Studijos Kembridže prasideda nuo spalio. "Šiemet važiuoju ramiai, be streso, nes jau žinau, ko tikėtis", - nusišypsojo Martynas, prieš pat kelionę į Kembridžą radęs laiko pasidalyti studijų įspūdžiais.
Vasarą Martynas atliko praktiką apie katastrofų simuliaciją vienoje Londone veikiančioje ne pelno siekiančioje organizacijoje.
"Ši organizacija nori sukurti nemokamą katastrofų modeliavimo programinę įrangą, kad galėtų padėti ir silpnesnėms šalims. Tiesiog simuliuojama milijonų metų trukmės įvykiai, kad būtų išvestas vidurkis, kokie nuostoliai patiriami per įvairias katastrofas. To reikia draudimo kompanijoms, kad jos žinotų, kokia kaina galima drausti, kokia yra rizika. Tad ir mes skaičiavome, kiek nuostolių patiriama per įvairias katastrofas, rinkome duomenis apie įvairius pastatus, kiek jie gali atlaikyti, kokie yra statybos standartai", - pasakojo vaikinas.
Praktika truko šiek tiek daugiau nei 2 mėnesius. Dar mėnesį studentas praleido Lietuvoje.
TILTAS. Martyno Linkevičiaus rankose - kartu su laboratorijų partnere sukurtas aliuminio tiltas. "Jis atlaiko 700 kg svorį", - tikino Kembridžo studentas. Martyno LINKEVIČIAUS albumo nuotr.
Ką gero nuveikėte Lietuvoje?
Išoperavo anginą, tad tokios ir atostogos. Tačiau džiaugiuosi, kad galėjau nors šiek tiek laiko praleisti namuose su šeima, nes retai matomės. Kita vertus, negaliu skųstis, Kembridžo universiteto mokslai vyksta kiek kitokiu principu, nei esame įpratę Lietuvoje. Mokomės 8 savaites, tada beveik 6 savaites duoda atostogų, paskui vėl 8 savaites - mokslai. Suprantama, per vadinamąsias atostogas nėra kada ilsėtis, reikia mokytis savarankiškai, bet tuo metu galiu grįžti namo į Lietuvą, nes taip tiesiog pigiau išgyventi.
Kokios emocijos po pirmojo kurso?
Iššūkis buvo nemenkas. Daug reikėjo mokytis, bet negaliu skųstis - viskas gerai sekėsi, gal net geriau nei tikėjausi. Patekau į King's koledžą. Iš viso Kembridžo universitete yra 31 koledžas. Tai tarsi atskiros bendruomenės. Koledžo teritorijoje gyvename, bet į paskaitas visi studentai iš skirtingų koledžių renkasi į departamentą.
Papasakokite, kaip vyksta paskaitos.
Paskaitų nėra labai daug - maždaug 12 valandų per savaitę. Patiems nereikia daug konspektuoti ir rašyti ranka. Dėstytojai prieš kiekvieną paskaitą išdalija reikiamą medžiagą, kurią tik šiek tiek papildome. Stengiamasi, kad studentai turėtų daugiau laiko bendrauti su dėstytoju, o ne aklai konspektuotų kiekvieną jo žodį. Be to, visos paskaitos yra filmuojamos, tad jei kurią nors praleidi - gali pažiūrėti filmuotą medžiagą. Gal dėl to yra ir tokių studentų, kurie visai nelanko paskaitų.
Tad realiai paskaitas galėtumėte stebėti ir būdamas Lietuvoje?
Gal ir galėčiau, bet mes pasirašėme sutartyje, kad per tas 8 savaites, kol vyksta trimestras, neišvyksime iš koledžo. Nors gali būti, kad tas sakinys tiesiog likęs iš senų laikų ir niekas į jį seniai dėmesio nekreipia. Kembridže reikia klausti ne kodėl, o kada tai buvo parašyta. Gali būti, kad kuri nors tvarka buvo parašyta prieš 300 metų ir dar likusi, nors laikmetis pasikeitęs.
O grįžtant prie paskaitų, galiu paminėti, kad dar per savaitę 6 valandas reikia skirti laboratoriniams darbams ir 4 valandas vadinamosioms "Supervizijoms".
KOLEDŽAS. Taip atrodo Kembridžo universiteto King's koledžo vidinis kiemas žiemą.
O kas yra toji "Supervizija"?
Kembridže yra daug žodžių, kurie vartojami tik ten. Pavyzdžiui, virtuvė ten vadinama "Gyp". Ir niekas negali pasakyti kodėl. Matyt, tiesiog išlikęs archajiškas žodis. Taigi Kembridžo "Supervizija" - tai tiesiog privati pamoka, kai dėstytojas dirba tik su dviem studentais ir padeda užpildyti esamas mokslų spragas. Už šias pamokas apmoka koledžas.
Studijuojate inžinerijos mokslus. Ar nėra labai sausa?
Pirmas kursas buvo gana teorinis, bet labai įdomūs praktiniai užsiėmimai vyksta laboratorijose. Man įdomu, tikrai nėra per sausa. Dėstytojai labai stengiasi pasiruošti paskaitoms, kad būtų kuo įdomiau. Pavyzdžiui, vienas dėstytojas norėjo parodyti, kaip veikia aerodinamikos dėsniai. Tam paprastai pasitelkiama plaukų džiovintuvo srovė, kuri išlaiko teniso kamuoliuką. Kad būtų didesnis įspūdis, dėstytojas atsinešė lapams nuo šaligatvių nupūsti skirtą prietaisą ir norėjo ore išlaikyti didelį kamuolį. Nežinau, ar jis planavo, ar ne, bet staiga iš prietaiso iššovė bulvė ir nulėkė tiesiai į studentų minią... Kitą kartą studentai dešimt minučių turėjo plakti termosą, kad dėstytojas galėtų įrodyti, kaip po tokio veiksmo sušyla vanduo. Tokie eksperimentai praskaidrina dieną. Dėstytojai labai šiltai bendrauja su studentais tarsi lygus su lygiu, nors kai kurie iš jų yra puošę ir žurnalo "Times" viršelį.
O patys studentai nėra įsitempę? Visgi tai Kembridžo universitetas.
Tiesiog reikia susiplanuoti tinkamai laiką. Ir mūsų studijų direktorius sako, kad visi gali gerai mokytis, tiesiog labai daug kas priklauso, kaip susidėliosi laiką ir kiek įdėsi darbo. O kitas dėstytojas dar geriau pasakė, kad viskas priklauso nuo to, "kiek esi atsparus poveikiui".
Pasakyta būsimiems inžinieriams geriausiai suprantamais terminais...
Kitaip tariant, kuo geriau sugebi nepalūžti ir nepasiduodi stresui, tuo geresni rezultatai.
BENDRUOMENĖ. "Nesvarbu, kas iš kokios šalies atvykęs, visi labai draugiški", - apie bendrakursius pasakoja Martynas Linkevičius.
Ar tenka mokytis ir naktimis?
Kai mūsų koledžo studentai gauna kvietimą studijuoti, sykiu dovanų gauna ir knygą, kurioje daug pasakojama apie miego naudą ir kokią žalą darome organizmui, jei naktimis nemiegame. Tad Kembridžo studentai žino, kad tos aštuonios miego valandos yra kur kas svarbiau nei mokslas. Jei normaliai neišsimiegosi, kitą dieną būsi niekam tikęs. Kai dar mokiausi mokykloje, man yra tekę mokytis ir naktį, bet jau tada supratau, kad dieną tą patį išmoktum per valandą, o naktį prireikia ir visų keturių.
Ar daug būna atsiskaitymų?
Pats svarbiausias atsiskaitymas vyksta metų gale. Vertina ne balais, o lygiais. Man pasisekė pasiekti aukščiausią pirmąjį lygį. Iš mūsų koledže esančių inžinierių tokį rezultatą man pavyko pasiekti tik vienam. Patekau tarp 19 procentų geriausiųjų. Tad turėsiu galimybę pasirašyti specialioje knygoje, pateksiu į koledžo istoriją.
Gyvenate bendrabutyje?
Taip, jis įspūdingas, nes tam pastatui, kuriame gyvename, yra maždaug 200 metų. Kreivos lubos, remontas darytas gal prieš 30 metų, bet tvarkos pakanka. Labai įdomus jausmas apima, kai pagalvoji, kad šiame kambaryje galėjo gyventi bet kas - ministras pirmininkas ar kita dabartinė įžymybė. Gyvename po vieną, naudojamės bendra virtuve. Kiekvienas koledžas turi ir valgyklą. Žinoma, yra ir prabangesnių kambarių, bet viskas atsiremia į finansus. Beje, bendrabučio mokestis priklauso ir nuo to, ar patekai į turtingą koledžą. Pavyzdžiui, turtingiausias koledžas "Trinity" Anglijoje yra antra turtingiausia institucija po karalienės. Sakoma, kad nuo Kembridžo iki Oksfordo gali nueiti vien tik per jų valdomas žemes. Nežinau, ar tai tiesa.
Vadinasi, kiekviename koledže - vis kita gyvenimo kaina?
Skiriasi ir stipendijos. Maniškis koledžas anksčiau buvo labai turtingas, paskui šiek tiek buvo smuktelėjęs, o dabar yra tarp 5 turtingiausiųjų.
Pats koledžo pastatas atrodo panašiai kaip iš filmo "Haris Poteris". Studijuodamas Kembridže neretai pasijuntu, tarsi būčiau patekęs į šį filmą. Pavyzdžiui, vykstančios bendros vakarienės taip pat atrodo labai panašiai, kaip filmo "Haris Poteris" pradinė scena prie stalų. Stalo gale sėdi moksliniai darbuotojai, akademikai. Vyriausias iš jų perskaito įvadinį žodį ir prasideda vakarienė. Už tokią vakarienę tenka sumokėti 20 svarų.
Teko skaityti, kad Kembridžo studentai vilki ir specialius apsiaustus, kurie taip pat primena minėtą filmą.
Regis, iki 1976-ųjų studentai visur turėjo vaikščioti segėdami specialius apsiaustus, dabar juos užsideda tik per minėtas vakarienes, bet ne visi. Pavyzdžiui, mūsų koledžas siekia būti naujoviškesnis, tad tokių prievolių studentams nėra. Bet mes irgi turime juodus gobtuvus.
Ar Kembridžo universitete sutinkate daug lietuvių?
Mano koledže nėra nė vieno. Bet yra lietuvių bendruomenė, tad lietuviškai yra su kuo pabendrauti. Socialinis gyvenimas verda, nesvarbu, kas iš kokios šalies atvykęs, visi labai draugiški.
Ką veikiate laisvalaikiu?
Kad jo nelabai būna. Priklausau krepšinio ir futbolo komandoms, tad jei yra laisvo laiko - skiriu jį sportui. "King's" koledžas yra pačiame miesto centre, tad labai patogu - galima ir po miestą kada tik panorėjus pasivaikščioti. Kembridžas - labai gražus studentų miestelis, primena Veneciją, nes ten taip pat upe plaukioja kanojos. Atmosfera labai gera. Koledžas turi sodą, už upės ganosi karvės...
Gal studentams duoda pieno?
Ne, bet esu girdėjęs legendų, kad per tas vakarienes, apie kurias pasakojau, mes tas karves valgome, bet nenoriu tuo tikėti. Manau, tai tik mitas.
Studijuoti Kembridže - daugelio mokslo aukštumų siekiančiųjų svajonė, bet juk mokslas - mokamas?
Žinoma, studijos užsienyje - prabanga. Per metus mokslai Kembridže atsieina 9,2 tūkst. svarų, bet Anglijos valstybė geromis sąlygomis suteikia studentams paskolą. Dar skaičiuojama, kad pragyventi per metus reikia kone 10 tūkst. svarų, bet realiai tikrai tiek nereikia, ypač jei netingi pats gaminti maistą.
Informacija
Istoriniame Anglijos mieste Kembridže (Cambridge) veikiantis universitetas yra trečias seniausias veikiantis universitetas pasaulyje. Jis buvo įkurtas 1209 m. ir garsėja kaip vienas geriausių pasaulio universitetų. Jį sudaro 31 koledžas, kurie yra išdėstyti visame mieste.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą