Lietuvos legendos klajoja po pasaulį ir lietuviui menininkui pelnė šlovę

Lietuvos legendos klajoja po pasaulį ir lietuviui menininkui pelnė šlovę

Stasio Povilaičio, Vytauto Kernagio ir Vytauto Šapranausko portretus jau nutapęs lietuvis menininkas Karolis Greičiūnas (24m.) garsina Lietuvą, tačiau sustoti neketina. Jo portretuose atgijusios legendos klajoja po didžiuosius pasaulio miestus ir stebina ne vieną. Tuo metu dailininkas, pelnęs garsių konkursų prizus, sako, kad jo portretuose atgims dar daugiau visiems žinomų menininkų.

"Old days" - taip vadinasi Lietuvos atlikėjų ir menininkų portretų ciklas, kuriam lietuvis pasišventė bemaž kelerius metus. Tačiau Australijoje gyvenantis K. Greičiūnas teigė ties šiuo portretu nesustosiantis. Vaikino siekis - iš viso nutapyti 10 jį labiausiai įkvėpusių Lietuvos menininkų bei atlikėtjų.

"Vytautas Šapranauskas buvo pirmasis mano nutapytas portretas. Antrasis portretas - Stasio Povilaičio, kuris 2017 metais Amerikoje laimėjo 4 apdovanojimus bei buvo įvertintas specialiu "Master Piece" prizu", - pasakojo K. Greičiūnas.

Tapydamas paveikslus lietuvis kalbėjo nė negalvojęs apie laimėjimus ir prizus. Bet nutapęs V. Kernagio portretą K. Greičiūnas sužinojo, kad vyksta prestižiškas realistinio meno "ARC Salon" konkursas, kurį rengia ne pelno siekianti švietimo organizacija "ARC Salon Competition". Ją įkūrė Naujojo Džersio verslininkas ir meno kolekcionierius Fredis Rossas. Tai tarptautinis ir vienas didžiausių šiuolaikinio realizmo konkursų pasaulyje. Vienas iš konkurso laimėjimų - knyga, kurioje įamžinti laimėtojų darbai.

"Iki konkurso aplikacijų uždarymo liko vos 4 valandos. Nieko nelaukęs nusprendžiau išsiųsti šį portertą konkursui. Aš tikėjausi, kad su savo darbu pateksiu į spausdintą konkurso darbų albumą", - sakė menininkas.

Tačiau įvyko kai kas daugiau. Šiais metais "ARC Salon" konkursui dailininkai iš bemaž 73 pasaulio šalių pateikė net 4,3 tūkst. darbų, o į finalą pateko 1,5 tūkst. paveikslų. Ir tik vieną iš jų - V. Kernagio portretą - įsigijo modernaus meno muziejus Barselonoje (Ispanija) MEAM.

V. Kernagio portretas buvo ne tik įvertintas specialiu pinigniu prizu, bet ir įtrauktas į nuolatinę MEAM meno kūrinių kolekciją. Po oficialios apdvovanojimų ceremonijos V. Kernagio portretas bus eksponuojamas MEAM muziejuje nuo gruodžio 6 d. iki kitų metų vasario 2 d., o po to keliaus į "Sotherbys" galeriją Niujorke (JAV). Čia jis puikuosis liepos 17-27 dienomis.

K. Greičiūnas didžiuojasi savo pasiekimais. Jis kalbėjo susitikęs ir pasikalbėjęs su jį įkvepiančiu, tobulėti skatinančiu vienu žymiausių modernaus realizmo menininkų Robin Eley.

"Po šio pokalbio nusprendžiau visą savo dėmesį sutelkti į darbą ir tobulėjimą. Esu pakviestas atvykti į Los Andželą susipažinti su ten kuriančiais kolegomis ir apsilankyti galerijose", - džiaugėsi lietuvis.

Kodėl pasirinkote būtent V. Kernagio portretą? Ką Jums reiškia šis atlikėjas?

Vytautas Kernagis - vienas įsimintiniausių Lietuvos atlikėjų, kurio dainos lydėjo nuo pat vaikystės. Jo klausėsi mano seneliai, tėvai, neretai piešdamas klausausi ir aš. Būtent jo portretą pasirinkau norėdamas įamžinti pasaulį palikusį tokį svarbų žmogų Lietuvos kultūroje ir mene.

Kiek laiko tapėte jo portretą?

Portretą tapiau su pertraukomis. Ėmiau jį tapyti nuo 2016 metų ir baigiau šiais metais.

Kas jus įkvepia piešti garsius Lietuvos menininkus?

Tapyti garsius Lietuvos menininkus mane įvepia jų darbai. Visa vaikystė prabėgo girdint jų atliekamas dainas, matant jų pasirodymus. Ateityje planuoju surengti dešimties portretų parodą, deja, Vytauto Kernagio portretas eksponuojamas nebus, kadangi konkurso organizatoriai jį nupirko asmeninei kolekcijai.

O ar nutapytų menininkų šeimos mėgino su jumis susisiekti?

Kol kas to jie nepadarė.

Papasakokite, kaip pavyko susitikti su jūsų įkvėpėju Robin Eley?

Su juo susipažinau viename iš šio menininko rengiamų mokymų metu Adelaidėje. Kadangi šiuo metu gyvenu Australijoje, tai buvo puikus šansas praplėsti žinias. Jo pasiekimus nuolat sekiau internete ir lygiavausi į jo darbų realistiškumą.

Jaunas vaikinas yra pasakojęs, kad jau mokykloje jo talentą pastebėjusi dailės mokytoja kartą net prisipažino: "Pieši geriau nei aš."

Piešti menininkas ėmė nuo vaikystės, o paauglystėje sparčiai tobulino savo techniką. Įdomu tai, kad tuo metu specialiai meno jis nė nesimokė, tačiau jo darbai sulaukdavo daug dėmesio. Nepaisant to, K. Greičiūnas savo ateities su menu nesiejo. Tačiau likimas lėmė kitaip.

K. Greičiūnas pusiau juokais, pusiau rimtai sakė, kad greičiausiai talentą paveldėjo iš šeimos, kadangi meniškumas - tai jam suteikta giminės dovana: puikus dailininkas - jo senelis, meniška ir mama, kuri kuria papuošalus ir sukneles.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder