M.Martinaitis: "Kiaušinis pats padiktuoja savo piešinį"

Porą savaičių iki Velykų poetas Marcelijus Martinaitis rašymą ir visus kitus darbus atideda į šalį. Namuose dažomi kiaušiniai ir pradedamos rėžti pirmosios linijos - miklinama ranka, ieškoma būtent tiems metams būdingo marginimo braižo. Kiaušinius M.Martinaitis dovanoja juos gauti jau pamėgusiems, kasmet jų laukiantiems ir net renkantiems draugams, pažįstamiems. Dalis gražiausių margučių tradiciškai liks namuose laikomoje kolekcijoje ir pateks į papildytą M.Martinaičio knygą "Marcelijaus margučiai". Pernai išleista knyga išpirkta, tad planuojamas papildytas jos leidimas.

Patinka ir vašku marginti margučiai

M.Martinaičiui skutinėti margučiai - gražiausias jų marginimo būdas: "Raižyti man įdomu, nes gali būti daug variantų. O, pavyzdžiui, dažant augalais galimybių mažiau. Dzūkų vašku marginti kiaušiniai man labai gražu, bet man neišeina, išsitepu aš, reikia dirbti labai atsargiai... Neturiu kantrybės marginti kiaušinių vašku, be to, ir ne taip įdomu".

Gražiausi kiaušiniai išeina jau įsidirbus, arčiau Velykų. Vienas kiaušinis išskutinėjamas vidutiniškai per 15 minučių. Jei ornamentas sudėtingesnis, užtrunkama ir pusvalandį. Darbui rašytojas naudoja dailininkų, grafikų, skulptorių įrankius. "Skaudžiausia, kai kiaušinis įtrūksta kokį baigiamąjį rėžį darant. Būna, labai gerai pavykęs kiaušinis, džiaugiesi, ir staiga jis pykšt ir sprogsta", - pasakojo M.Martinaitis. Iš dešimt kiaušinių suskyla du. Tai kiaušinių M.Martinaitis juokėsi gerai prisivalgąs dar iki Velykų ryto.

Margučiai daugiausia išmarginti geometrinėmis formomis. "Augalus piešti man sunkiau, o va linijoms, apskritimams rėžti, matyt, ir kadaise studijuotos braižybos įgūdžiai praverčia", - pasakojo poetas. Ant margučių savaip sugula įvairūs atpažįstami simboliai: saulė, žvaigždės, augalai, dažnas amžinybę simbolizuojančios gyvatės simbolis ir kiti... "Visi šie ženklai prasmingi. Panašių motyvų galima rasti senuosiuose liaudies raižiniuose. Jų nekopijuoju. Nesąmoningai, kažkaip savaime išraižau. Tai savaiminiai dalykai, universalūs mąstymo kodai, perduodami per patyrimą", - apie kiaušinius padengiantį ornamentų tinklą sakė M.Martinaitis.

Dviejų vienodų margučių nėra

Poetas prisipažino net ir norėdamas antro tokio paties kiaušinio padaryti negalintis: "Išskutinėju kiaušinį ir, tarkim, man patiko. Noriu pakartoti - niekaip neišeina. Kiekvienas kiaušinis individualus, turi savo charakterį ir diktuoja kitus piešinius. Ir net jei pradėsi antrą daryti kaip pirmą, paskui jis vis viena padiktuoja visai ką kita. Kiekvienas kiaušinis yra kitoks. Todėl ir iš anksto kokio ornamento sugalvoti, marginimui pasiruošti neišeina". Tiesa, jau apie 30 metų paties išskutinėtus kiaušinius Marcelijus žymi savo inicialais M.M. ir užrašo metus, kuriais margutis buvo sukurtas.

Skutinėti kiaušinius M.Martinaitis sako pradėjęs iš ilgesio kaimui (M.Martinaitis gimęs Paserbentyje, Raseinių rajone), o prieš kiekvienas Velykas imtis rėžtuko paragina ir spalvų poreikis: "Žiūriu pro langą - tik balta visur, nykus metas, jokių spalvų. Per žiemą labai atbunka žvilgsnis. O artėjant Velykoms, pavasariui spalvų labai norisi".

Skutinėti kiaušinius poetui ne tik įdomu - bemargindamas kiaušinius jis atsipalaiduoja ir nuo visko užsimiršta.

Neskaičiuotoje M.Martinaičio kolekcijoje daugiausia tamsių spalvų kiaušinių, mat ant jų geriausiai matyti piešinys. Poetas labiausiai mėgsta žalias, rudas spalvas. Pernai prieš Velykas jis išskutinėjo apie 40 margučių. Dalį jų palieka ir sau: šiemet planuojama dar kartą perleisti jo knygą "Marcelijaus margučiai", kuri bus papildyta naujais margučiais. Tais, kurie išsilaikys, nes ne visi gražiai sudžiūva - kai kurie po mėnesio ar daugiau susprogsta. "Labai tada smirdi, tai stengiuosi nukišti juos kur toliau", - juokėsi Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.

Šiemet jis bandė raižyti ir stručio, putpelių kiaušinius, bet pirmasis kiaušinis nepasiduoda dažymui, o putpelių kiaušinių lukštai per ploni - suskyla.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Laisvalaikis"