Skaiva Jasevičiūtė skiriasi: santuoka truko penkerius metus

Nors žinoma moteris apie asmeninį gyvenimą nedaugžodžiauja, Vilniaus regiono apylinkės teismas jau paskyrė datą santuokai nutraukti. Prieš penkerius metus susituokusi pora civilinius saitus siekia nutraukti bendru sutarimu.

Teismo rūmuose pora nesusitiks – ištuokos bylą nagrinės rašytinio proceso tvarka. Skaiva ir Artūras susipažino 2012-aisiais.

Tuomet su draugėmis bare sėdėjusi Skaiva krito į akį Artūrui. Jis patikusiai moteriai atsiuntė šampano, o vėliau išsivystė ir pokalbis. Vis dėlto Skaiva nebuvo linkusi to vadinti meile iš pirmo žvilgsnio.

Poros vestuvių ceremonija vyko vieno Vilniaus viešbučio vidiniame kieme. Takas į kiemelį buvo išpuoštas baltais balionais su jaunavedžių ir keturių taksų siluetais. Prie piešinio puikavosi angliškas užrašas, skelbiantis, kad jie gyveno ilgai ir laimingai – visai kaip pasakoje.

Pasakišką atmosferą taip pat kūrė ledo skulptūra, baltų gėlių dekoracijos ir Gedimino Jauniaus saksofono muzika. Skaiva ir Artūras nepanoro bažnytinės santuokos, nes nėra praktikuojantys katalikai.

Jų nuomone, ceremonijoje bažnyčioje prilygtų veidmainystei. Vis dėlto ne visų tradicijų moderni pora atsisakė – didžiąją dieną pas mylimąjį Skaivą lydėjo jos tėvas.

Vestuvinius žiedus, pritvirtinus prie petnešų, jaunavedžiams atnešė vienas S.Jasevičiūtės taksų. „Šioms pareigoms parinkom Versalį. Jis vis dėlto buvo vienas iš tų šunų, dėl kurių mes pradėjome draugauti. Ir jis patikimas – tikrai ateis pas jaunuosius, o ne nubėgs su žiedais pas svečius“, – prieš vestuves juokavo Skaiva.

Auksinius žiedus jaunavedžiams juvelyras nuliejo iš S.Jasevičiūtės tėvų vestuvinių žiedų. Ant jų puikuojasi užrašas: „Kad santuoka truktų taip ilgai ir smagiai kaip mūsų“. Beje, vestuvėse dalyvavo ne tik Versalis – Skaivos artimieji atsivedė ir kitus nuotakos šunis, kurie buvo šventiškai papuošti baltomis varlikėmis.

Meile šunims, ypač taksams, garsėjanti S.Jasevičiūtė paragino ir savo svečius pasiimti augintinius. Kadangi šventė vyko lauke, problemų dėl gausaus būrio šunų nebuvo – tik retkarčiais vienas kitas keturkojis supykęs pradėdavo skalyti.

Tačiau nuotaka greitai juos nuramindavo, juokdamasi, kad po vestuvių galės būti vadinama nebe taksų princese, o taksų karaliene.