Tyčiojasi ne tik vaikai. Pedagogų patyčios - skaudesnės

Tyčiojasi ne tik vaikai. Pedagogų patyčios - skaudesnės

Kas antras mokinys Klaipėdoje vienokia ar kitokia forma susiduria su patyčiomis, atskleidė tyrimas. Tiek patys mokiniai, tiek jų tėvai akcentuoja, jog dažnai patyčios sklinda ne tik iš bendraamžių, bet ir iš pačių pedagogų lūpų.

"Kai apie pedagogę, kuri tyčiojasi iš mokinių, pasakiau mokyklos direktoriui, jis tik suvapėjo, esą nieko negali padaryti, mat toks jos charakteris, bet užtat ji gera specialistė", - situacija stebėjosi viena klaipėdietė.

"Vaikų linijos" specialistai pabrėžia, kad vaikams susidūrus su bendraamžių patyčiomis dar įmanoma rasti pagalbos, tačiau kai iš jų tyčiojasi suaugusieji - jos praktiškai nėra kur ieškoti.

Mergaitės - "pletkina"

Šiemet Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai 20-yje uostamiesčio mokyklų atliko tyrimą ir aiškinosi, koks patyčių mastas egzistuoja šiose įstaigose.

Paaiškėjo, kad populiariausia tyčiotis žodžiu ir šis užsiėmimas dažniausiai stebimas tarp berniukų. Su žodinėmis patyčiomis vienaip ar kitaip susijęs kas antras uostamiesčio moksleivis. Mergaitės dažniau užsiima socialinėmis patyčiomis, arba paprasčiau tariant - skleidžia apkalbas. Tokias patyčias teigia patyręs kas trečias moksleivis. Kiek rečiau stebimos fizinės patyčios. Su pastarosiomis teigia susidūręs kas ketvirtas moksleivis, o kas antras yra matęs, kaip vykdomas fizinis smurtas. Beje, fizinis smurtas labiau paplitęs tarp vaikinų ir mažesnių klasių moksleivių.

Nors teigiama, kad Lietuvoje daugėja elektroninių patyčių atvejų, kai bandoma apšmeižti vienas kitą elektroninėje erdvėje, Klaipėdoje atliktas tyrimas to neatskleidė. Tokios rūšies patyčių uostamiestyje mažiausia - su jomis susidūrė kas penktas moksleivis.

"Tokio didelio masto tyrimas Klaipėdoje buvo atliktas pirmą kartą. Išanalizavę vaikų atsakymus matome, kad dažniausiai naudojamos žodinės patyčios. Mano nuomone, būtent ši patyčių forma ir yra itin žalinga bręstančiai asmenybei. Mažėja žmogaus savivertė, jis gali neadekvačiai save suvokti, netgi gali kilti agresija. Paprastai tyčiojasi tie, kurie jaučiasi stipresni. Vieni palūžta, kiti išmoksta gintis", - pasakojo Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė-ekspertė Liana Brazdeikienė.

"Vadina debilais"

Atliekant tyrimą, vaikams buvo pateikti ir atviri klausimai, atsakydami į juos vaikai atskleidė nemažai niuansų. Pavyzdžiui į klausimą, kokiais būdais mokytojai galėtų stabdyti patyčias, kai kurie vaikai pabrėžė, kad pirmiausia pedagogai patys turėtų nustoti tyčiotis iš mokinių.

"Patys turi elgtis kultūringai, nevadinti debilais, pasimokyti etiketo ir mandagumo", - rašė vienas mokinys.

"Patys turėtų nesišaipyti iš silpnų mokinių", - antrino kitas.

"Daugiau dėmesio skirti ne apklausoms, pristatymams ir klasės švarai, o kalbėtis ramiu tonu, bandant įsijausti į aukos ar puolėjo poziciją", - minėjo trečias.

"Turėtų patys nesityčioti, neužgaulioti mokinių, parašius blogai kontrolinį darbą nevardyti garsiai pažymių ar šaukti visai klasei, koks tu kvailas", - akcentavo dar vienas moksleivis.

Kad iš vaikų neretai girdi skundus, jog mokytojai iš jų tyčiojasi, vadina kvailiais, žiopliais, ar net "priklijuoja" įvairiais pravardes, socialiniuose tinkluose guodėsi ne viena mama. Pasak jų, pikčiausia tai, kad mokyklų vadovai paprastai nekreipia dėmesio į tai. Tad esą tokiais atvejais lieka vienas kelias - keisti mokyklą. Tačiau negali būti tikras, kad kitoje mokykloje vėl iš vaiko nebus tyčiojamasi.

"Mokytojo elgesio pavyzdys tikrai labai svarbus. Dažnai akcentuojama, kad mokytojai turėtų kontroliuoti savo kalbą. Galbūt jie nieko pikta neturėjo omenyje pavadindami mokinį žiopliu, bet tai gali jį labai įskaudinti, sumenkinti jo savivertę", - akcentavo ir L. Brazdeikienė.

Svarbi tėvų įtaka

Tyrimas atskleidė ir itin svarbų tėvų vaidmenį. Į klausimą, su kuo turi galimybę pasišnekėti, jei iškyla problemų mokykloje, kone 75 proc. moksleivių paminėjo tėvus. 52 procentai teigė, kad problemomis dalijasi su kitais mokiniais, panašiai tiek pat (49 proc.) - su klasės auklėtoju.

"Tyrimai tyrimais, bet laikas rimtai pradėti dirbti patyčių prevencijos klausimu. Mano nuomone, reikėtų pradėti nuo darželių ir kur kas didesnį dėmesį skirti tėvams", - įsitikinusi Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Kristina Paulikė.

Ji svarstė, kad įvairios švietimo ir ugdymo įstaigose taikomos prevencinės programos ("Lions quest", "Olweus", "Zipio draugai" ir kt.), tarsi ir neduoda ženklios naudos, ypač jei jos tik vienkartinės.

"Vaikai puikiai žino, kaip reikia elgtis, ką daryti, kad patyčių nebūtų, tačiau tuo viskas ir baigiasi. Kodėl? Todėl, kad žinoti neužtenka. Vaikams reikia pavyzdžio, jie yra puikūs mokiniai, jie labai gerai išmoksta tokio elgesio, kokį mato aplink save: šeimoje, mokykloje, visuomenėje, žiniasklaidoje ir kt. O didžiausi mokytojai yra pirmiausia tėvai, paskui pedagogai, kiti suaugusieji, tačiau ar jie visada būna geri ugdytojai? Kartais jiems patiems reikalinga pagalba. Suaugusieji yra ta dirva, kuri augina vaiką, tačiau tą dirvą taip pat reikia ruošti ir prižiūrėti. Ar kam nors tai rūpi? Kartojau ir kartosiu, kad jokios prevencinės programos nebus veiksmingos, jei nebus dirbama su tėvais", - aiškino Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė.

Jos šeimoje augo 7 vaikai, kurie ėjo į įvairias mokyklas, darželius ir nė vienoje jų tėvai nebuvo kviečiami įsitraukti į patyčių prevencines veiklas.

"Dėl kelių situacijų teko patiems imtis veiksmų ir inicijuoti vienas ar kitas priemones. Ne kartą teikėme siūlymus įvairioms institucijoms, kaip prevencinį darbą padaryti efektyvesnį, tačiau išgirsti nebuvome. Viena mokykla yra bejėgė, todėl kol visi kartu nesuremsime pečių ir nepradėsim veikti, tol niekas nesikeis", - įsitikinusi K. Paulikė.

Vienkartinės akcijos neveikia

Kad norint gerinti situaciją nepakanka vien dirbti su vaikais, pritarė ir Klaipėdos Liudviko Stulpino progimnazijos direktorė Diana Čedavičienė. Pasak jos, bendradarbiauti būtina ne tik su tėvais, mokytojais, bet ir su šalia mokyklos gyvenančiais kaimynais. Nes vaikams įtaką daro visa juos supanti aplinka.

Bent jau taip pataria "Lions quest" programa, kuri šioje progimnazijoje vykdoma nuo 2006-ųjų metų. Pagal šią programą kartą per savaitę mokiniams vyksta specialūs užsiėmimai, yra spreciali metodika, kaip į mokyklos gyvenimą įtraukti tėvus. O į renginius mokyklos bendruomenė kviečiasi ir kaimynystėje gyvenančius klaipėdiečius.

"Mano nuomone, verta prasidėti tik su tomis programomis, kurios nėra vienkartinės, o skatina nuosekliai dirbti su visa mokyklos bendruomene. Žinoma, aš būčiau neteisi, jei sakyčiau, kad dabar mūsų mokykloje nebėra jokių problemų. Bet pastebiu, kad kasmet vis keičiasi ne tik vaikų, bet ir pedagogų bendravimo kultūra", - pasakojo direktorė.

"Kai tyčiojasi suaugusieji, sunkiau rasti pagalbos"

Jurgita Smiltė JASIULIONĖ, "Vaikų linijos" psichologė
Patyčios yra ne vaikų, o visos visuomenės problema. Vaikai paskambinę į Vaikų liniją pasakoja, kad kartais tiek tėvai, tiek pedagogai nusivylę, supykę juos išvadina negražiais žodžiais, klijuoja etiketes, kartais tai vyksta viešose situacijose.
Beje, tais atvejais, kai tyčiojasi vaikai, aukos dar gali sulaukti pagalbos, tačiau kai patyčios sklinda iš pedagogo ar tėvų lūpų, vaikui kur kas sunkiau ją rasti. Ir mokyklose dirbantys psichologai, socialiniai pedagogai pripažįsta, kad, susidūrus su netinkamu pedagogų elgesiu, situaciją išspręsti būna labai sudėtinga. Jei mokyklose būtų išgrynintos aiškios vertybės, aiškios instrukcijos, kaip reikėtų elgtis tokiais atvejais, kaip apskritai reaguoti į patyčių situacijas, tokių dviprasmiškų situacijų nebūtų. Ir tos taisyklės turi būti taikomos ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems.
Beje, dažnai patys pedagogai gal net nenutuokia, kad jų pasakyti žodžiai žeidžia. Pavyzdžiui, vienas mokytojas vaiką pavadino peraugusiu agurku. Tarsi atrodytų, kad jis tik pajuokavo, bet vaikui buvo labai skaudu, nes taip jis buvo pavadintas viešai. Vaikai taip pat dalinasi, kad pedagogai kartais klasėje kuria spaudimo atmosferą garsiai kalbėdami, kad mokiniai nieko nesugeba, yra nevykėliai, tad baigę mokyklą eis tik gatvių šluoti. Tai sumenkina ne tik mokinio pasitikėjimą savo jėgomis, bet ir apsunkina visą mokymo procesą. Ne paslaptis, kad pasitaiko ir situacijų, kai pedagogai vienas kito atžvilgiu elgiasi nepagarbiai, o juk mokiniai tai girdi ir mato. Taigi mokyklose labiausiai stinga sistemingo požiūrio į šią problemą ir kasdienio darbo, o ne tik pavienių renginių.
Kas ketverius metus atliekamas tarptautinis Pasaulinės sveikatos organizacijos rengiamas moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimas rodo, kad situacija Lietuvoje pamažu gerėja (1994 m. su patyčiomis buvo susiję 40 proc. moksleivių, dabar 28-30 proc.), tačiau pagal patyčių mastą vis dar esame tarp lyderiaujančių šalių.

Akcija

Švietimo įstaigos ir organizacijos, norinčios dalyvauti "Veiksmo savaitėje BE PATYČIŲ 2017", iki 2017 m. kovo 1 d. kviečiamos registruotis kampanijos "BE PATYČIŲ" interneto svetainėje www.bepatyciu.lt. Šia akcija kitais metais bus siekiama atkreipti dėmesį į svarbų patyčių stebėtojų vaidmenį.

Informacija

Lietuvos mokiniai, mokytojai ir mokinių tėvai TAMO elektroniniame dienyne gali rasti praktinės informacijos, kaip stabdyti patyčias. Patarimus, ką daryti, kaip reaguoti ir kur kreiptis, kai susiduriama su patyčiomis, paruošė "Vaikų linijos" specialistai. Svarbiausia žinia mokiniui - jis nėra vienas ir nenusipelnė patyčių, todėl svarbu apie tai papasakoti suaugusiems. Vaikai drąsinami papasakoti apie savo sunkumus taip pat ir skambinant į "Vaikų liniją" nemokamu telefono numeriu 116111 ar parašant laišką internetu, prisiregistravus www.vaikulinija.lt.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder