Dirbantys globos namuose dažnai neturi reikiamos kompetencijos

Naujausio tyrimo rezultatai atskleidė nemalonią tiesą: paaiškėjo, kad ne visi globos namuose dirbantys specialistai turi būtinų žinių apie tinkamą gyventojų teisių užtikrinimą.

Seimo kontrolierių įstaigos pristatyta ataskaita atskleidžia, kad dažnai itin pažeidžiamų gyventojų teisės yra nepagrįstai varžomos, tačiau nepagarbiai su gyventojais besielgiantys specialistai savo veiksmų ydingumo nesuvokia, nes neturi reikiamos kompetencijos žmogaus teisių srityje.

Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Augustinas Normantas teigia, kad tokio neįprasto pobūdžio tyrimo poreikį pajautė, kai suprato, kad dauguma žmogaus teisių pažeidimų socialinėse globos įstaigose yra susiję su darbuotojų žinių apie žmogaus teisių užtikrinimą trūkumu.

O šių įstaigų personalo dažnas negebėjimas atliepti į taip reikiamą žmogaus teisių užtikrinimo poreikį daro itin didelę neigiamą įtaką socialinių globos įstaigų gyventojų gerovei, kartais netgi jų saugumui bei teikiamų paslaugų kokybei.

„Veiksmingas žmogaus teisių užtikrinimas ir apsauga nuo netinkamo elgesio su asmenimis yra glaudžiai susiję su profesine socialinių darbuotojų kvalifikacija. Juk socialinis darbas yra į vertybes orientuota profesija, kuria siekiama padėti pagalbos reikalaujančiam asmeniui ginti ir realizuoti savo teises.

Manau, kad valstybė turėtų imtis veiksmų, kad žmogaus teisių temos būtų įtrauktos į darbuotojų, kurie dirba socialinės globos įstaigose mokymo programas“, – pažymi Seimo kontrolierius Augustinas Normantas.

Ataskaitos duomenimis, viename svarbiausių – Slaugos studijų krypties apraše, kuriuo remiasi aukštosios mokyklos ruošdamos specialistus, apskritai nėra įtvirtinto reikalavimo, kad slaugos studijas pabaigę absolventai turėtų žinių ir kompetencijų žmogaus teisių užtikrinimo srityje.

Seimo kontrolierius apgailestauja, kad taip pat ne visi socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros sektorių profesinio mokymo programas baigę asmenys įgyja taip reikiamų žinių, susijusių su žmogaus teisių apsauga bei įgyvendinimu.

Seimo kontrolierius Augustinas Normantas ataskaitoje pažymi, kad net ir Profesinės kompetencijos tobulinimo tvarkos aprašas neįtraukia reikalavimo žinioms bei kompetencijai žmogaus teisių užtikrinimo srityje. Atitinkamai iš daugiau nei 170 šiuo metu galiojančių ir vykdomų socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programų, mokymai žmogaus teisių užtikrinimo tema vykdomi vos pagal kelias programas.

„Daugumoje slaugos studijų programas vykdančiose įstaigose dėmesys žmogaus teisėms vis dar nėra pakankamas. Programose nėra atskiro žmogaus teisių klausimams skirto dalyko, o bendruose dėstomuose dalykuose žmogaus teisėms yra skiriama vos po kelias akademines valandas. Tenka apgailestauti, kad atskiros žmogaus teisių temos, kuri apimtų kankinimų ir kitokio netinkamo elgesio draudimą iki šiol taip ir nėra“, – sako Seimo kontrolierius.

Seimo kontrolierius, pristatęs ataskaitą, kreipėsi į prezidentą, ministrą pirmininką, Žmogaus teisių komiteto pirmininką bei Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką, prašydamas atsižvelgti į ataskaitos atskleidžiamą poreikį skirti didesnį dėmesį žmogaus teisių užtikrinimo bei apsaugos temoms rengiant specialistus. O į pristatytą ataskaitą itin susitelkęs Vyriausybės kancleris ministerijoms pažymėjo, kad reaguoti į pateiktas Seimo kontrolieriaus rekomendacijas yra itin svarbu ir tikslinga.

Nemažai teisės aktų spragų atskleidusioje ataskaitoje Seimo kontrolierius prašo sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo ir sporto bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų imtis priemonių, siekiant užtikrinti, kad visi socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros sektorių profesinio mokymo programas baigę asmenys, turėtų žinių ir kompetencijų žmogaus teisių užtikrinimo srityje.

(ELTA)