Pasilikti Lietuvoje paskatino karantinas

Pasilikti Lietuvoje paskatino karantinas

Daugiau nei penkerius metus Londone praleidusi menininkė Monika Trumpiškytė sugrįžo į gimtąjį uostamiestį. Nors šio gyvenimo posūkio kūrėjos planuose ir nebuvo numatyta, po ilgo laiko, praleisto su šeima, nebesinorėjo vėl išvykti ir palikti savo artimiausius žmones.

"Londone praleidau daugiau nei penkerius metus. 4 metus studijavau iliustracijos studijų programą University of Arts London Camberwell koledže. Pasibaigus studijoms dirbau reklamos ženklų, iškabų rašytoja - iliustratore. Nors prieš tai dar teko pagyventi Airijoje ir Islandijoje", - pasakojo M. Trumpiškytė.

Prieš metus į Lietuvą parvykusi menininkė sako, kad nemažai įtakos grįžimui turėjo ir COVID-19 pandemija.

"Neplanavau šito, savaime taip susiklostė. Taip pat ir karantino metu praleistas laikas čia, su šeima ir draugais, paskatino pasilikti. Supratau, kad sunku vėl visus palikti. Čia mano namai, o kur dar jūra ir miškai. Nors dabar ir Londoną galiu vadinti savo antraisiais namais. Ten taip pat palikau ratą brangių žmonių", - apie savo pasirinkimą kalbėjo kūrėja.

Ilgisi gatvių šurmulio

M. Trumpiškytė teigia, kad, būdama Lietuvoje, labiausiai pasiilgsta gatvės muzikos bei performansų, nuolatinio bruzdesio, sukelto skirtingų kultūrų žmonių, susibūrusių vienoje vietoje ir kalbančių skirtingomis kalbomis.

"Gal kitiems tai atrodo labiau varginantis reiškinys, bet mane tai labai įkvėpdavo. Vienuose namuose teko gyventi su daugybe skirtingų tautybių žmonių iš skirtingų pasaulio kampų. Ši galimybė padėjo man pažinti kultūrinius skirtumus ir panašumus, išmokė būti atviresnę. Tuo metu sutikau daug žmonių su skirtingomis emigracijos istorijomis, problemomis, profesijomis. Tai tikrai buvo neįkainojama patirtis", - apie gyvenimą svetur pasakojo pašnekovė.

Norą kurti jautė nuo vaikystės

Dauguma mūsų šalies menininkų savo ateitį sieja su gyvenimu sostinėje, tačiau M. Trumpiškytė pasirinko uostamiestį.

"Klaipėda - miestas, kuriame užaugau, čia yra mano šeima, draugai ir gamta. Ir šiaip labai simpatiškas miestas. Vykti į Vilnių, vėl toli nuo visų, kažkaip jau neatrodo tinkamas pasirinkimas. Nemanau, kad ir energijos tiek turėčiau vėl viską kurti nuo pradžių", - teigė menininkė.

Poreikį kurti kūrėja jautė jau nuo mažumės. Tačiau ilgą laiką savęs paieškos vyko jėgas bandant įvairiose kitose profesijose.

"Manau, jog anksčiau kur kas labiau orientavausi į tai, kas tuo metu atrodė paklausi profesija darbo rinkoje. Tačiau dauguma patirčių mane išmokė, kad visiškai nesvarbu, kas yra paklausu visuomenėje. Svarbiausia, kad tai teiktų džiaugsmą, pilnatvę, motyvaciją ir skatintų rasti tikslą, kad būtų galima eiti į priekį. Kai atradau tapymą ir įstojau į menų universitetą, nebereikėjo ieškoti prasmės. Pilnatvės jausmas atsirado natūraliai ir dingo visi klausimai, ar tikrai einu teisingu keliu", - savo atradimais dalijosi M. Trumpiškytė.

Pirmoji paroda - savomis lėšomis

Nuo to laiko, kai sugrįžo Lietuvon, praėjusią vasarą menininkė jau spėjo surengti ir pirmąsias savo darbų parodas: "Balto Kubo Išorėje" Hofo angare ir "Dangus ne per aukštai" I. Kanto Girulių padalinio bibliotekoje.

DARBAI. Monikos Trumpiškytės darbai.

"Man atrodo, kad jaunimui mano parodos labai patiko. Nesitikėjau, kad tiek daug jų atras laiko ir noro pažiūrėti mano kūrybos ir įsiamžinti su ja. Buvau nustebinta ir vyresnės kartos, maniau, kad jiems ši paroda bus kiek per "ryški". Daugiau dėmesio reikėjo skirti apginti eksponavimo vietos pasirinkimą. Tikrai ne visiems buvo patrauklu, jog savo darbus nusprendžiau parodyti ne galerijos erdvėse", - apie tuo metu iškilusius nedidelius sunkumus kalbėjo pašnekovė.

Pirmąją savo darbų parodą kūrėja rengė savo pačios lėšomis, neieškodama nei rėmėjų, nei kitokios finansinės pagalbos. Anot menininkės, itin daug pagalbos sulaukė iš draugų.

"Jau po pirmosios parodos teko susipažinti su Meno bibliotekos vedėja Birute Skaisgiriene, kuri tikrai šiltai pasitiko, kuravo ir nemažai prisidėjo prie tolimesnės informacijos apie mano parodą sklaidos. Labai džiugu matyti, kaip stipriai ji stengiasi padėti jauniems menininkams tapti matomiems visuomenėje. Tokie žmonės įkvepia kurti toliau. Esu be galo jai dėkinga", - nauja pažintimi džiaugėsi M. Trumpiškytė.

Dar vienas iššūkis, su kuriuo teko susidurti menininkei, buvo už prieinamą kainą susirasti Klaipėdoje vietą, kurioje galėtų toliau kurti savo darbus.

"Kūrybinės erdvės paieškos man užtruko pusmetį. Susidarė įspūdis, kad uostamiestis iš viso neturi tokių erdvių. Sunku užsiimti kūryba, kai nėra kur to daryti", - pasakojo pašnekovė.

ILGESYS. Monika Trumpiškytė teigia, kad, būdama Lietuvoje, labiausiai pasiilgsta gatvės muzikos bei performansų, nuolatinio bruzdesio, sukelto skirtingų kultūrų žmonių, susibūrusių vienoje vietoje ir kalbančių skirtingomis kalbomis.

Klaipėdoje jaučia pasipriešinimą naujovėms

Paklausus, kuriame mieste lengviau įgyvendinti savo, kaip menininkės, idėjas ir sulaukti pripažinimo, M. Trumpiškytė teigia, kad palyginti Klaipėdą su Londonu šiuo aspektu vis dėlto sudėtinga.

"Londonas - miestas su daugybe skirtingų kultūrų. O tai, manau, turi daugiau įtakos žymesniems pokyčiams tiek socialiniuose, tiek kūrybiniuose procesuose. Nepalyginti lengviau integruoti naujoves. Jaunam meno kūrėjui pavyksta lengviau ir greičiau rasti tam tikrą auditoriją, kurioje jo kūryba bus vertinama. Londone jaučiama mažesnė baimė eksperimentuoti ir rodyti neišgrynintus kūrybinius eksperimentus, kurie veda ir prie didesnių ieškojimų bei augimo. Taip pat ten yra suteiktos labai palankios sąlygos dirbti laisvai samdomu menininku. Bet, žinoma, dideliame mieste ir konkurencija didesnė", - apie menininko galimybes svetur kalbėjo kūrėja.

Klaipėdoje pašnekovė jaučia didesnį pasipriešinimą naujovėms.

"Nors manau, jog tai irgi normalu, žinant, koks nedidelis yra uostamiestis. O kalbant bendrai apie visą Lietuvą, drįsčiau teigti, kad čia kultūra ir jos poreikis tikrai matomas. Tik norėtųsi, kad vizualaus meno būtų kuo daugiau, kad jam kurti atsirastų tam skirtų ir pritaikytų erdvių. Šią vasarą buvau labai maloniai nustebinta kultūros renginių Klaipėdoje. Viliuosi pamatyti jų dar daugiau", - savo pastebėjimais dalijosi M. Trumpiškytė.

Planuose - projektas su mama

Ateityje kūrėja planuoja rengti bendrus projektus ne tik su buvusia studijų laikų kolege, bet ir su savo mama, taip pat tapytoja Genute Trumpiškiene.

"Šiuo metu išvien dirbu su talentinga kolege Urte Morkūnaite, su kuria susipažinome dar Londone ir kartu studijavome tame pačiame kurse. Kartu ruošiamės surengti tapybos parodą, kurią eksponuosime Klaipėdoje. Ja sieksime paskatinti diskusiją apie kai kurias socialines problemas Lietuvoje. Paroda vėl vyks neįprastose parodai patalpose, tačiau tikimės tokiu būdu prisikviesti tą visuomenės dalį, kuri nėra linkusi lankytis galerijose.

Taip pat planuoju įgyvendinti bendrą projektą kartu su mama. Esame dvi skirtingų kartų, skonio, stiliaus, pažiūrų ir nusistatymų moterys, tačiau vis tiek bandysime sukurti bendrą tapybos darbą. Kurti kartu su mama mane paskatino nuolat išsiskiriančios mūsų nuomonės kritikuojant tapybą. Manau, jog kūrybinis procesas turėtų būti įdomus ir gana sudėtingas. Galbūt jo metu išties rasime daugiau panašumų nei skirtumų. O kam įdomu, kaip viskas klostysis, galės sekti šį procesą mano instagramo paskyroje", - apie savo planus pasakojo M. Trumpiškytė.

Asmeninio archyvo nuotr.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder