Kaip gyvena išdrįsę bankrutuoti žmonės?

Kaip gyvena išdrįsę bankrutuoti žmonės?

Žmonės nori gyventi gerai, todėl skolinasi. Bet neįvertina savo galimybių. Bet kada gali prarasti darbą, susirgti ar dar kokia bėda ištikti. Tada atsidurs bankų bei antstolių spąstuose. Žmogui belieka, jei, žinoma, leidžiama, skelbti fizinio asmens bankrotą. Tik tuomet reikės bent trejetą metų gyventi ne pagal norimas, o pagal privalomas sąlygas.

2015 m. išnagrinėtos 756 fizinio bankroto bylos, 2016 m. - 801, 2017 m. - 848, 2018 m. iki liepos 1 d. - 511. Fizinio bankroto bylų daugėja: vis dėlto tai - šansas ištrūkti iš finansinės duobės.

Advokatė Asta Skujytė, dirbdama fizinio bankroto administratore, susidūrė su daugeliu finansines katastrofas patyrusių žmonių. Buvo tokių, kurie palūžo. Bet daug buvo tokių, kurie sugebėjo gyventi toliau, išsikapstyti iš finansinės duobės. Apie tai su teisininke ir kalbėjosi „Vakaro žinios“.

- Ar sunku žmogui priimti sprendimą bankrutuoti?

- Fiziniam asmeniui bankrutuoti yra sudėtinga. Tai įtemptas laikas: trejus metus jis gyvena tarsi po padidinamuoju stiklu ir turi prižiūrėtoją - bankroto administratorių, kuriam teikia ataskaitas, banko sąskaitas. Jos analizuojamos, vertinami fizinio asmens poreikiai per pusmetį, nes pusmetis yra ataskaitinis laikotarpis bankroto byloje. Žmogui nėra malonu, kai jo sąskaitos išrašą kažkas vertina, bet tai yra privaloma procedūra. Aš stengiuosi kuo mažiau naudoti poveikio priemones. Jei žmogus laiku pateikia ataskaitas, laiku perveda įmokas, dažnai net jo darbovietėje niekas nežino, kad jis bankrutuoja. Kai kurie renkasi fizinio bankroto procedūrą atlikti ne Lietuvoje. Lietuvoje Fizinio bankroto įstatymas buvo priimtas 2013 m. Latviai tokį įstatymą priėmė anksčiau, tad norintys kelti fizinio bankroto bylą perkeldavo savo verslą į Latviją, kad galėtų ten iškelti bylą. Kai kurie taip elgiasi ir dabar.

- Gal geriau žmogui ieškoti kitokių išeičių?

- Visada sakau, kad nereikia bijoti kelti bankroto bylą. Daugiau psichologinės įtampos patiriama prieš priimant sprendimą. Dauguma žmonių, prieš priimdami sprendimą pradėti bankroto procedūrą, pasakojo apie milžinišką įtampą dėl apribotų sąskaitų, nesibaigiančių antstolių pranešimų, raginimų, priminimų, nutrauktų kredito sutarčių, pranešimų apie ketinimus išvaržyti būstą. Jie dažnai net nebeimdavo pašto korespondencijos, neatidarydavo durų pašto darbuotojams. Žmogus negali normaliai, oriai gyventi. Įsivaizduokite, jei sąskaitoje yra minus 40 tūkst. eurų. Tokioje įtampoje gyventi be galo sunku. Kai teismas iškelia bankroto bylą, žmogus gali lengviau atsikvėpti, nes visi šie apribojimai panaikinami. Antstolis užbaigia vykdymo bylą ir persiunčia ją bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Žmogui atsilaisvina kasdieninis gyvenimas.

- Kas reglamentuojama mokumo plane?

- Įstatymas numato, kad mokumo atkūrimo plane būtų detaliai išdėstyti asmens kasdieniai poreikiai ir jų vertė. Kreditoriai turi matyti, kiek žmogui skirti lėšų ir kiek lieka mokėti kreditoriams. Iš pradžių plane viską rašydavome detaliai: išvardindavome net maisto produktus, vaistus, vitaminus. Visa tai buvo pagrindžiama pirkimo čekiais. Daugelis kreditorių nesutikdavo į poreikius įtraukti kai kurių maisto produktų, pavyzdžiui, avokadų ar vynuogių. Sulaukdavau pastabų, kad jei bankrutuoja, tegul tokių produktų nevalgo. Vėliau tiek produktų, tiek kitų kasdieninio vartojimo prekių detalizacija buvo panaikinta. Palikta tik apibendrinta poreikio grupė: maistas, viešasis transportas, rūbai. Buvo tokių sričių, kurių žmonės turėdavo apskritai atsisakyti. Pavyzdžiui, kelionės, treniruoklių salės, baseinai, nes tai laikoma pramoga. Lemiamą žodį tokiais atvejais turi kreditoriai: ką leisti, ko ne. Kreditoriai mokumo planą tvirtina balsuodami, tačiau balsai vertinami procentine išraiška. Jei įsiskolinimas vienam kreditoriui siekia 90 proc. skolos, o kiti 10 proc. išskirstyti dar aštuoniems asmenims, tuomet pastarieji paprastai atsisako balso teisės. Realiai dėl mokumo planų dažniausiai balsuoja vienas-du asmenys.

- Kaip sprendžiami klausimai, jei vienas sutuoktinis bankrutuoja, kitas - ne?

- Tuomet tampa sudėtingesnė lėšų apskaita. Buityje dalyvauja ir kitas sutuoktinis. Jei yra nepilnamečių vaikų - apskaitą vesti dar sunkiau. Kai kuriuos poreikius sunku atriboti: valgo visi kartu, jei yra automobilis - važiuoja visa šeima. Bankrutuojančiam asmeniui negalima turėti jokio turto, nes jis turi būti realizuotas bankroto procese: būstas išvaržytas, automobilis parduotas ir t.t. Jei bankrutuoja tik vienas sutuoktinis ir būstas yra jo vardu, būstas bus išvaržytas. Šiuo atveju neatsižvelgiama net į tai, kad šeimoje yra nepilnamečių vaikų, tik vykdymo procedūra šiek tiek ilgesnė. Dėl tokių atvejų būna ir skyrybų. Bet neretai sutuoktiniai palaiko vienas kitą. Žinau nemažai žmonių, kurie bankroto bylos metu susituokė, pasigimdė vaikų.

- Vadinasi, tokiais atvejais belieka eiti „į gatvę“?

- Kreditoriai gali suteikti pagalbą. Turėjau bylą, kuri dabar jau baigta. Tuomet buvo suteikta kreditorių pagalba išsaugant moteriai būstą. Žinoma, tai buvo būstas, esantis toli nuo rajonų centrų, reikalaujantis didelių investicijų, visiškai nelikvidus. Kadangi moteris augina kelis nepilnamečius vaikus, buvo nuspręsta išsaugoti jai būstą. Visada džiaugiuosi tokiais kreditorių sprendimais. Apskritai fizinio bankroto byloje labai svarbus administratoriaus ryšys su žmogumi. Tačiau su juo susitapatinti negalima. Jei susiliesiu su žmogumi, nebegalėsiu jam padėti. Negaliu tapti jam nei guodėja, nei mama, nei draugė. Bet visiškai atsiriboti, matant žmogų, žinant, kaip jis gyvena, neįmanoma.

***

Tikros istorijos

Vilnietis Raimondas prieš krizę buvo pasiėmęs paskolas keliuose bankuose būstui renovuoti. Per krizę netekus darbo, pašto dėžutė pradėjo pildytis antstolių raginimais, priminimais ir reikalavimais. Kai bendra skola kartu su palūkanomis ir atlygiu antstoliams pasiekė apie 20 tūkst. eurų, jis priėmė sprendimą kelti bankroto bylą.

Vilniečio bankroto byla šiandien jau baigta. Tačiau kelias nebuvo lengvas: vyras neturi nuosavo būsto, tenka nuomotis, be to, gyvena atskirai nuo žmonos ir sūnaus. Pasak jo, bankrotas nebuvo vienintelė skyrybų priežastis, tačiau turėjo tam nemažai įtakos.

Prieš penkerius metus, užgriuvus krizei, etatai visoje šalyje buvo mažinami. Ne išimtis ir „Toyota“ įmonė, kurioje dirbo Raimondas. „Kai praradau darbą, viskas vyko labai greitai, tiesiog geometrine progresija. Stengiausi tartis su bankais, bet derybos nepavyko. Sprendimas buvo ne iš lengvųjų, nes visi žinome, koks Lietuvoje požiūris į bankrutuojančius asmenis: žiūri kaip į raupsuotuosius. Bet bankrutuoja bankai, įmonės, kurie turi finansinius patarėjus, žmonės irgi nuo to neapsaugoti. Pamatęs, kad kito kelio nėra, ryžausi“, - sakė Raimondas.

Pasak jo, priėmęs sprendimą, jis pasijuto gerai, nes tunelio gale regėjo švieselę. „O dėl apribojimų... Tiesiog privalai paskaičiuoti, kiek pinigų reikia išgyvenimui, kiek - sūnaus išlaikymui, nes su žmona jau nebegyvenome.

Būstas buvo ne jo, žmonos, todėl dabar tenka nuomotis. Byla jau baigta, našta nukrito, dabar Raimondas žingsnelis po žingsnelio bando lipdyti gyvenimą. Daug padeda draugai. Dirba statybose, nes pagal specialybę darbo rasti nepavyko.

Žmonių nuomone, bankrutuoti yra nesmagu ir nerimta. Labai daug garsių žmonių jau yra bankrutavę užsienyje, pavyzdžiui, Latvijoje, tik mes apie juos nežinome, nes ten įstatymai leidžia bankrutuoti tyliau. Viešumas, laikas ir paprastumas yra tai, kodėl žmonės bankroto procedūrą renkasi užsienyje. Europos Sąjunga sukūrė sąlygas, kad Lietuvos piliečiai, turėdami lietuviškų skolų ar turto Lietuvoje, gali efektyviai bankrutuoti kitoje valstybėje, nebeskolingi Lietuvoje.

Išgyventi sudėtingą bankroto procedūrą teko ir žinomiems Lietuvoje žmonėms. Tiesa, dalintis patirtimi jie ne itin linkę. Dainininkė Aistė Pilvelytė sakė, kad gali kalbėti visomis temomis, išskyrus šią. „Nenoriu apie tai kalbėti, nenoriu net prisiminti to periodo, atleiskite“, - sakė A.Pilvelytė.

O dainininkas Andrius Rimiškis, kuris, žlugus jo statybų verslui, bankroto bylą išsikėlė Latvijoje, buvo atviresnis. „Sunkus laikas buvo. Tuo metu kaip tik gimė viena dukrytė, po to kita. Norėjosi, kad vaikai nematytų, kaip sunku. Bet turiu džiaugtis, kad mane palaikė artimi žmonės, nepaliko vieno. Dabar jau išsikapstėme, gyvenimas tęsiasi“, - sakė dainininkas.

Bandė bankrutuoti ir dainininkė Birutė Petrikytė, tačiau jos prašymą iškelti bankroto bylą Lietuvos teismai buvo atmetę. Yra ir daugiau žymių žmonių, kurie kreipėsi į teismus dėl fizinio bankroto, bet jie nėra linkę atvirauti.

***

Verta žinoti


* Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo tikslas yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad jis, vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus.

* Pasibaigus bankroto bylai, kuri trunka trejus metus, nenurašomi išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimai, žalos kompensavimas, kuris kilo dėl tyčinio sužalojimo, kitokio sveikatos sutrikdymo arba kito asmens mirties bei baudos, kurios buvo skirtos skolininkui už atliktus administracinius pažeidimus ar nusikaltimus.

* Kreditorių reikalavimai gali būti nepatenkinti visa apimtimi, tačiau asmuo turi stengtis tai padaryti kiek įmanoma maksimaliai.

* Fizinio bankroto bylą gali prašyti iškelti tik pats skolininkas ir tik tas, kurio pagrindinių turtinių interesų vieta yra Lietuvoje. Be to, jis turi būti sąžiningas ir nemokus.

* Byla keliama, kai skola siekia 25 minimaliąsias mėnesines algas (9500 Eur) ir skolos mokėjimo terminas jau praėjęs.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder