Šventosios bažnyčia – kunigo viso gyvenimo darbas

Šventosios bažnyčia – kunigo viso gyvenimo darbas

"Šventosios bažnyčia yra viso mano gyvenimo darbas. Žinau, kad kitos jau niekada nebepastatysiu – filosofai teigia, jog antrąkart į tą pačią upę nebeįbrendama. Todėl visas pastangas dedu, kad ji, pavadinta Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės vardu, pajūryje ir sušvytėtų kaip žvaigždė“, - kalbėjo 15 metų Šventosios bažnyčią nuo pamatų statantis ir bebaigiantis ją įrengti 41-erių klebonas Vidmantas Gricius.

Svarbiausia – nebijoti rizikuoti

Viršum visų Šventosios statinių išnyranti ir jūros link besigręžianti Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės bažnyčia kažkada stebino gigantiškais mastais: jos aukštis su kryžiumi – 62 m, interjero aukštis – 23 m, o plotas – 700 kv.m.

Lietuvoje šį vardą teturi tik Šventosios bažnyčia, tačiau yra taip pavadintų bažnyčių ir kitose katalikiškose jūrinėse valstybėse – Švedijoje, Vokietijoje.

Šiandien Šventosios bažnyčia taipogi stulbina, tačiau nebe mastais, o sukurtu interjero grožiu – ant pagrindinės sienos dailininkas Juozas Vosylius baigia tapyti 75 kv. m freską, kuri išvien su 14 Kristaus kančios stočių ciklu taps vientisu meno kūriniu.

Paklaustas, kur glūdi jo, šventovės statytojo, meninės pajautos ištakos, klebonas atsakė: "Visi jaučiame, kas yra gražu. Vienas aš nesukuriu nieko: Dievas man paduoda patarėjų ir pagalbininkų, o aš pagal savo įžvalgą juos tik pasirenku. Nenoriu nusaldinti šių žodžių – man nepriimtina, kai kitas giriasi, jog jau nuo 5 metų norėjęs būti kunigu. Aš manau, kad yra gyvenime dalykų, nepriklausančių nuo paties žmogaus. Bet svarbiausia – nebijoti rizikuoti“.

Kitų bažnyčių statybos, anot jo, vilkinamos dėl to, kad ryžtingumo pritrūksta ir kunigams.

Sumanymas – brolių pranciškonų

Pašnekovas juokavo, kad didįjį savo gyvenimo kūrinį – Šventosios bažnyčią - jis statąs net 18 metų.

"Likimas taip lėmė, kad dvejus metus ligi tarnystės Šventojoje dirbau Klaipėdos Šv. Kazimiero parapijos vikaru. Susipažinau su versliais Klaipėdos mažojo kaimelio žmonėmis, ir kai mane paskyrė klebonu į Šventąją, šios pažintys man buvo geras įdirbis - jau žinojau, kur kreiptis plytų ar krano. Tai buvo įžanga į bažnyčios statybą“, - tvirtino V. Gricius.

Anot jo, Šventosios bažnyčia iškilo tik pačių žmonių rūpesčiu – ją rėmė įmonės, organizacijos, Palangos savivaldybė, geradariai. Tarp jų - kunigas Antanas Valiuška, kuriam dar prieškariu buvo patikėta pastatyti bažnyčią Šventojoje, bet jis pasitraukė į Vakarus. Po Nepriklausomybės sugrįžęs į Lietuvą A. Valiuška savo lėšomis rėmė statybą. Jo palaikai dabar ilsisi naujosios bažnyčios šventoriuje.

Pradėjo nuo pamatų

Kai atvyko į Šventąją, jaunasis kunigas tebuvo tik 26-erių. "Atvažiavau apžiūrėti pamatus, kuriuos padėjo mano pirmtakas kunigas Rimvydas Marozas. Projektą parengė dar broliai pranciškonai, bet jie atsitraukė, supratę, kad jų pašaukimas – gyvoji bažnyčia“, - prisiminė pašnekovas.

Šiandien V. Gricius – vienintelis Kretingos rajone 16-tus metus toje pačioje vietoje be pertrūkio dirbantis klebonas.

"Dėl galimybės statyti bažnyčią turėčiau dėkoti Dievui ir Jo Ekscelencijai Telšių vyskupui, kad jie patikėjo man šį darbą. Juk ne dėl savęs darau, o dėl žmonių, - sakė V. Gricius ir pridūrė mintį, jog daug ko savo gyvenime nepadarome vien todėl, kad esame neryžtingi. - Dideli darbai reikalauja laiko ir kantrybės“.

Pratęsdamas mintį, kaip jam pavyko tokį ilgą laiką išbūti vienoje vietoje, jis tikino, jog Šventoji nėra tokia patraukli parapija, kad į ją veržtųsi kunigai. Miestelyje, turinčiame vos 1 tūkst. 800 nuolatinių gyventojų, gyvena 18 tautybių žmonės. Kone pusė šventojiškių išpažįsta evangelikų liuteronų tikėjimą. Žmonių pilna bažnyčia būna tik 3 vasaros mėnesius, o kitus 9 mėnesius miestelį gaubia ramybė.

Paskutinis pagonybės bastionas

Apžvelgus nuveiktą titanišką darbą – šventovė iš vidaus atrodo labai jauki ir – paradoksas – vizualiai nedidelė, kunigas jau rikiuoja kitų metų rūpesčius: "Dar reikėtų iš akmens nukaldinti tabernakulį bei krikštyklą – ir interjeras jau būtų užbaigtas. Kitąmet galvojame įrengti ir Švč. Sakramento menę, kur galėtų vykti vakaro pamaldos, įvairūs renginiai“.

V. Gricius sakė, jog visus darbus ketinama užbaigti ligi Žemaitijos krikšto 600-mečio jubiliejaus, kuris bus švenčiamas 2013 metais. Tais metais vyskupas turėtų bažnyčią konsekruoti – įšventinti.

"Šventoji – paskutinis Žemaitijos bastionas, kuriame vėliausiai įsigalėjo krikščionybė. Kol pasiekė šią vietovę, kurioje iš vienos pusės – jūra, iš kitos – vokiškas kraštas, naujasis tikėjimas ir visoje Žemaitijoje jau buvo sutvirtėjęs“, - samprotavo V. Gricius.

Jis, beje, 15 metų - ir Kretingos rajono Laukžemės parapijos klebonas.

"Pajūrio naujienos"

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder