2021 m. sausio 16 d. 05:29 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Visuomenė  >  Žmonės

Žmonės

Gražina Sviderskytė matė ir šilto, ir šalto

2014-08-26, 10:43

Jaunius ČIULADA, lzinios.lt

Gražina Sviderskytė matė ir šilto, ir šalto nuotrauka, foto

© Vyginto SKARAIČIO nuotr.

Reklama

Nau­ja­ja­me LRT te­le­vi­zi­jos se­zo­ne prie moks­lei­vių vik­to­ri­nos „Lie­tu­vos tūks­tant­me­čio vai­kai“ ve­dė­jų štur­va­lo su ak­to­riu­mi, gru­pės „Liūd­ni sli­bi­nai“ na­riu Do­mi­ny­ku Vai­tie­kū­nu stos žur­na­lis­tė Gra­ži­na Svi­ders­ky­tė. Mo­te­ris ne­si­gai­li prieš pen­ke­rius me­tus at­sis­vei­ki­nu­si su LNK „Ži­nio­mis“, ji ne­igia esan­ti be­vil­tiš­ka op­ti­mis­tė, nors, ko ge­ro, pa­ma­ny­si­te prieš­in­gai.

- Iš ete­rio pa­si­trau­kei 2009-ųjų va­sa­rą, nes tų me­tų bir­že­lio 5 die­ną LNK „Ži­nio­se“, ku­rias ve­dei, bu­vo par­ody­tas žur­na­lis­to Jau­niaus Ma­to­nio re­por­ta­žas, ilius­truo­tas re­tu­šuo­to­mis nuo­trau­ko­mis ir vaiz­du, ku­riuo­se – pe­do­fi­li­jos por­nog­ra­fi­nės ilius­tra­ci­jos. Ta­da par­eiš­kei, kad šis siu­že­tas – ab­so­liu­tus kraš­tu­ti­nu­mas, ir tren­kei du­ri­mis. Jei šian­dien pa­kliū­tum į to­kią si­tua­ci­ją, rea­guo­tum taip pat?

- Taip. Ne­at­si­ti­ko nie­ko, dėl ko tek­tų ap­gai­les­tau­ti. Nė­ra jo­kio ne­gei­dau­ti­no šlei­fo. Su­žai­dė­me at­vi­ro­mis kor­to­mis, ir tai ne­tgi pa­dė­jo iš­gry­nin­ti dar­bo san­ty­kius, o ne juos su­jau­kė. Po šio įvy­kio kal­bė­jau­si su LNK va­do­vais ir bu­vu­siais bend­ra­dar­biais. Vaiz­do įra­šas, dėl ku­rio iš­ėjau, bu­vo su­nai­kin­tas – jo ne­bė­ra te­le­vi­zi­jos ar­chy­ve.

- Iš LNK iš­ėjai į nie­kur. Tau pri­nci­pai svar­biau už sta­bi­lią dar­bo vie­tą ir ge­rą at­ly­gi­ni­mą?

- Nė­ra jo­kių pri­nci­pų, vir­šes­nių už vie­nin­te­lį ma­no no­rą gy­ven­ti kiek­vie­ną die­ną, ne­stum­ti ir ne­ma­rin­ti lai­ko. Lai­kas – vie­nin­te­lis tur­tas, ku­rio nie­kas man ne­beg­rą­žins. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad esu pri­nci­pin­gas žmo­gus, o su­si­for­ma­vęs ma­no stu­bu­ras ne­ža­da per­lūž­ti. (Juo­kia­si.)

- Pri­nci­pin­gas žmo­gus ne­pa­to­gus... Dėl to, kad lai­kai­si sa­vo pri­nci­pų, ten­ka pa­tir­ti ne­igia­mų pa­sek­mių?

Reklama

- Ne. Tu­riu pa­neig­ti šį po­žiū­rį, nes per me­tus su­kau­piau pa­tir­ties ne­rea­guo­ti karš­tai. Nie­ka­da karš­ta­ko­šiš­kai ne­tran­kiau du­rų, nes la­bai ver­ti­nu bend­ra­dar­bius ir drau­gus. To­li gra­žu ne­su žmo­gus, leng­va­bū­diš­kai ga­di­nan­tis san­ty­kius. Sten­giuo­si bū­ti su žmo­nė­mis, ku­riais pa­si­ti­kiu, ir sie­kiu jų pa­si­ti­kė­ji­mo. Pri­nci­pai ne­ga­li bū­ti pleiš­tas bend­ra­dar­biau­ti ar drau­gau­ti. Pri­nci­pin­gu­mas vei­kiau yra kli­jai. (Juo­kia­si.) Jei žmo­gui bran­giai kai­nuo­ja jo pri­nci­pai, jis yra karš­ta­ko­šis ir ne­ra­cio­na­lus.

Mi­nė­tas iš­sis­ky­ri­mas su LNK bren­do ne vie­nus me­tus. Ma­no ko­le­goms ir va­do­vams tai bu­vo ži­no­ma. „Ži­nio­se“ par­ody­tas re­por­ta­žas bu­vo pa­sku­ti­nis la­šas.

- Po „Ži­nių“ be­veik me­tus ke­lia­vai JAV ir Ka­na­do­je, o grį­žu­si pra­dė­jai stu­di­juo­ti Vil­niaus uni­ver­si­te­to Is­to­ri­jos fa­kul­te­to dok­to­ran­tū­ro­je ir ėmei­si gran­dio­zi­nio moks­li­nio su stu­di­jo­mis su­si­ju­sio pro­jek­to „Li­tua­ni­ca do­cu­men­ti­ca“ apie le­gen­di­nį Ste­po­no Da­riaus ir Sta­sio Gi­rė­no skry­dį per At­lan­tą. Ta­vo ty­ri­mą su­da­ro dok­to­ran­tū­ros dar­bas, tink­la­la­pis www.Li­tua­ni­ca-Do­cu­men­ti­ca.lt, straips­niai ži­niask­lai­do­je, kny­ga vai­kams „Da­rius ir Gi­rė­nas. Is­to­ri­ja ir le­gen­da“ ir se­mi­na­rai. Ta­ve įkve­pia ši is­to­ri­ja?

- Be abe­jo­nės, tu ir aš su­vo­kia­me ją skir­tin­gai. Jei­gu pa­sa­ky­siu, kad ma­ne la­bai įkve­pia, tu sa­ky­si: „Hmmm – ti­krai įdo­mu… Šie la­kū­nai yra ti­krai ge­ri „bi­čai“, nes da­mos įkvėp­tos iki šiol.“ Aš į šį skry­dį žvel­giu kaip į di­de­lį prob­le­ma­ti­kos komp­lek­są, ku­ris yra ti­kras tarp­tau­ti­nis de­tek­ty­vas. Į jį bu­vo įtrauk­ti aukš­čiau­sio ly­gio spe­cia­lis­tai ir par­ei­gū­nai, ži­no­mi tarp­tau­ti­niu mas­tu. Tai – ne Lie­tu­vos pa­sa­ka, o la­bai įdo­mi tarp­tau­ti­nė is­to­ri­ja. Šia pra­sme ji­nai ma­ne įkve­pia, už­kre­čia ir už­bu­ria. Ei­li­nį kar­tą pri­si­lie­tu­si prie ar­chy­vų gau­nu ti­krą pliūps­nį. Tai – la­bai gi­lu ir įdo­mu. Dau­ge­lis at­sisk­lei­džian­čių ap­lin­ky­bių ne­bu­vo nag­ri­nė­tos. Kaip ga­li bū­ti nuo­bo­du?

- Nuo nau­jo­jo se­zo­no LRT te­le­vi­zi­jo­je ve­si „Lie­tu­vos tūks­tant­me­čio vai­kus“. Il­gai spy­rio­jai­si, kai ga­vai pa­siū­ly­mą iš lai­dą pro­diu­suo­jan­čio Lau­ry­no Šeš­kaus?

- Tur­būt su­si­ta­rė­me per pu­san­tros mi­nu­tės. (Juo­kia­si.) Kai 2008-ai­siais pra­si­dė­jo „Lie­tu­vos tūks­tant­me­čio vai­kai“, ma­no sū­nus Da­rius dar vaikš­čio­jo į dar­že­lį. Jei­gu ne­sus­pė­da­vo­me lai­ku grįž­ti na­mo, ir lai­da jau bū­da­vo pra­si­dė­ju­si, kil­da­vo skan­da­las. Il­gą lai­ką bu­vo­me iš­ti­ki­mi, nuo­šir­dūs ir lo­ja­lūs pro­jek­to žiū­ro­vai. Vė­liau ati­trū­ko­me nuo te­le­vi­zo­riaus, nes tu­ri­me be ga­lo daug ki­tos veik­los.

Reklama

- Ta­vo ci­ta­ta iš 2008-ųjų ba­lan­džio 5-ąją „LŽ gi­de“ pub­li­kuo­to in­ter­viu: „No­rė­čiau, kad žmo­nės į sa­vo dar­bą žvelg­tų kū­ry­biš­kiau. At­ly­gi­ni­mas nė­ra vie­nin­te­lis ta­vo įver­ti­ni­mas.“ Kiek pro­cen­tų ta­vo su­tik­tų žmo­nių į dar­bą žiū­ri kū­ry­biš­kai?

- Die­va­ži, ne­da­riau to­kių sta­tis­ti­nių už­ra­šų. (Juo­kia­si.) Ma­no ap­lin­ko­je to­kių žmo­nių di­džiu­ma. Jiems ne tas pats, kaip ir kur dings­ta jų lai­kas. Jei­gu tau rū­pi tai, kaip pra­lei­dai va­lan­dą, die­ną, sa­vai­tę, mė­ne­sį, me­tus ar dvi­de­šimt aš­tuo­ne­rius me­tus, tu ne­ga­li at­mes­ti­nai žvelg­ti į tai, ką da­rai. Jei ver­ti­ni sa­vo lai­ką, dirb­si dar­bą, ku­rį da­ry­da­mas jau­sie­si pra­smin­gai lei­džian­tis va­lan­das. Toks žmo­gus bus lanks­tus, at­sa­kin­gas, su­si­rū­pi­nęs ir už­si­de­gęs siek­da­mas sa­vo tiks­lų. Tai – pa­pras­ta kaip ABC.

- Ta­vo tė­tis – ad­vo­ka­tas Vy­tau­tas Svi­ders­kis, ma­ma Zi­nai­da Svi­ders­kie­nė – moks­li­nin­kė as­tro­fi­zi­kė. Jie tu­rė­jo di­de­lės įta­kos tam, kad šian­dien esi ta, kas esi?

- Pa­grin­di­nis ma­no tė­vų nuo­pel­nas – tas, kad aš šian­dien esu. (Juo­kia­si.) Bet ta­vo klau­si­mas yra ste­reo­ti­pi­nio po­žiū­rio, ger­bia­mas ko­le­ga. Mes pro­vin­cia­liai ma­no­me, kad bū­ti­nai tu­ri ką nors pa­ži­no­ti, su kuo nors drau­gau­ti, jei no­ri ką nors gau­ti iš gy­ve­ni­mo. Esą jei su­si­dė­si su kuo rei­kia, šil­tai ir pa­to­giai gy­ven­si. Nie­ka­da taip ne­ma­niau. Nie­ka­da taip ne­mąs­tė ir ma­no tė­vai. Pa­grin­di­nis už­tai­sas, ku­rį iš jų ga­vau, yra nuo­la­ti­nės pa­stan­gos ne­sto­vė­ti vie­to­je, ne­bū­ti abe­jin­gai ir kur­ti sa­vo gy­ve­ni­mą bei sa­ve.

- Si­tua­ci­ja: tap­ti žur­na­lis­te sva­jo­jan­čios mer­gi­nos tė­vai ne­tu­ri pi­ni­gų, to­dėl ji ne­ga­li stu­di­juo­ti. Ka­dan­gi mer­gi­na ne­stu­di­juo­ja, ji ne­ga­li gau­ti ge­rai ap­mo­ka­mo dar­bo, to­dėl už mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą plu­ša mil­ži­niš­ko pre­ky­bos cen­tro ka­si­nin­ke. Ką jos vie­to­je da­ry­tum tu?

- Ne­dirb­čiau ka­si­nin­ke. (Juo­kia­si.) Ne­no­riu pa­sa­ky­ti, kad ne­bū­na su­nkių pe­rio­dų. Jei­gu kas nors ma­no prieš­in­gai, įsi­ti­kins, kad klys­ta. Vi­siems kar­tais ten­ka su­kan­dus dan­tu­kus iš­lauk­ti ge­res­nio lai­ko.

Reklama

Jei­gu bū­čiau jau­na ka­si­nin­kė, mąs­ty­čiau, jog tai – lai­ki­na, kad tu­riu ieš­ko­ti iš­ei­ties. Ne­gy­ve­na­me ne­gy­ve­na­mo­je sa­lo­je. Jei de­di pa­stan­gų, su­tin­ki nau­jų žmo­nių. Ga­li ras­ti rei­ka­lin­gų kon­tak­tų, nu­si­pirk­ti kny­gų ir žings­niu­kas po žings­niu­ko ka­bin­tis į gy­ve­ni­mą.

- Su­si­da­ro įspū­dis, kad esi be­vil­tiš­ka op­ti­mis­tė. Pa­tai­kiau?

- Net ne­ži­nau, ar pa­dė­ko­ti už nuo­sta­bų komp­li­men­tą, ar įsi­žeis­ti. (Juo­kia­si.) Esu vi­so­kia, nes bū­na įvai­riau­sių lai­ko­tar­pių ir vi­so­kių nu­ti­ki­mų. Ti­krai ne­su to­kia nai­vi, kad ti­kė­čiau, jog kaip pa­sik­lo­si, taip vi­sa­da ir iš­mie­go­si. Gy­ve­ni­mas bai­siai įdo­mus. Jis ab­so­liu­čiai ne­nus­pė­ja­mas. Ži­nau, kad kar­tais la­bai su­nku, ir ne­ma­ty­ti jo­kios iš­ei­ties ir pro­per­šos. Bet ži­nau ir tai, kad nė­ra vie­nin­te­lio ke­lio. Jei jis bai­gia­si, ga­li ras­ti ta­ku­čių, ve­dan­čių to­lyn. Vis­kas, ką tu­ri da­ry­ti, – ne­sus­to­ti trep­sen­ti. Tai – ne op­ti­miz­mas. Tai – sa­vo­tiš­ka iš­tver­mė, jei ga­li­ma pa­si­gir­ti. Ne­no­riu už­si­dė­ti au­reo­lės, bet ma­čiau daug – ir šil­to, ir šal­to.

- Iš­gy­ve­nai my­li­mo žmo­gaus mir­tį – 2004 me­tų ba­lan­džio 19 die­ną Alek­so­to ae­rod­ro­me nu­kri­to spor­ti­nis ta­vo su­tuok­ti­nio akro­ba­ti­nio skrai­dy­mo meis­tro Da­riaus Iš­ga­nai­čio pi­lo­tuo­tas lėk­tu­vas Su-29. Ar yra kas nors, ko ne­ga­lė­tum pa­kel­ti?

- Perf­ra­zuo­ju ta­vo klau­si­mą: „Kas ta­ve pa­ga­liau pri­baig­tų?“ To­kią gra­žią die­ną no­ri, kad fan­ta­zuo­čiau apie šią aki­mir­ką man į gal­vą ne­atei­nan­čius koš­ma­rus? (Juo­kia­si.) Ne­kur­siu sce­na­ri­jų – at­sa­ky­mą pa­ti­kė­siu kie­no nors ki­to fan­ta­zi­jai.

- Au­gi­ni de­vyn­me­tį sa­vo ir D. Iš­ga­nai­čio sū­nų, apie ku­rį jau kal­bė­jai. Kas tau yra mo­ti­nys­tė: mi­si­ja, dar­bas ar ma­lo­nu­mas?

Reklama

- Į šią są­vo­ką tel­pa kur kas dau­giau, nei tams­ta iš­var­di­jai. Mo­ti­nys­tė yra tas pats gy­ve­ni­mas, ku­rį aš my­liu ir bran­gi­nu. Juk mes gy­ve­na­me su Da­riu­mi. Mo­ti­nys­tė – vis­kas, kas vyks­ta va­lan­da po va­lan­dos, die­na po die­nos. Tai – ma­no bran­da ir ne­įkai­no­ja­ma pa­tir­tis. Mū­sų iš­gy­ven­tas de­šimt­me­tis ne­pap­ras­tai ma­ne pa­kei­tė į ge­rą­ją pu­sę. Vai­kai – nuo­žmūs, bet „fai­ni“ mo­ky­to­jai.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Žmonės

XXV rašytojos Ievos Simonaitytės vardo premijaskiriama Romualdui Deltuvui už knygą „Miško ūkis...

Ievos Simonaitytės premija – Romualdui Deltuvui nuotrauka, foto

Šiandien gražų 85-erių metų jubiliejų mini Lietuvos disko metimo čempionė ir rekordininkė,...

Jadvygai Sungailienei - graži sukaktis nuotrauka, foto

Tą sausį dar buvau viskuo. Sportininku, pedagogu, buriavimo treneriu, scenos darbininku ir...

Gintaras Vaičekauskas: Dvi dienos prieš 30 metų nuotrauka, foto

Ne tik Šilgalių kaime daugeliui pažįstama Milda Genovaitė Genevičiūtė Puodžiūnienė sako,...

Nuėjo mamos pramintu keliu, nors niekada to nenorėjo nuotrauka, foto

Paskelbti „Klaipėdos miesto sporto apdovanojimai 2020“ nugalėtojai nuotrauka, foto

Sportas, Penktadienio vakarą Klaipėdos sporto bendruomenė sužinojo, kas tapo „Klaipėdos miesto sporto apdovanojimai...

Virš Baltijos jūros formuojasi ypatingas reiškinys nuotrauka, foto

Lietuva, Jei šiuo metu įsijungtumėte palydovinius vaizdus, pamatytumėte, kad virš mūsų Baltijos...

Ne vien druska kalta, kad žvėrys bėga į kelią nuotrauka, foto

Lietuva, Lietuvoje padažnėjus atvejų, kai tamsiuoju paros metu laukiniai gyvūnai iššoka...

Sausio 15-ąją – Kretingoje iškilmingai pradedami Jurgio Pabrėžos metai nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, 2021 m. sausio 15 d. Kretingoje įvyks mokslininko, botaniko, pedagogo, lietuvių...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...