2020 m. gruodžio 3 d. 02:51 val., ketvirtadienis

ve  >  Žinios  >  Visuomenė  >  Žmonės

Žmonės

Sunkią traumą vis dar prisimenanti dainininkė Mia: „Kiekvienas pakilimas iš lovos prilygo košmarui"

(2)

2020-11-22, 13:51

Pranešimas spaudai

Sunkią traumą vis dar prisimenanti dainininkė Mia: „Kiekvienas pakilimas iš lovos prilygo košmarui" nuotrauka, foto

© Organizatorių nuotr.

Reklama

Prieš pusantrų metų žinomos dainininkės Mios gyvenime įvyko rimta trauma – jai lūžo abi pėdos, todėl teko net 6 savaites praleisti neįgaliojo vėžimėlyje. Moteris ir šiandien prisimena visus patirtus skausmus bei sunkumus, tačiau džiaugiasi, kad nepasidavė ir tinkamai prižiūrėjus savo sveikatą, dabar vėl gali vaikščioti.

Dėl sparčiai aktyvėjančio gyvenimo būdo, rizikingo noro pasiekti greitų sporto rezultatų, dėl neatsakingo elgesio ar traumų įvairios sąnarių patologijos žmonėms išryškėja vis jaunesniame amžiuje. Tačiau pasak gydytojų, apie sąnarių sveikatą susimąstome tik tada, kai nebe pavyksta laisvai ir be skausmo judėti.

Tą puikiai suprato ir atlikėja Mia, kuomet prieš pusantrų metų patyrė rimtą pėdų traumą, privertusią ją kuriam laikui atsisėti į neįgaliojo vėžimėlį. Šį sekmadienį TV8 televizijos laidoje dainininkė sutiko prisiminti tuomet patirtas kančias ir papasakoti, kaip jai pavyko vėl atsistoti ant kojų.

„Turėjau traumą, nes vieno filmavimo metu į sceną įnešė didelę gyvatę, o aš apimta didžiulio išgąsčio, nušokau nuo scenos su aukštakulniais. Lūžo abi pėdos. Daug kas sakė, jog šlubuosiu, negalėsiu grįžti į sceną, o pakilus iš neįgaliojo vėžimėlio tikrai supratau, kad vaikštosi sunkiai", - laidoje pasakos Mia.

Pasak gydytojų aukštakulniai kenkia ne tik pėdoms, bet ir stuburui bei sąnariams. Tai gali paskatinti venų varikozės ar kitų galimų patologijų atsiradimą. Taip pat didelė apkrova atitenka ir sąnariams, dėl ko jie greičiau dėvisi.

„Sąnarių skausmai dažniausiai atsiranda dėl tam tikrų priežasčių: genetikos, traumų ir neteisingo gyvenimo būdo. Moterys, kurios pastoviai nešioja aukštakulnius batelius turi didesnę tikimybę, jog joms gali atsirasti kelio sąnarių skausmai. Kuomet keičiasi pėdos padėtis, svoris pernešamas ant pėdos pirštų, įtempiami blauzdos raumenys ir automatiškai kitaip prisitaiko kelio sąnariai. Tad norint išvengti ateityje galimų negalavimų, patariama dažnaiu rinktis žemakulnius batelius", - teigs fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Gintarė Skrupskienė.

Reklama

Laikotarpį po patirtos traumos Mia prisimena kaip itin sunkų. Jai ne tik teko keisti gyvenimo įpročius, prisitaikyti prie pokyčių, bet ir sunkiai dirbti, jog galėtų pilnai pasveikti ir vėl vaikščioti.

„Kiekvienas išlipimas ryte iš lovos prilygdavo košmarui, jau po kelių valandų pėdos ištindavo taip, kad negalėdavau apsiauti jokių batų. Aš kasdien treniravau pėdas per didžiausius skausmus, per sukąstus dantis. Vis didinau aukštakulnių aukštį, nes esu scenos žmogus ir man be proto yra svarbu, kad nešlubuočiau ir kad galėčiau avėti aukštakulnius", - savo patirties neslėps Mia.

Sąnarys – tai kaulus jungiantis jungtis, nuo kurios priklauso paslankumas ir judesių amplitudė. Jis pats kraujotakos neturi, todėl minta aplink jį esančiu skysčiu, kurio gamyba priklauso tik nuo žmogaus gyvenimo būdo. Tam įtakos turi ne tik fizinė veikla, bet ir mityba. Laimei, jog sąnario kremzlė yra nuolat atsinaujinanti ir siekiant atitolinti bei sulėtinti nusidėvėjimo procesą, mitybą galima papildyti maisto papildais, tokiais kaip „Cemio Gemzė", su I ir II tipo kolagenu bei vitaminu C. Būtent šios medžiagos pamaitina sąnarius, kremzles ir kaulus bei apsaugo nuo jų priešlaikinio susidėvėjimo.

„Scenoje esu 17 metų, todėl ir to streso, ir to krūvio būna beprotiškai daug. Nenuostabu, jog intensyvus gyvenimas nėra atostogos ir tai kenkia sąnariams, stuburui. Savo organizmu tikrai reikia rūpintis ir smagu, jog yra natūralių preparatų, kurie natūraliai padeda mūsų judėjimui nedingti. Nėra nieko svarbiau už sveikatą", - tvirtins Mia.

Hemorojus – tai nepatogi, tačiau nesunkiai išgydoma liga

Ši liga – viena dažniausiai pasitaikančių, tačiau daugelis vengia praverti gydytojų kabinetų duris, ieškant pagalbos ir laukia tol, kol situacija ir skausmas tampa nepakeliami. Hemorojumi dažniau serga besiskundžiantys lėtiniu vidurių užkietėjimu, turintys nutukimą, dirbantys nejudrų darbą pacientai. Jis pasižymi išangės kraujavimu, niežėjimu, išskyromis ar net hemorojinių mazgų iškritimu. Visgi, gydytojai ramina, kad tai – suvaldoma liga, kurią laiku pastebėjus, galima išgydyti. 

„Tai kraujagyslių, esančių tiesiosios žarnos pabaigoje, liga, kuri vystosi iš kaverninių kūnelių, atsakančių už išmatų sulaikymą. Jie prisipildo krauju ir tampa papildomu vožtuvu tiesiojoje žarnoje. Hemorojus yra tada, kada šie kūneliai dėl įvairių priežasčių ima didėti, kraujagyslių sienelė ima plonėti, atsiranda kraujavimas. Hemorojumi serga visų amžiaus žmonės, tiek jauni, tiek vyresni. Statistiškai vyrai šia liga serga dažniau, o taip pat tai gali būti paveldima; yra tekę ne kartą gydyti šeimos narius. Hemorojus gydomas priklausomai nuo stadijos: visais atvejais tinka gydymas žvakutėmis arba tabletėmis, tokiomis pačiomis, kokios vartojamos, kuomet yra išsiplėtusios kojų venos, nes ligos mechanizmas yra išties panašus", - laidoje pasakos Respublikinės Vilniaus universitetinės  ligoninės gydytojas proktologas, pilvo chirurgas doc. Paulius Žeromskas.

Onkologinės ligos neužkerta kelio sėkmingam nėštumui

Reklama

Krūties vėžys Lietuvoje užima pirmą vietą moterų onkologinių ligų statistikos lentelėje. Nors nėštumo metu vėžys yra retas atvejis, tačiau tai pasitaikanti klinikinė būklė, kurią gydant svarbu atsižvelgti ir į motinos, ir į vaisiaus gyvybę. Visgi, pasak gydytojų, Lietuvos moterys turėtų žinoti, jog be mamografijos yra kiti, ultragarsiniai, tyrimai, kuriuos galima saugiai atlikti net ir nėštumo metu. Tačiau onkologinėms ligoms jaunėjant ir daugėjant jaunų žmonių, kuriems šiuolaikinės technologijos padėjo išgyti, atsirado kita – vaisingumo išsaugojimo – problema, kurią siekiant išspręsti, pasaulyje pradėtos vystyti technologijos pasiekiamos ir Lietuvoje.

„Mes turime tokias pačias galimybes kaip ir kitos užsienio šalys. Jauniems pacientams galime užšaldyti lytines ląsteles, jeigu pora jau susituokusi – galima sukurti laboratorijoje embrionus, juos užšaldyti ir moteriai pasveikus, implantuoti į gimdą. Pasaulyje jau yra apie 130 tokių gimusių vaikų", - teigs NVI Biobanko vedėja, vyr. mokslo darbuotoja, embriologė med. m. dr. Živilė Gudlevičienė.

Rubrikoje „Ačiū, daktare" – jautri padėka medikams, už išgelbėtą gyvybę.

Šį sekmadienį laidos jautriausioje rubrikoje „Ačiū, daktare" laukia širdį virpinanti istorija. Laidos žiūrovui Arvydui Matuliauskui teko ištverti sudėtingos ligos – kaulių čiulpų vėžio – gydymo laikotarpį, tačiau šiandien vyras džiaugiasi sėkmingais rezultatais ir didžiausią padėką skiria ne tik jo gyvybę gelbėjusiems medikams, bet ir visuomet šalia buvusiai ir palaikiusiai žmonai.

„22 chemijos, pora stuburo operacijų ir jeigu ne gydytojai, tikrai nebūčiau išgyvenęs ir nesijausčiau taip, kaip jaučiuosi dabar. Lygiai prieš du metus pajutau nugaros skausmus. Pradžioje gydėm kaip radikulitą, tačiau padėtis negerėjo. Tuomet atlikus tomografiją ir visus kitus tyrimus paaiškėjo šokiruojanti diagnozė – kaulų čiulpų vėžys. Visgi šiandien manau, jog nepasveiksta dažniausiai tie, kurie arba nepasitiki gydytojais, arba savimi, arba nenori pasveikti, nes esant tokiam medicinos lygiui, nepasveikti yra neįmanoma", - pasakos Arvydas.

Žymos: mia

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

"Pranešimas"

2020-11-26   14:01

IP: 78.62.147.40

Rašykite apie gydytojus, ligas, tik nekiškite šios perdarytos, plastiko ir botulino prikimštos "gviazdos" Pilibaitytės, Ji gąsdina savo išvaizda, baigia išmėtyti paskutines savo plaukelių sruogeles... Kokie sąnariai, ji jau jų nebeturi, o darbo stažo taip ir neuždirbo... Protas jau senokai traumuotas, negi tik tokios herojės domina mūsų Lietuvą?.

Antanas

2020-11-22   17:40

IP: 78.58.45.194

Dar ir apie Mijos hemoroju..pradejo rasyti!!!...Na visai ,jau pakvaiso zurnaliugos!!!…Geriau parodytu ,PORNO filmuka,kaip ji smagynasi su dvejais vyrais.....O tai kitaip ,ji niekam ne idomi...

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Žmonės

Lapkričio 29-ąją, eidamas 91-uosius metus, į Amžinybę išėjo Bernardas Aleknavičius – iškilus...

Klaipėda neteko šviesuolio Bernardo Aleknavičiaus (1930 – 2020) nuotrauka, foto

Trečiai kadencijai Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidente perrinkus Dainą Gudzinevičiūtę, vieno iš...

Buriuotojų sąjungos vadovas N. Nasvytis: jei žinai tikslą, nesvarbu, iš kur pučia vėjas nuotrauka, foto

Buvusi „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos narė Nijolė Bertašiūtė šiuo metu...

„Kuprinėje“ įgytomis žiniomis vadovaujasi ir dabar nuotrauka, foto

Garsi dainininkė, elektroninės parduotuvės „homedecorbynb.lt“ įkūrėja Natalija Bunkė jau kurį laiką gyvena...

Nuostolingus metus išgyvenusi N.Bunkė namuose įžiebė eglę: „Neleisiu iš manęs atimti Kalėdų“ nuotrauka, foto

"Kantomannia" - kultūrines sienas atveriantis unikalus projektas nuotrauka, foto

Neringa, Sėkmingai įgyvendinamas vis didesnį pagreitį įgauna šiemet startavęs išskirtinis tarptautinis projektas „Immanuelis...

Keliui į LEZ kliūčių nemato nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdos savivaldybė nemato kliūčių, kad būtų įrengtas naujas įvažiavimo kelias į Klaipėdos...

Specialusis įpareigojimas - laivų statybai, remontui, vėjo elektrinėms nuotrauka, foto

Jūra, Šiandien Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos inicijuotam nutarimo projektui, kuriuo siekiama nustatyti Klaipėdos...

Gargždai nuo kitos žiemos kelius prižiūrės kitaip nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Klaipėdos rajono savivaldybė yra paskelbusi konkursą centralizuotai kelių priežiūrai žiemos metu. Konkurso...

Klaipėda, Paskelbta prieš 3 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 4 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...