Vladas Žulkus: "Reformai didelio proto nereikia"

Po rinkimų

Antrą kartą į uostamiesčio alma mater rektoriaus kėdę sėdęs prof. habil. dr. Vladas Žulkus tikina, jog daugiau pasitenkinimo jam teikia ne pergalės skonis, o pats "bėgimas".

"Niekada nebuvau "sportininkas". Rungtyniavimo azartas, pergalės siekimas - man svetimas dalykas. Rektoriaus titulą veikiau priimu kaip didelę pareigą", - sakė naujai iškeptas senasis rektorius.

Šiųmetiniai rektoriaus rinkimai nebuvo dosnūs kandidatų. Kokios priežastys paskatino jus tapti tuo vieninteliu kandidatu?

Kandidatų buvo nedaug, nes dabar iš tiesų sunkus metas rektoriauti: reformos - įvykusios, neįvykusios, vykstančios ar vyksiančios, teismai dėl "Studlendo", netikrumas ir mūsų visų noras turėti turtingesnį universitetą, toli gražu prasilenkiantis su lietuviška realybe. Be to, dabar rektoriaus postas nebereiškia galimybės gyventi geriau, kaip kad prieš 8-10 metų. O aš? Pripratau būti rektoriumi, nors mano asmenybei tai nėra geriausias būdas būti. Be to, norint kažką keisti, reikia ryžto. O žmogus - toks jau padaras, jei tik ras progą nieko nekeisti, jos nepraleis. O jei rimčiau, aš žinojau kur einu. Liko užmesta daug meškerių - darbų.

Prakalbote apie darbus. Ką nuveikėte universiteto labui per pirmąją kadenciją ir ko įgyvendinti nepavyko?

Kaip gerai, kad šio klausimo neuždavė Senatas. Juokauju. Universitetas eina progreso keliu. Mano, tiksliau komandos, nuopelnas, jog nesustojome ir nepaslydome. Į pabaigą eina paskutiniojo universiteto pastato rekonstrukcija, pastatytas moderniausias, nepabijosiu šio žodžio, Lietuvoje auditorinis korpusas, įkurtas nedidelis universiteto "laivynas", beje, ne dėl grožio. Tai gerokai sustiprino tyrimus ir mokslą jūriniame sektoriuje.

Šiame kabinete gimė nemažai gražių idėjų, deja, dalis jų liko neįgyvendintos. Bendradarbiaudami su Lietuvos generaliniu konsulatu Kaliningrade buvom ėmęsi ambicingo projekto - įkurti Lietuvos kultūros centrą. Net finansavimas buvo "pramuštas", tačiau dėl politinių motyvų idėja buvo palaidota. Pati apmaudžiausia nesėkmė - Neįgaliųjų studijų centro kūrimo projektas. Universiteto miestelyje buvo numatyti pastatai, kuriuose planavome sudaryti idealias sąlygas neįgaliesiems. Projektas nežinia kodėl buvo atmestas. Skaudu, nes šis klausimas aktualus ir šiandien. Apie neįgaliųjų studijas daug kalbama, bet nieko nedaroma...

Ko imsitės šią kadenciją?

Visų pirmiausia - griežtesnės finansinės politikos. Toli pažengėme projektų srityje - jų turime per 60. Tačiau kai kurie universitetui nėra labai naudingi, todėl dabar būsime išrankesni. Kitas dalykas - mokslas ir profesūros amžius. Tiesa, čia mažai ką galime pakeisti. Vis dėlto bandysime ieškoti galimybių kviestis specialistus iš kitų šalių. Taip pat sieksime internacionalizuoti studijas, t. y. pritraukti daugiau studentų iš užsienio šalių. Dabar 10 išvažiuojančiųjų mūsų studentų tenka vos vienas atvykstantis studijuoti pas mus. Priežastys - negalime pasiūlyti patrauklių programų anglų kalba bei tinkamų apgyvendinimo sąlygų studentams bei profesūrai. Tačiau reikalai taisosi. Vyriausybė kartu su turto atnaujinimo planu palaimino mūsų projektą į universiteto miestelį perkelti 3 fakultetus bei 3 bendrabučius. 2010 metais miestelyje pradės veikti 600 vietų bendrabutis, o 2011 metais - dar ir trijų fakultetų kompleksas. Turime ambicingą 200 milijonų vertės planą įkurti Jūrinių technologijų parką. Ar šis projektas pateks į finansuojamųjų sąrašą, paaiškės jau šiemet.

Kokią universiteto viziją regite?

Neturiu iliuzijų, jog per 5 metus kažkas labai pasikeis. Vis dėlto noriu tikėti, kad Klaipėdos universitetas ateityje taps mokslo universitetu, vykdančiu kokybiškas studijas. Visa kita - tik prielaidos šiam tikslui pasiekti. Dar pasvajoju apie galimybę išbarstytas mokslininkų pajėgas sutelkti po universiteto skėčiu. Dėl to universitetas labai sustiprėtų.

Kokios, jūsų nuomone, yra didžiausios aukštojo mokslo sistemos problemos?

Atsakysiu lakoniškai - pinigai, pinigai, pinigai...

Kokius finansavimo klausimo sprendimo būdus matote?

Yra tik du keliai. Arba Vyriausybė apsisprendžia finansuoti 90 procentų aukštųjų mokyklų poreikių iš valstybės biudžeto, arba sukuria atitinkamus įstatymus, leidžiančius reikiamą sumą pasiimti iš studentų. Trečio kelio nėra. Tačiau reikia turėti omenyje, jog nusprendus "nukriokinti" studentus, aukštosios mokyklos susidurs su konkurencija. Kita vertus, sąžininga konkurencija nėra blogai.

Jei jums būtų patikėta aukštojo mokslo reformos vairalazdė, ko pirmiausiai imtumėtės?

Padaryčiau reformą! Tam didelio proto nereikia. Pakaktų poros analitikų, kurie nepatingėtų nuvykti kad ir į tą pačią Estiją ir parvežtų jų popierius. Aišku, dar reikia Vyriausybės ir Seimo noro kažką keisti. Pakaktų įgyvendinti elementarią reformą - atverti kelią laisvajai rinkai į aukštojo mokslo sistemą. Dabar pastaroji panaši į tvirtą socialistinę salą, beje, vienintelę išlikusią...

Kalbino Indra Duotaitė

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder