Emigrantų iš Žemaitijos sūnus stebina ne tik Airiją

Emigrantų iš Žemaitijos sūnus stebina ne tik Airiją

„Ar kas nors Lietuvoje supranta, kiek jis pasiekęs?“ – airiai ne kartą klausė Ingos Uosienės (42 m.), matydami, kaip jos sūnus Deividas (19 m.) prasimušė tarp pajėgiausių airiškojo futbolo žaidėjų. Airija stebisi, kaip vaikinas iš emigrantų šeimos pasirinko keltų kultūros pasididžiavimą – airiškąjį futbolą – ir taip sužibėjo, kad pateko į skautų iš Australijos akiratį.

Laimonas Uosis su draugais į Dinglio miestą tarp jūros ir kalnų, kur turistus traukia pasakiškos uolos ir smagios airiškos aludės, atvažiavo padirbėti statybose.

Jo žmona Inga, mokyklos laikų meilė, neplanavo palikti gimtosios Kvėdarnos Šilalės rajone, kur dirbo pašte, augino sūnų ir laukėsi antrojo. Ji nuskrido į Airiją neilgam.

Bet Deividas pradėjo lankyti darželį, paskui mokyklą. Augo antrasis sūnus Aivaras. Inga pradėjo dirbti maisto gamybos sferoje.

Jau keturiolika metų Uosiai gyvena Airijoje, o Kvėdarnoje namas atrakinamas tik jiems atvažiavus vasaroti ir aplankyti artimųjų.

„Pradžioje kasdien verkdavau. Tas lietus, svetimi žmonės, kalbantys angliškai su nesuprantamu akcentu.

Ilgai tylėjau, buvo tokia depresija, kad baisu, – dabar jau su šypsena pasakojo I.Uosienė. – Atrodė, vaikai paaugs, važiuosime atgal. Bet taip ir likome, o planai ypač pasikeitė, kai Deividui pradėjo sektis sportas.“

„Airiškasis futbolas man buvo pirmasis sportas. Atvažiavome į Airiją, kai buvau penkerių, ir iš karto pradėjau žaisti“, – žemaičių tarme pasakojo D.Uosis, prieš trejus metus išrinktas geriausiu visos Airijos jaunimo vartininku.

Apie 80 tūkstančių žiūrovų ošė tribūnose, kai Airijos sporto šventovėje, šimtamečiame „Croke Park“ stadione Dubline, pranešėjas vardijo žaidėjų pavardes ir akimirką luktelėjo prieš bandydamas taisyklingai ištarti Uosio pavardę.

Vyko 2017 metų airiškojo futbolo finalas – kovėsi „Kerry“ ir „Derry“ komandų jaunimas. Tribūnose Uosių šeima bandė suvokti, kad visa Airija žiūri, kaip jų sūnus, berniukas iš Kvėdarnos, tampa „All Ireland“ – visos Airijos vaikinų čempionu ir kelia į viršų nugalėtojų taurę.

„To jausmo nėra su kuo palyginti, – prisimindama vieną įsimintiniausių dienų sakė I.Uosienė. – Tada prisiminiau, kaip kažkada važiavome į tą stadioną žiūrėti airiškojo futbolo rungtynių ir sakiau Deividui – o įsivaizduoji, jei tu čia žaistum? Nepraėjo nė trejų metų ir jis žaidė! Ten tokia aistra, tokia be proto aktyvi, pozityvi publika.

Gal kažkas panašaus į Kauno „Žalgirio“ rungtynes, bet žmonių – aštuoniasdešimt tūkstančių! Airiškasis futbolas yra airių religija.“

Kad suprastum, ką šis sportas reiškia šiai salai Europos šiaurės vakaruose, reikia suvokti Airijos istoriją.

Kitaip dar vadinamas keltų arba geilų futbolas ten žaidžiamas nuo XVII amžiaus ir bėgant amžiams santykiuose tarp Airijos ir Britų imperijos nacionalinis sportas tapdavo vienu iš būdų išsaugoti identitetą.

Airiškojo futbolo rungtynes transliuoja televizijos, o į stadionus renkasi per 50 tūkstančių žiūrovų.

„Kiekviename Airijos miestelyje yra airiškojo futbolo stadionas, net jei normalios parduotuvės nėra“, – pasakojo D.Uosis.

Jei kas nors Lietuvoje klausia, kuo šis futbolas skiriasi nuo tradicinio, Deividas bando paaiškinti, kad tai regbio ir žemės futbolo mišinys, nors viskas yra sudėtingiau.

„Pradžioje žiūrėdavome rungtynes ir klausdavome kitų, kas įvyko. Bet po metų viską taip išmokome, kad galėjome į aikštę bėgti ir teisėjui paaiškinti, kad nieko jis nemato“, – juokėsi sportininko mama.

Dabar Uosiams nebeatrodo keista, kad Deividas užsiima Lietuvoje niekam nežinomu sportu, nors kartais dar sulaukia klausimų, kodėl ne krepšinis.

Tiesą sakant, Airijoje daugybės emigrantų iš Lietuvos atžalos airiškąjį futbolą pradeda žaisti mokykloje ar net darželyje. Kūno kultūros pamokos ten neįsivaizduojamos be šio sporto.

Ypač Kerio grafystėje, kurioje gyvena Uosiai. Šis regionas žinomas kaip itin airiškas, čia mokyklose mokoma ne anglų, o airių – keltų grupės – kalba ir, be abejo, žaidžiamas airiškasis futbolas ir herlingas.

Tačiau tik vienas kitas vaikas ištobulėja iki tokio lygio kaip D.Uosis.

„Per varžybas visada tikrindavome varžovų komandų sąrašus ieškodami kitų lietuviškų pavardžių, bet nė vienos neradome“, – sakė I.Uosienė.

„Gal man Dievo duotos stiprios kojos, greitis, visi duomenys labai tinkami“, – svarstė 183 centimetrų ūgio D.Uosis.

Lietuviškoje jo giminėje sporto netrūko.

Tėvas Laimonas Kvėdarnoje užsiėmė dviračių sportu pas trenerį Kęstutį Česaitį garsiajame klube, kur užaugo ir pajėgiausias Lietuvos dviratininkas Ramūnas Navardauskas.

Mama Inga žaidė tinklinį, jos sesuo Gitana Jurgutienė dirba Šilalės sporto mokyklos direktore, o pusbrolis Audrius Ramonas – treneriu Marijampolės „Sūduvos“ futbolo klube.

Jaunesnysis Deivido brolis Aivaras taip pat pradėjo siekti sportininko karjeros, bet pasirinko labai lietuvišką kryptį – krepšinį. Jam dar tik 14 metų, o ūgis – jau 194 centimetrai.

Problema ta, kad Airija ir krepšinis neturi daug bendra. Artimiausias krepšinio klubas yra mieste už pusšimčio kilometrų.

Kai Aivaras žaidžia apskrities rinktinėje, iki rungtynių reikia važiuoti apie 200 kilometrų.

O kad Aivaras gautų tinkamo lygio krepšinio pamokų, kas antrą savaitgalį tenka įveikti beveik 400 kilometrų, kad pasitreniruotų Dubline pas lietuvį trenerį Vytį Kalpoką.

„Jei ką nors labai mėgsti ir ko nors labai nori, tuos 400 kilometrų nesunku nuvažiuoti. Jei nematytume talento, taip nesistengtume, – sakė I.Uosienė. – Dabar lengviau, nes Deividas jau vairuoja ir gali pats važinėti į treniruotes. Bet, žinoma, mūsų gyvenimas sukasi aplink vaikus.“

Tiek laiko į vaikus šeima investavo ne veltui.

Gruodį D.Uosio pavardė mirgėjo ne tik Airijos, bet ir Australijos portaluose.

„Lietuvoje gimęs ir greitas kaip žaibas – Airijos talentas žiba Europos peržiūroje“, – tokia antraštė pasirodė profesionalios Australijos futbolo lygos (AFL) svetainėje.

Prieš metus D.Uosis buvo pakviestas į kelias australiškojo futbolo treniruotes, o po to gavo kvietimą į oficialią AFL peržiūrą Dubline.

„Mane pradžioje pasikvietė pagal duomenis, turėjau gerą ištvermę. O paskui jau atrinko ir į peržiūrą. Labai patiko“, – pasakojo D.Uosis.

Jis pasirodė taip stipriai, kad ekspertai negalėjo patikėti, kad tokiu greičiu ir šuoliu išsiskiriantis žaidėjas pastatytas į vartus.

Bėgdamas 20 metrų jis aplenkė visus, sprintą įveikęs per 2,76 sekundės, – tai vos 0,01 sekundės ilgiau nei visų laikų AFL rekordas.

D.Uosio sprogstamoji jėga ne mažiau įspūdinga – pirmiems penkiems metrams įveikti jam užteko sekundės dalelių – 0,92 sekundės.

„Visada pirmavau trumpose distancijose ir šuolis mano geras natūraliai. Airiškajame futbole esu vartininkas netyčia, nes kai man buvo keturiolika, jau patekau į komandą su aštuoniolikmečiais.

Buvau per jaunas su jais bėgioti, todėl atsidūriau vartuose“, – pasakojo D.Uosis.

Dubline gyvai lietuvį stebėjęs AFL atstovas Kevinas Sheehanas pasakė, kad liko „supersužavėtas“ D.Uosio pasirodymo, bet pridūrė, kad atletiškumo testas – tai tik dalis to, ko ieško AFL: „Nedarai išvadų vien dėl kažkieno greičio, bet tai mums tinka, nes žvalgomės greitų atletų.“

Dauguma pajėgiausių airiškojo futbolo žaidėjų svajoja apie Australiją, kur futbolo taisyklės panašios, nors žaidžiama kitokios formos kamuoliu, kitokie vartai ir aikštės forma.

AFL yra profesionali ir be galo populiari lyga, kurioje žaidėjams mokami nemaži pinigai.

Uždarbio vidurkis AFL yra daugiau nei 362 tūkstančiai australiškų dolerių – apie 225 tūkstančius eurų už sezoną. Geriausiai uždirbanti AFL žvaigždė iš Sidnėjaus „Swans“ Lance’as Franklinas gauna 1,3 mln. australiškų dolerių (805 tūkst. eurų).

O airiškojo futbolo esmė yra ta, kad tai visiškai mėgėjų sportas. Tai reiškia, kad net geriausi žaidėjai, atstovaujantys 32 Airijos grafysčių klubams, neuždirba nė cento.

Aišku, išlaidos už aprangą ar maistą gali būti padengtos, bet po sekmadienio rungtynių visos airiškojo futbolo žvaigždės pirmadienį eina į darbą ar mokslus.

„Jau vien tai, kad patekai į komandą, airiui yra garbė“, – aiškino D.Uosis, tarp treniruočių siekiantis įgyti paramediko kvalifikaciją.

Į universitetą Deividas kol kas nestojo, nes pirmiausia norėjosi nepraleisti galimybės prasimušti į AFL.

Visos peržiūros buvo filmuojamos ir bet kuri AFL komanda gali pamatyti Lietuvos talentą ir pasiūlyti sutartį ar bent jau pasikviesti į peržiūrą Australijoje.

„Kai spauda pasakojo apie Deivido pasirodymą, rašė, kad tėvai emigravo į Airiją ieškodami geresnio darbo.

Tai dabar aš juokaudama klausiu, kada pasibaigs ta migracija, nes Deividas ieško dar geresnių galimybių Australijoje“, – šyptelėjo I.Uosienė.

Radijo stoties „Radio na Gaeltachta“ laidoje prieš keletą savaičių vedėjas paklausė D.Uosio, ar jis jaučiasi esantis airis, ar lietuvis.

Klausimas natūralus – Deividas nuo penkerių metų gyvena Airijoje, pasirinkęs tradicinį airišką sportą ir eteryje kalbėjo airiškai laisviau nei dauguma airių, pirmenybę teikiančių anglų kalbai.

„Manęs to klausiama kiekvieną kartą. Aišku, esu gimęs Lietuvoje ir mano pilietybė yra Lietuvos, todėl nesakysiu, kad esu airis. Bet jaučiuosi pusė per pusę“, – sakė D.Uosis.

Po radijo laidos Deividas žingsniavo Dinglio paplūdimiu ir futbolininką atpažinęs vietinis priėjęs pradėjo pasakoti, kokį įspūdį padarė jo airių kalbos žinios.

Bet lygiai taip pat lietuviams įspūdį daro tai, kad gyvendamas užsienyje jis lietuviškai kalba tarsi niekada nebūtų palikęs Žemaitijos.

Ir nesvarbu, kad Dinglyje nebuvo lietuviškos savaitgalio mokyklos – Uosiai pasistengė, kad jų vaikai namie kalbėtų tik lietuviškai, o vasarotų Kvėdarnoje.

„Kai kurie draugai stebisi, kaip mano vaikai moka žemaitiškai. Bet svarbiausia – bendrauti su savo vaiku. Matau, kaip kai kuriose šeimose tėvai iš Lietuvos su vaikais kalba darkyta anglų kalba.

Man būtų baisu, jei vaikams bendrauti su seneliais ir pusbroliais reikėtų samdyti vertėją“, – sakė I.Uosienė.

Ji sako suvokianti, kad į Lietuvą kol kas grįžti nepavyks, nes norisi gyventi ten, kur jau įsuktas vaikų gyvenimas. Lietuvoje Deividas žaisti airiškojo futbolo negalėtų.

Dinglyje pažįstama kiekviena gatvė, įlankoje šeima turi nedidelį laivelį ir laisvalaikiu išplaukia pažvejoti. Bet sakyti, kad namai čia, Uosiams vis dar nėra kaip.

„Namai yra ten, kur gimei, kur gyvena seneliai ir šeima. Mes turime namus Lietuvoje, jų visam palikti neįmanoma.

Verki, kai matai senstančius tėvus, kai praleidi gimtadienius ir šventes.

Kiti sako, kad užsienyje nieko netrūksta, bet už tai sumoki kitaip. Tie dalykai neįkainojami“, – sakė I.Uosienė.

Kai lapkritį šeima skrido aplankyti Lietuvos, iš oro uosto važiavo tiesiai į „Žalgirio“ rungtynes su Belgrado „Crvena zvezda“ – visi Uosiai yra dideli krepšinio sirgaliai.

Tik Deividas šį kartą turėjo likti Airijoje, nes negalėjo praleisti treniruočių.

Praėjusios Kalėdos taip pat buvo pirmosios, kai Uosiai jas sutiko ne Kvėdarnoje, o Airijoje – bet tik todėl, kad šiuo metu treniruotės itin svarbios, nes šie metai gali būti lemtingi Deivido sporto karjerai.

„Mano tikslas – žaisti profesionaliai. AFL mano sporte yra tas pat, kaip krepšinyje patekti į „Žalgirį“ ar „Rytą“ – gausi atlyginimą, būsi žinomas ir darysi tai, ką mėgsti“, – sakė D.Uosis, kuris gali tapti vieninteliu lietuviu AFL, nors istorijoje ten yra žaidę keli Australijos lietuviai: karjerą baigęs Adamas Ramanauskas bei prieš beveik pusę amžiaus AFL rungtyniavęs Algis Vosilaitis.

„Deividas nuo mažens kieme statydavo brolį į vartus ir spardydavo kamuolį, – sakė I.Uosienė. – Deividui visada sakiau, kad kai labai kažko nori, gali padaryti daugiau, nei gali.“

Neįprastas futbolas

Kokios airiškojo futbolo taisyklės? Gerokai didesnėje nei futbolo aikštėje žaidėjai kovoja dėl kamuolio, kuris yra mažesnis, bet sunkesnis nei tradicinio futbolo.

Jį galima nešti rankose, bet kas keturis žingsnius būtina sumušti į žemę, perduoti komandos draugui arba solo – mesti sau į pėdą ir spirti atgal į savo rankas.

Tikslas – įmušti kamuolį į vartus, kurie atrodo kaip futbolo, bet virpstai kyla aukštyn kaip regbyje.

Jei įmuši į apatinius vartus, gauni 3 taškus, o už įvartį į viršutinį tarpą gauni 1 tašką.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder