2020 m. gruodžio 5 d. 14:39 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Visuomenė  >  Žmonės

Žmonės

J. Vaitkutės instaliacijoje – atspaudas, kurį paliekame išmesdami maistą

2020-11-20, 13:29

Alfa Pramogos

J. Vaitkutės instaliacijoje – atspaudas, kurį paliekame išmesdami maistą nuotrauka, foto

J. Vaitkutės instaliacija „Foodprint“ (Making of nuotr. aut. Emilija Vinžanovaitė, „Foodprint“ galutinės instaliacijos nuotr. aut. Nerijus Kuzmickas)

Reklama

Vis dar retai susimąstome, kiek maisto išmetame per metus ir kokį poveikį tai daro aplinkai. Menininkės Jolitos Vaitkutės sukurta instaliacija „Foodprint“ primena, kad pernelyg dažnai išmetame produktus, kuriuos dar galėtume suvartoti. Arba tiesiog atiduoti tiems, kam maisto paprasčiausiai trūksta.

Meninei instaliacijai „Foodprint“ sukurti Jolita Vaitkutė panaudojo savo pačios piršto atspaudą. Atspaudo linijos sudėliotos iš 60 kilogramų maisto – būtent tiek vidutiniškai išmeta Lietuvoje gyvenantis žmogus.

„Nors instaliacijas iš maisto esu dariusi ir anksčiau, tačiau šis kūrinys yra ypatingas. Nustebau, kai sužinojau, kad Lietuvoje tarp labiausiai išmetamų produktų yra duona, pienas, bulvės ir bananai.

Nuoširdžiai tikiu, kad išmetamą maisto kiekį galima būtų sumažinti, kiekvienam mūsų padarius net ir nedidelį žingsnį atsakingesnio vartojimo link ar pasitelkus kiek daugiau fantazijos virtuvėje“, – sakė Jolita Vaitkutė.

J. Vaitkutės instaliacija „Foodprint“ (Making of nuotr. aut. Emilija Vinžanovaitė, „Foodprint“ galutinės instaliacijos nuotr. aut. Nerijus Kuzmickas) © Organizatoriai

Reklama

Beveik 5 kvadratinių metrų kūriniui panaudotos įvairios kruopos, daržovės ir vaisiai, duonos ir pieno gaminiai. Visi produktai po „Foodprint“ įamžinimo buvo kruopščiai surinkti ir instaliacijos iniciatoriaus „Swedbank“ perduoti projekto partneriui „Maisto bankui“. Kūrinį iš kelių dešimčių skirtingų produktų užtruko padaryti 12 valandų, jį nurinkti – dar viena valanda.

„Tai irgi labai simboliška. Darydama šį kūrinį, su kiekvienu produktu daug galvojau, kokį ilgą kelią jis nueina iki mūsų stalo. Mąsčiau apie tai, kiek darbo įdėta, kiek tam reikėjo įvairių išteklių. O mums apsispręsti išmesti maistą tetrunka keletą sekundžių. Argi mes tikrai taip nevertinam kitų žmonių pastangų ir aplinkos, kurioje gyvename?“, – klausė menininkė.

Pasak „Maisto banko“ vadovo Simono Gurevičiaus, vienas pagrindinių organizacijos tikslų yra siekti, kad tinkamas vartoti maistas nebūtų išmestas.

„Skaičiuojama, kad pasaulyje prarandama arba iššvaistoma apie trečdalis pagaminto maisto. Tai turi skaudžių socialinių ir aplinkosauginių padarinių. Pavyzdžiui, pasaulyje badauja apie dešimtadalis, 800 milijonų, žmonių. Paskaičiuota, kad vien maistu, kuris išmetamas Europoje, būtų galima pamaitinti 200 milijonų žmonių. Be to, atsakingiau vartodami, sumažintume ribotų išteklių eikvojimą, sulėtintume klimato kaitą ir miškų kirtimą, biosferos nykimą“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Lapkritį apie maisto švaistymą Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, dar ne visi iki galo suvokia, kuriame etape nuo produktų užauginimo iki jo atsidūrimo ant stalo netenkama daugiausia. „Maisto banko“ ir partnerio „Swedbank“ iniciatyva atlikta apklausa parodė – tik kas ketvirtas apklaustasis supranta, kad namuose yra iššvaistoma daugiausia maisto.

Reklama

Pasak S. Gurevičiaus, namų ūkiuose išties yra netenkama tiek pat maisto, kiek grandinėje iki namų – ūkiuose, gamybos įmonėse, transportuojant ir prekybos vietose.

Šiandien, lapkričio 20 dieną, 19.30 val. įvyks tradicinis „Maisto banko“ labdaros telemaratonas „Pasidalink“. Jo metu žinomiausi šalies atlikėjai ir daugybė savanorių kvies geros valios žmones dalintis – aukoti lėšų ir tokiu būdu padėti „Maisto bankui“ gelbėti maistą bei pamaitinti nepasiturinčius.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Žmonės

Dainininkę Nataliją Bunkę (37 m.) šiuo metu tiksliau, matyt, būtų vadinti...

Natalija Bunkė: „Susiveršime diržus ir gyvensime pagal savo kišenę“ nuotrauka, foto

Pasaulio kikbokso čempionas Sergejus Maslobojevas neseniai dar kartą išgarsėjo tuo, kad už...

Pasaulio čempionas S. Maslobojevas dėl galimybės sportuoti paaukojo prabangų gyvenimą nuotrauka, foto

Lapkričio 29-ąją, eidamas 91-uosius metus, į Amžinybę išėjo Bernardas Aleknavičius – iškilus...

Klaipėda neteko šviesuolio Bernardo Aleknavičiaus (1930 – 2020) nuotrauka, foto

Trečiai kadencijai Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidente perrinkus Dainą Gudzinevičiūtę, vieno iš...

Buriuotojų sąjungos vadovas N. Nasvytis: jei žinai tikslą, nesvarbu, iš kur pučia vėjas nuotrauka, foto

Sūdėnai. Gilią senovę menantis kaimas nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Netoli Laukžemės, pasienyje su Latvija, driekiasi Sūdėnų kaimo žemės. Jose rastas gludintas...

Natalija Bunkė: „Susiveršime diržus ir gyvensime pagal savo kišenę“ nuotrauka, foto

Žmonės, Dainininkę Nataliją Bunkę (37 m.) šiuo metu tiksliau, matyt, būtų vadinti...

P. Gražulio liapsusas su apsinuoginusiu vyru sulaukė ir tarptautinio dėmesio nuotrauka, foto

Lietuva, Seimo narys Petras Gražulis po trečiadienį vykusio Kultūros komiteto posėdžio tapo ne...

Palanga nelaukia: visi moksleiviai mokysis nuotoliniu būdu nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Nuo pirmadienio Palangoje moksleiviai mokysis nuotoliniu būdu, pranešė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 17 min.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...