Suplanuotas Indrės Stonkuvienės gyvenimas

Suplanuotas Indrės Stonkuvienės gyvenimas

Lietuvos žinomų moterų gretose vis labiau pozicijas įtvirtina Indrė Stonkuvienė (30), aktorė, televizijos laidų vedėja, „Style Support“ - taupyk laiką ir gerai atrodyk – paslaugos įkūrėja, aktoriaus Manto Stonkaus žmona. Jauna moteris puikiai žinoma dėl šmaikščių pokštų, plačios šypsenos ir gebėjimo suderinti šeimos rūpesčius, karjerą ir poilsį. „Laisvalaikiui“ Indrė atskleidė, kokios taisyklės galioja jų namuose ir ką keistų savo gyvenime, jei atsuktų laiką atgal.

- Televizijoje jūs ir jūsų vyras dažniausiai matomi kaip itin nuotaikingi, linksmi veidai. Ar namuose dar užtenka jėgų išlaikyti gerą nuotaiką?

- Aišku, kad užtenka. Nes tiek aš, tiek mano vyras labai toli nuo savęs nepabėgame ir nevaidiname, kad esame linksmuoliai, mes ir esame tokie. Manau, koks tu esi viešumoje, toks ir namuose. Taip gyventi kur kas lengviau, nei vaidinti ar apsimetinėti. Žinoma, būna visko, ir noro paliūdėti. Ypač po renginių, kai esi tarp žmonių, dėmesio centre, atiduodi save visais šimtu penkiasdešimčia procentų, tada norisi ne juoktis, o pasimėgauti tyla.

- Ar intensyvus darbas leidžia pabėgti ir pailsėti namuose? Kaip atgaunate jėgas?

- Ne tik manau, bet ir tikiu, kad kuo esi labiau užsiėmęs, tuo kokybiškiau praleidi laisvą laiką su savo artimaisiais. Todėl šiuo gyvenimo etapu mes labai kokybiškai leidžiame laisvalaikį. (Šypsosi.) Pailsiu grįžusi į namus pas vaikus ir tada, kai esame visi keturi kartu. Tai man geriausias laikas ir poilsis.

- Kokios jūsų asmeninės savybės labiausiai padeda darbe ir asmeniniame gyvenime, siekiant savo tikslų?

- Aš esu labai savikritiška ir man labai sunku kalbėti apie save. Bet, manau, galbūt žmogiškasis faktorius man labai padeda, kai esi draugiškas, komunikuojantis, besirūpinantis, o ne vaidinantis, neva kažką gero padariau tik dėl to, kad visi sakytų, kokia štai Stonkuvienė gera. Taip nesielgiu, nes koks tu esi, toks ir esi. Tą paprastumą dažnai žmonės pastebi ir sako: „Na, bet kokie jūs paprasti žmonės, net nesitikėjom, manėm, kad pasikėlę esat.“ Tai turbūt tos žmogiškosios vertybės ir savybės labiausiai padeda.

- Ar būna gyvenime momentų, kai norisi viską mesti ir tiesiog pabėgti? Kas motyvuoja nenuleisti rankų?

- Būtų keista sakyti, kad man nerūpi kitų žmonių nuomonė. Nekalbu tik apie komentatorius. Vieniems labai padeda spyris į sėdimąją vietą ar pasakymas, kad tu čia nesąmones darai. Su manimi yra priešingai, aš esu turbūt jautrios sielos moteris ir tai manęs neskatina daryti daugiau. Kol kas ir nesustabdo, bet niekada negali žinoti. Visgi didelį palaikymą jaučiu iš nepažįstamų žmonių. Kai tenka važinėti po renginius ir susitikti akis į akį su įvairaus amžiaus ir pareigų žmonėmis, kurie stebi mano veiklą nuo pat pradžių, žiūri vaizdo įrašus, pagiria ir džiaugiasi, pasidaro labai smagu. Mane tai skatina ir motyvuoja dirbti toliau bei įrodo, kad judu tinkama linkme.

- Jūsų nuomone, su kokiais sunkumais dažniausiai susiduria televizijoje dirbantys žmonės?

- Iš savo patirties galiu pasakyti, kad dažniausiai tu atlieki kažkokį vaidmenį ir tave labai su juo sieja realiame gyvenime. Kai filmavausi seriale ir mano herojė buvo šiek tiek pasileidusi moteris, norėjusi išskirti šeimą, tai, pavyzdžiui, parduotuvėje iš kasininkės sulaukdavau priekaištų, kaip šitaip galiu elgtis, juk tai vedęs žmogus. (Šypsosi.) Kartais dėl perdėto sutapatinimo visokių situacijų pasitaiko. O kitas dalykas, su kuriuo bene visi vieši žmonės susiduria, tai pamirštama, jog jie irgi yra žmonės, kuriems liūdna, skauda bei taip pat norisi pailsėti. Galbūt keistai skamba dėl to dėmesio, bet turi būti supratimo ribos. Juolab aš pati skatinu jaunąją kartą drąsiai prieiti ir pasakyti savo nuomonę, užkalbinti, o ne tik pasyviai komentuoti. Todėl, kai prieina gatvėje ir pagiria ar padėkoja, nori nusifotografuoti, tai laikau normaliu dalyku, nes tai yra grįžtamoji gera emocija. Kitas dalykas, kai esi ligoninėje, su sergančiais vaikais, tai yra vieta ir laikas, kai reikėtų susiprasti. Nes turbūt niekas nenorėtų, kad prie jų pačių sergančių prieitų nepažįstami žmonės, kalbintų, fotografuotųsi ar klausinėtų dėl trečio vaiko planavimo. Nors būna tam tikrų situacijų ir reikia nepamiršti, kad dirbi žmonėms. Normalu, kad jiems atrodai pažįstamas, jų draugas, todėl kviečiasi vakarienės arba važiuoti atostogauti kartu, nors jie pirmą ar antrą kartą gyvenime matomi žmonės. (Šypsosi.)

- Kaip manote, ar žvaigždžių liga aplenkė jūsų namus? Kaip pavyksta pasidalyti žinomumo dėmesiu su vyru?

- Aš iš tikrųjų esu keistos būsenos, nes nesijaučiu nei labai vieša, nei žinoma. Dėl to man būna keista, kai prieina žmonės ir nori ne su Mantu nusifotografuoti, o su manimi. Aš vis dar pati tuo labiau stebiuosi nei vyras. (Šypsosi.) Keista, bet kartu ir malonu. Mano vyras labai laimingas matydamas, kad užsiimdama savo veikla esu Indrė, vis dar ta pati senoji Indrė, kurią jis pamilo ir myli. Todėl jis džiaugiasi, kad esu laiminga, be to, ne be reikalo pradėjau savo projektą „Moterų pasaulyje“, tiesiog nenorėjau prarasti savęs. Lygiai taip pat aš dėl jo džiaugiuosi.

- Su kokiais projektais dabar dirbate?

- Šiuo metu kuriu ir užsiimu projektais „Moterų pasaulyje“ ir „Mamų pasaulyje“ savo „Facebook“ puslapyje ir „Instagram“. Renginių koordinavimu užsiimame kartu su vyru. Taip pat vis dar dirbu su „Style Support“ paslauga, parenkame rūbus, avalynę ir aksesuarus pagal vartotojo poreikius, atsižvelgdami į daiktų dermę, kokybę, kainą ir aibę kitų kriterijų. Kai aš pradėjau kurti ir daryti „Moterų pasaulyje“ vaizdo įrašus, tai nebuvo jų didelio tikslo. Tai yra vaizdo įrašai, emocijos ir nuotraukos, kurie pakelia nuotaiką, nors neplyšta pilvukas iš juoko, bet dažniausiai bent prunkšteli. (Šypsosi.) Tai linksmi vaizdai iš moterų gyvenimo, moteriško pasaulio, apimantys visas temas – apie svorį, išvaizdą, nagus, ragus, rankines, vyrus, santykius, mamas ir išgyvenimus. Neturiu tikslo parodyti save visą gražią, o kaip tik kitą medalio pusę - kad aš irgi tą patį išgyvenu. Tik aš į tas situacijas žiūriu per juoko prizmę. Juokinga būna todėl, kad tai artimos, ne svetimos temos ir situacijos. Džiaugiuosi ir tuo, kad man tai ne tik savęs realizavimas, bet ir galimybė papildyti šeimos biudžetą.

- Tuomet kyla tikriausiai ne kartą girdėtas klausimas - kaip jūs viską spėjate?

- Tikrai ne kartą girdėtas. (Šypsosi.) Kuo daugiau darbų, tuo labiau viską planuoju, savo laiką. Nes mūsų laikas jau ir kitų metų vasarai yra suplanuotas renginiams ir vestuvėms. Viskas yra valandomis sustyguota, sudėliota. Šį planuotojos vaidmenį namuose atlieku aš - sudėlioju, kas, ką ir kada paims iš darželio, nuveš ir panašiai.

- Kokiomis taisyklėmis vadovaujatės savo namuose, šeimoje, kad išlaikytumėte pusiausvyrą ir gerus santykius?

- Turbūt turime vieną pagrindinę taisyklę - mes esame kaip komanda su estafetėmis. Bėgame kartu, bet leidžiame bėgti kažkuriam truputį priekyje. Atėjus laikui, užleidžiame pozicijas vienas kitam, manau, tai svarbiausia šeimoje. Kai atsirado vaikai, truputėlį leidau Mantui bėgti priekyje, bet neatitolau ir buvau šalia. O dabar vėl bėgame kartu.

- Koks jūsų laisvalaikis, kokių pomėgių turite?

- Iš tikrųjų aš galiu sau leisti prabangiai elgtis. Darau tai, kas man patinka, kur galiu save realizuoti, ir atsirenku, kur aš noriu eiti, ką ir su kuo daryti. Tai didžiulė prabanga, o dar kai iš to gauni pinigų, išvis puiku. Mano darbas, užimtumas ir veikla kartu yra ir poilsis, kai darai tai, kas patinka.

- Kaip rūpinatės savo išvaizda ir kaip pavyksta ją išlaikyti tokią puikią?

- Kad ir kaip būtų gėda prisipažinti, aš nieko nedarau, nesportuoju. Mano pagrindinė aktyvi veikla prasidėjo tada, kai vaikai pradėjo vaikščioti. Pavyzdžiui, kai kūriau savo projektą paslaugą „Style Support“, Pranciškus su manimi buvo nuo dviejų savaičių iki metų ir trijų mėnesių, nes dar tik neseniai susiradau auklę, tad visą laiką būdavau su juo. Pati geriausia mankšta - viską daryti viena ranka ir koja, aukštai jas kilnoti, atidarinėti duris, pasiimti nuo grindų visokius daiktus, tai pavadinčiau savotiška gimnastika. (Šypsosi.) Man atrodo, pagrindinis judėjimas yra užsiimant su vaikais. Nes nėra tokio momento, kad jau dabar įsitaisysiu ant sofos, ištiesiu kojas ir pagulėsiu ramiai. Tad geriausias sportas – vaikai.

- Jeigu pavyktų atsukti laiką atgal, ar ką nors savo gyvenime keistumėte?

- Turbūt anksčiau susilaukčiau vaikų. (Šypsosi.) Pagal mano gyvenimo planą, pirmojo vaiko turėjau susilaukti 22 metų. Nes visada skaičiuoju, kiek yra man metų ir kiek tuo metu bus mano vaikams. Manau, kad smagu ir gerai, kai yra jauni tėveliai.

- O pagal jūsų gyvenimo planą, gal jau yra kitų artimiausių tikslų ar svajonių?

- Iš tikrųjų ne, nes viskas buvo sudėliota iki 30-mečio. Vienas iš planų, kad per mano trisdešimtmetį vaikai jau galėtų vaikščioti ir šokti. Savo šventę jau irgi turėjau, o dabar turiu kitus planus. Gyvenu turbūt rašydama naujas svajones ir planus, vėl darausi sąrašą ir tada jau bandysiu visa tai įgyvendinti.

- Ar manote, kad tas svajonių sąrašo turėjimas net šiek tiek padeda joms išsipildyti?

- Manau, taip. Mūsų su Mantu pasikalbėjimai ar pasvajojimai vakarais susėdus prie stalo kol kas visi - pabelsiu keliskart į stalą, nes esu prietaringa moteris, - išsipildo.

- Minėjote, kad esate prietaringa moteris. Kokiais prietarais tikite?

- Mano vienintelis prietaras – kai nesi garantuotas šimtu dešimčia procentų, niekam apie tai nesakyk. Nes jeigu tau nepavyktų, tie šimtas žmonių tikrai tau apie tai primintų, klaustų ir liūdintų. Todėl geriau palaikyti planus sau iki kuo didesnės garantijos.

- Nors neįmanoma numatyti ateities ir tiksliai jos suplanuoti, bet gal pasvarstote, ar visą laiką norėtumėte gyventi Lietuvoje?

- Mes esame labai patriotiški ir bandome ieškoti visų įmanomų galimybių gyventi savoje šalyje bei nesiskųsti, o veikti. Manau, pačiam reikia daugiau stengtis, kad tau čia būtų gera, niekas kitas to už tave nepadarys. Reikia susikurti tokią aplinką, kurioje nori gyventi, o tai priklauso nuo darbo ir įdirbio. Tad mes neplanuojame niekur iškeliauti, mums patinka Lietuva ir lietuviai. Bet jeigu būtų koks nors darbo pasiūlymas užsienyje, manau, jį apsvarstytume, visgi tavo namai yra ten, kur yra tavo šeima.

- Galbūt turite žaviausią metų laiką?

- Man yra tobula Lietuva su visais sezonais, nes labai mėgstu kaitą ir judėjimą. Man patinka tiek saulė, tiek ruduo, tiek žiema, jų savitumas, grožis. Manau, kiekvienas metų laikas turi savo pranašumų ir trūkumų, žinoma, trūkumus visuomet įžvelgti yra lengviau, todėl save skatinu įžvelgti tik kuo daugiau pranašumų.

- Kokias atostogas pavadintumėte tobulomis ir kaip šiemet atrodo jūsų šeimos atostogos?

- Be abejonės, tobula būtų jas leisti ten, kur šilta, nereikėtų dirbti ir galėtum tik ilsėtis. Šią vasarą mes atostogų neturime ir, regis, dėl darbų bei veiklų neturėsime. Visgi keturiese spėjome balandį aplankyti Tenerifę, o gegužę pailsėti dviese, be vaikų.

- Galbūt turite asmenybę, kuri Jus įkvepia?

- Mano vyras. (Šypsosi.) Per aštuntus metus, kai esame kartu, ir jau penktus, kai esame susituokę, matau, kaip jis auga, vyriškėja, tobulėja visose srityse ir toje, kurioje mes bendrų tikslų siekiame abu. Drąsiai galiu pasakyti, kad viską, ką dabar turime, tai pasiekėme abudu.

Dosjė

Gimimo data: 1986 06 26

Gyvenimo šūkis: Kai žmogus žmogui žmogus, tai ir žmogus žmogui žmogus

Vaikai: Cecilija, Pranciškus

Susituokė: Indrė ir Mantas susituokė 2011 metų spalio 1 dieną

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis"

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder