klaipėda yra labai gyvas miestas, o žiemą, kai reikia rimčiau studijuoti - čia gali rasti ramybę, yra visos galimybės susikaupti. Matyt, jūra daro poveikį - klaipėdiečiai tikrai kitokie. Man jie atrodo nuoširdesni nei kitų didmiesčių gyventojai.

Dzūkuojate?

Ne. Nors gimiau ir augau Alytuje - tarmiškai nemoku, bet vis tiek daugelis pastebi, kad balses tariu ilgiau ir mano kalba skamba kitaip. O štai žemaičių tarmė man vis dar neįkandamas riešutas. Kai išgirstu teisme žemaitiškai besikalbančius, sunkiai suprantu.

Dabar studijuojate teisę, bet turite ir hidrologo bei meteorologo diplomą. Norėjote būti "orų mergaite"?

Ne, tiesiog labai mylėjau gamtą, domino geografija. Baigusi mokyklą ieškojau įdomesnės profesijos, ko nors neįprasto. Nors studijos buvo labai įdomios, visgi būdama trečiame kurse pradėjau galvoti, ką dar galėčiau nuveikti, tad sykiu pradėjau studijuoti ir teisę. Buvo metas, kai studijavau dvi skirtingas studijų programas, bet viską puikiai pavyko suderinti. Nuo mažumės niekada neturėjau vienos veiklos, man nepakako vien mokslų, lankiau muzikos mokyklą, skambinau kontrabosinėmis kanklėmis ir buvau labai įsitraukusi į šią veiklą.

Ateityje matote save teisėjo ar advokato kėdėje?

Šiuo metu galvoju, kad artimesnis teisėjo darbas.

Negąsdina atsakomybė lemti žmonių likimus?

Tokios atsakomybės nesibaiminu. Taip, tai žmonių gyvenimai, baisu suklysti. Bet juk ne veltui norint tapti teisėju tenka ne mažiau nei penkerius metus dirbti teisėjo padėjėju ir tik tuomet gali siekti tapti teisėju. Nepakanka vien žinoti teisės normas, bet privalai įgyti gyvenimiškos patirties bei išminties.

Teismo salėje teisėjas - tarsi Dievas.

Per drąsiai pasakyta, bet pritariu, kad šios profesijos atstovai turi turėti išskirtinių savybių. Be visų kitų, turi turėti visapusišką supratimą daugelyje sričių, būti nepriekaištingos reputacijos, gebėti bendrauti su skirtinga auditorija. Tačiau įprastame gyvenime teisėjai yra tokie pat žmonės, kaip ir mes, nekyla jokių kliūčių bendraujant darbo klausimais ar kitomis, kartais ir gyvenimiškomis temomis.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder