Garsių muzikantų namuose kuriami koplytstulpiai

Garsių muzikantų namuose kuriami koplytstulpiai

Grupės „Skylė“ lyderiai Aistė Smilgevičiūtė ir Rokas Radzevičius nenoriai kalba apie karantiną ir „užrauktus“ koncertus. Na, nėra pajamų, bet visada galima imtis širdžiai mielos veiklos, kuriai nelikdavo laiko.

Jų namuose įkurtose dirbtuvėse Rokas kuria ir gamina koplytstulpius, kuriuose įkurdina liaudies menininko Kazimiero Striaupos išdrožtus dievus. Savo dirbinius Rokas puošia Žemaitijai būdingais drožinių raštais ir spalvomis.

Žemaitiški motyvai šiuose namuose ir skamba - Aistė ir Rokas baigia parengti naują žemaitišką albumą. 

- Grupė „Skylė“ nebandė groti kiemuose, rengti koncertų ant stogo, kelti videoįrašų iš namų, kaip tai darė kiti. Tad kuo užsiėmėte per karantiną? - „Respublika“ paklausė Aistės SMILGEVIČIŪTĖS.

- Mes labiau koncentravomės į naujo, beje, pirmojo žemaitiško, albumo, kurį pavadinome „Gervaza dūzgės“, pabaigimą. Kokią įtaką karantinas darė albumui? Galėčiau pasakyti - teigiamą.

Didžioji albumo dalis buvo parengta dar iki karantino paskelbimo, todėl mums buvo likęs daugiau techninis darbas: garso suvedimas, darbas su garso režisieriumi.

Mes tiesiog galėjome nuodugniau dirbti, skirti daugiau laiko ir ramiau į viską pažiūrėti, gal daugiau pamąstyti, paieškoti kažkokio skambesio, paeksperimentuoti. Sakyčiau, gal net į pliusą išėjo toks didesnis laiko turėjimas per karantiną.

- Kodėl žemaitiškas albumas? Tiesiog pribrendo laikas Žemaitijai? Kaip kažkada pribrendo Lietuvos partizanams skirti „Broliai“?

- Aš kartais parašydavau vieną kitą dainą žemaičių kalba. O mintis susikoncentruoti ties Platelių kraštu man kilo prieš kokius penkerius metus.

Tame Žemaitijos kampelyje prabėgo daug vaikystės dienų, ir dabar ten dažnai būnu, tai nuostabus kraštas ne tik savo gamta, bet ir istorija, padavimais. Yra ir literatūrinių padavimų, žinomų iš Antano Vienuolio kūrybos. Man norėjosi visus tuos sluoksnius peržiūrėti ir kažkaip sudėlioti dainomis.

Ir padaryti tai norėjosi būtent žemaičių kalba. Turime daug žemaičių kultūros, kuri ateina iš labai senų laikų, pavyzdžių, bet kalbant apie šiuolaikinę žemaičių kultūrą mažai kas padaryta. Šis abumas būtų lyg tam tikras žemaičių kultūros aktualizavimas, bandymas ją plačiau parodyti ne tik Žemaitijai, bet ir visai Lietuvai.

- Jau anksčiau pristatyta daina „Žmuonis akminis“ („Žmonės akmenys“), skambanti regio ritmu, išsiskiria iš jūsų kūrybos. Ar visas albumas bus toks, regio stiliumi?

- Muzikine prasme albume bus didelė įvairovė, o regio ritmu skambantis šis kūrinys ir yra bene vienintelis toks visame albume. Bet ir šioje dainoje, ir kituose kūriniuose girdėsite pučiamuosius, kurie nebūdingi mūsų grupei.

Variniai pučiamieji instrumentai šio žemaitiško albumo idėjai atskleisti buvo pasirinkti neatsitiktinai - Žemaitijoje tebėra išlikusi itin stipri grojimo pučiamaisiais instrumentais tradicija. Per dvarų kultūrą, kurioje turėti savo orkestrą buvo ne toks ir retas reiškinys, pučiamieji paplito ir į žmones.

- Ar albumas bus kažkuo panašus į „Brolius“, kad gali būti vos ne kaip atskiras spektaklis, tai yra, vientisas pasakojimas?


- Bus aiški siužetinė linija, gal net ryškesnė negu buvo „Broliuose“. Žinoma, klausant dainų, gal nebus panašu į roko operą ar miuziklą, kur labai aiškus siužetas, bet vis tik pasakojimas bus.

Kai viešinsime albumą ir kai kada nors koncertuosime, kai jau bus galima, žmones supažindinsime su tuo siužetu, kad įsivaizduotų, kas čia vyksta. Yra personažai - Zifrina, Gervazas, kurie atėjo iš Antano Vienuolio literatūrinių legendų apie Platelių ežerą. Yra ir ubagai, kurie ateina iš Žemaičių Kalvarijos atlaidų. Tarp visų šitų veikėjų atsitinka tokia istorija, kurią ir pasakosime.

- Naujas albumas bus tik būsimos pajamos. O kaip dabar, kai nėra koncertų, tenka išgyventi? Ar koplytstulpiai parduodami, ar tai labiau užsiėmimas sielai, kai yra laiko per karantiną?

 - Tai labiau užsiėmimas širdžiai ar net moralinė parama sunkiu metu. Tiesiog Rokas koplytstulpius daro ir dovanoja draugams, kurie jais papuošia savo namus, sodybas. Ar ketiname parduoti? Nežinau, galbūt. Jei norinčių atsiras, kodėl gi ne. Žinoma, kad Rokas padarytų koplytstulpį, jei būtų toks užsakymas. Man atrodo, kad kažkas jau ir atsirado, tik nežinau, ką Rokas atsakė - apsiėmė, ar ne.

- O iš kur tie medžio darbai atsirado? Juk reikia ir sugebėti padaryti, ne šiaip sugalvojai ir pakarpei kažką iš popieriaus.

- Rokas visada mėgo medį. Yra tokia mažai žinoma jo biografijos detalė - jis yra baigęs stalių-baldininkų mokyklą, be to, kad yra istorijos magistras, jis dar turi ir tokį praktinės veiklos išsilavinimą, yra diplomuotas šioje veikloje.

- Gal namie ir stalus, lentynas pasidaro?

- Buvo tokias spinteles, lentynėles padaręs. Tačiau jis labiau linkęs sugalvoti, kaip ir ką padaryti, kaip turi atrodyti daiktas, lyg koks baldų dizaineris sugalvoja ir vadovauja procesui, o meistrai padaro. Jis yra kilęs iš menininkų šeimos, jam tai nesvetima.

- Vyriausybė, Kultūros fondas skyrė lėšų meno žmonėms, netekusiems pajamų per karantiną. Ar spėjote užpildyti tas paraiškas, kurių priėmimą po dienos nutraukė?

- Rokui pavyko užpildyti paraiškas, bet atsakymo kol kas nėra, kaip suprantu, paraiškos dar nagrinėjamos. Toje menininkų akcijoje, surengtoje prie Vyriausybės, buvo daug tiesos pasakyta.

Išties keista, kad paskelbia sumas, kuriomis remia kultūrą, ir paaiškėja, kad didžioji dalis tų lėšų skiriama statyboms. Manau, tai tikras akibrokštas. Jei taip atvirai, didelių vilčių sulaukti pagalbos iš valstybės neturime - visada labiau kliaujamės savimi, tuo, ką darome.

 

 

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder