Tūkstančiai šuolių
R.Rezgevičius parašiutą pasimatavo neatsitiktinai ir šis pomėgis atvedė jį iki dabartinės profesijos.
„Tiesiog norėjosi šokinėti, o tam reikia nemažai pinigų. Todėl pasirinkau profesionalo kelią. Išsilaikiau egzaminus, gavau licencijas ir dirbdamas instruktoriumi už atliktą darbą gaunu ne pinigus, o nemokamus šuolius. Galima sakyti, malonumą suderinau su darbu“, - šypsojosi parašiutininkas instruktorius.
Pats Robertas jau yra atlikęs apie 2000 šuolių su parašiutu, tačiau į tai numoja ranka. Esą šis skaičius visai nedidelis - Lietuvoje yra šuolius skaičiuojančių ir dešimtimis tūkstančių.
R.Rezgevičius atlieka ir vis populiarėjančius B.A.S.E. šuolius nuo aukštų statinių ar gamtos objektų. Jis džiaugiasi, kad pavyksta į šį užsiėmimą įtraukti ir daugiau parašiutininkų. Anksčiau instruktorius šokinėjo ir tandemu, kai kartu su instruktoriumi šoka ir dar vienas žmogus.
„Kurį laiką tandemu šokinėjau Kaune, mane buvo pasamdę, paskui Klaipėdoje, panašiai teko padirbėti ir Portugalijoje. Dabar tokių šuolių nebeatlieku, mat neleidžia kadaise lūžusi nugara. Stuburui labai atsiliepia tokie šuoliai, ypač jei vyrauja stipresnis vėjas ar vyksta sunkesnis tūpimas. Dabar esu mentorius žmonėms, kurie nori tapti profesionaliais parašiutininkais. Taip pat rengiu pirmašuolius, kurie nori pirmą kartą iššokti savarankiškai. Taip pat dar filmuoju ir fotografuoju danguje“, - darbus vardijo profesionalus parašiutininkas.
Baimė skirtinga
Dirbant su pirmą kartą šuolį atliekančiais žmonėmis tenka susidurti su daug kuo. R.Rezgevičius įsitikinęs, kad nebijo tik kvailiai, tačiau baimę galima suvaldyti.
„Kai žmogus bijo, jam įsijungia savisaugos instinktas ir organizmas mobilizuojasi, kad išgyventų. Tada žmogus pradeda mąstyti ir atsakingiau žiūri į tą veiksmą, kurį ruošiasi atlikti. Būna ir tokių, kurie į viską žiūri atsainiai. Tokius kartais tenka subarti, perspėti, mes turime teisę ir neleisti šokti nieko per daug neaiškindami. O šiaip visi žmonės bijo labai skirtingai. Per metus po vieną kartą pasitaiko tokių, kurie jau lėktuvu skrisdami atsisako šokti. Viena moteris net dvi dienas pas mus vis atvažiuodavo, kelis kartus skrido lėktuvu, bet baimės įveikti jai nepavyko. Beliko tik paguosti, juk šuoliai su parašiutu - ne kiekvienam“, - pasakojo parašiutininkas.
Instruktorius juokėsi, jog dabar nebe tie laikai, kad žmones iš lėktuvo reikėtų išstumti. Jie šuolį renkasi savo malonumui, nori nugalėti save, o ne atlieka kokią misiją. Būtent todėl panorusių išbandyti šį ekstremalų sportą niekas nespaudžia. Savo galimybių ribas jie užsibrėžia patys.
Dirbs ilgai
R.Rezgevičius įsitikinęs, kad parašiutininku instruktoriumi galima dirbti ilgai. Tikrai pasitaiko ir ne vienas vyresnis žmogus šokinėjantis su parašiutu. Be to, R.Rezgevičius akcentuoja, jog net nebūtina šokinėti, kad galėtum šuoliams ruošti kitus žmones.
„Be to, dirbu ir kita linkme. Baigiau Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų institutą, apsigyniau darbą „Tęstinis profesinis parašiutininkų mokymas“. Priklausau federacijai, parašiutinio sporto tarybai. Rengiame įvairius dokumentus, papildymus, rašome taisykles. Tai nėra tik šuolis iš lėktuvo - tai didžiulė veiklos mašina“, - teigė parašiutininkas instruktorius.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą