Papasakokite, Hassan, kokie keliai atvedė Jus į "Gyvenimo meno" organizaciją. Gal jautėtės nelaimingas?
Ne, aš buvau laimingas žmogus. Gyvenau aktyvų gyvenimą, bendravau su daugybe žmonių, savaitgaliais su draugų kompanija eidavau į barus, diskotekas. Baigęs universitetą, užsienio prekybos magistrantūrą, įsitraukiau į šeimos verslą. Į "Gyvenimo meno" kursą nuėjau iš smalsumo. Kursas atvėrė akis, kad gyvenime yra kur kas daugiau nei dariau iki tol. O nuostabiausia buvo atrasti, kad toks paprastas dalykas kaip kvėpavimas gali pakeisti savijautą. Iškart po kurso mečiau rūkyti, pradėjau maitintis vegetariškai, kiekvieną dieną medituoti.
Esate musulmonas. Ar dalyvavimas organizacijoje nesikerta su islamo tikėjimu?
Iš pradžių abejonių daug kam kyla. Bet "Gyvenimo meno" programos išmoko susitelkti ir susikoncentruoti. Pavyzdžiui, kai melsdavausi anksčiau, mano protas lakstydavo. Kai meldžiuosi dabar, 100 proc. esu susitelkęs į maldą. Ir nesvarbu, koks tavo tikėjimas, "Gyvenimo meno" kvėpavimo praktikos, ypač unikalioji "Sudarshan Kryja", leidžia į jį labiau įsigilinti, įsijausti. Juk kvėpavimas nepriklauso jokiai religijai - jis priklauso visai žmonijai. Tai tik papildo mano religingumą.
Pas mus, Lietuvoje, kartais dar pasigirsta perspėjimų, esą "Gyvenimo menas" - svetima religija...
Mano nuomone, religija yra paskleidusi daug baimės tarp žmonių. Yra tokių, kurie su ta baime ir gyvena. Jie mano, kad dalyvaudami mūsų sveikatinimo kursuose nusikals Dievui ir tas juos nubaus. Kol šios praktikos netampa jų patirtimi - jie ir toliau gyvena su ta baime. Tačiau uždaro proto žmonių nėra didelė dalis. Jei tokie žmonės ateina į mūsų vedamus kursus, dažniausiai tampa kursų ambasadoriais.
Jei pažvelgtum giliau į skirtingas pasaulio religijas, - pamatytum, kad jų ritualai ir praktikos skiriasi, bet vertybės tos pačios. Deja, žmonės, kurie gyvena su baime, skepticizmu, užstringa ties praktikomis bei ritualais ir pamiršta tas vertybes. Baigę "Gyvenimo meno" programą pamato, kad tai neprieštarauja jų vertybėms, o jas papildo.
Vedate kursus įvairiose pasaulio šalyse. Ar žmonės visur vienodai priima mokymą?
Daug programų vedžiau Naujojoje Zelandijoje, Indijoje, Vidurio Rytuose - ten "Gyvenimo menas" labai populiarus. Kad ir kur būčiau, jaučiuosi kaip namie. Ir visur žmonės mokomi tų pačių dalykų kaip Europoje. Juk kad ir kur žmogus gyventų, - jis nori būti laimingesnis ir sveikesnis.
Beje, kiekviename kurse yra žmogus, kuris seka visomis taisyklėmis, ir yra žmogus, kuris visada visko klausinėja. Ir kur benuvažiuočiau, aš gerbiu tos šalies kultūrą. Pavyzdžiui, kai kuriose arabų šalyse vyrai turi sėdėti atskirai nuo moterų. Aš sutinku su tomis taisyklėmis, jos man netrukdo.
Neseniai tylos programą vedžiau Irane - 4-5 dienas žmonės gyvena kartu, užsiiminėja praktikomis. Programos pabaigoje viena moteris pasakė, kad net Mekoje nebuvo patyrusi tokių gilių dalykų kaip programos metu.
Dažnai būna, kad žmonės pradeda nuo klausimų, skepticizmo, bet kai išeina programą, tai atveda juos į jų pačių gelmę.
Rytų mistikai sako, kad meditacijų tikslas - atrasti dieviškumą savyje. Ar tai neprieštarauja tradicinių religijų koncepcijai apie Dievą?
Mes sakome tą patį - dieviškumas yra kiekviename, ir kad tai atrastum, turi leistis į save. Pirmas kriterijus, kad atrastum Dievą, - turi būti laisvas nuo stresų ir laimingas. Atradus savyje dieviškumą, susiliejama su Dievu. Tuomet suvoki, kad Dievas su tavimi yra visą laiką, nereikia kur nors specialiai keliauti, daryti.
Aš pats savo gyvenime puikiai suderinu ir maldą, ir "Gyvenimo meno" praktikas.
Kokį įspūdį jums paliko bendravimas su humanistu, organizacijos įkūrėju Šri Šri Ravi Šankaru?
Teko kartu su juo keliauti į Jeruzalę, į musulmonams šventą vietą, prie didžiulės uolos, nuo kurios, tikima, pranašas pakilo į dangų. Pamačiau jo pagarbą tai uolai ir paklausiau: "Ar pajautei kokią jėgą, Gurudži?" Jis pasakė: net jei tai yra tik uola, bet ji gali žmonių širdyse sukelti tokį atsidavimą, reikia ją gerbti. Ir aš suvokiau, kad bet kas gali užsitarnauti pagarbą visatoje, nes Dievas yra visur.
Indijoje gyvena daug dvasinių mokytojų. Kuo iš jų išsiskiria Šri Šri Ravi Šankaras?
Esu sutikęs keletą guru, matęs keletą Ošo Radžnešo vaizdajuosčių. Skirtumas tarp jų toks, kad Šri Šri Ravi Šankaras yra kaip vaikas. Jis labai žaismingas, pokštininkas. Su juo bendrauti lengva, ir susitikus sunku netapti jo draugu.
Ar tapti žaismingam ir yra "Gyvenimo meno" praktikų tikslas?
Taip, vėl tapti tokiems, kokie yra vaikai. Aš pats labai pasikeičiau: anksčiau buvau veikiamas stresų, rezervuotas, buvo labai išvešėjęs mano ego. Dabar viso to nebėra.
Lietuvoje jūs pirmą kartą. Kokią pamatėte Lietuvą ir lietuvius?
Bendraudamas su lietuviais pastebėjau, kad tai žmonės, labai norintys padėti. Vesdamas programas Lietuvoje įsitikinau, kad lietuviai - geri medituotojai, jie medituoja labai giliai. O kai jie būna tyloje - tai tikra tyla.
Lietuva - labai žalia šalis, mane žavi ežerai, kurie yra saugūs, švarūs, juose nėra pavojingų gyvūnų.
Sakėte, jog pradėjęs praktikuoti kvėpavimo technikas, tapote vegetaru. Lietuvoje vis dar nesutariama dėl vegetarizmo naudingumo sveikatai...
Vegetariška dieta palaiko mūsų organizmą lengvą, švarų. Kad mėsa naudinga sveikatai - tai mitas. Pažvelkime į gyvūnų karalystę - patys stipriausi gyvūnai yra vegetarai. Pavyzdžiui, dramblys. Net variklio galią matuojame žolėdžio gyvūno arklio jėgomis.
Bet liūtas - taip pat stiprus gyvūnas...
Liūtas ne tiek stiprus, kiek agresyvus, piktas, jis gali nužudyt net savo vaikus. Dramblys - galingas, taikus, ramus, mąstantis gyvūnas.
Liūtai negali rinktis - ėsti mėsą ar ne. O mes, žmonės, galime. Liūtas turi žudyti, mes - nebūtinai.
Ar jaučiatės laimingas?
Negalėčiau būti laimingesnis, nei esu dabar, - juokiasi. - Ir jei atvirai, nemaniau, kad tiek džiaugsmo gali egzistuoti gyvenime. Ir už tai esu labai dėkingas. Dėkingas už "Sudarshan Kryja". Nuostabu, kad kvėpavimas gali šitaip pakeisti žmogų.
Ar atliekant šią unikalią kvėpavimo techniką gali pasitraukti sunkios ligos?
Tai liudija daugybė pavyzdžių. Yra sukurta interneto svetainė, skirta medicinos tyrimų rezultatams publikuoti. Daugybė gydytojų ir psichologų visame pasaulyje rekomenduoja tas praktikas.
Nereikia net medicinos tyrimų - dalyvaudamas programoje, tai pradedi matyti savo akimis. Tiesa, ligai pasišalinti reikia daugiau laiko, bet po kiekvienos praktikos žmogus jaučiasi lengviau, džiaugsmingiau.
Ką patartumėte šiandienos žmonėms, kamuojamiems stresų? Kaip tapti laimingesniems?
Darykite taip, kad kiti žmonės pradėtų šypsotis. Kai padarai ką nors, dėl ko kitas pradeda šypsotis, - tai suteikia džiaugsmo ir tau. Tavo pastanga gali padaryti laimingus du žmones - tave ir kitą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą