Vakar mokytojai rinkosi į mitingą prie Seimo rūmų, keliasdešimt jų nakvojo Švietimo ir mokslo ministerijoje, nusiteikę tęsti derybas ir savaitgalį.
Reikalavimai - nepagrįsti
Švietimo ir mokslo ministerija (toliau ŠMM) po derybų išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigiama, kad su pedagogų profesinėmis sąjungomis buvo sutarta, kad etatinio užmokesčio sistema nebus atšaukiama, tačiau koreguojama. Parengtame susitikimo protokole išskirti trys siūlymų blokai: etatinio tobulinimo, mokyklų finansavimo modelio tobulinimo, teisės aktų įgyvendinimo.
Esminės diskusijos derybose kilo dėl LŠDPS reikalavimo nuo sausio 1 dienos 20 proc. didinti mokytojų algas. ŠMM duomenimis, norint įgyvendinti visus profesinių sąjungų reikalavimus, papildomai vieneriems metams reiktų apie 297 mln. Eur. Kitų metų biudžete numatyta papildomai 185 mln. Eur švietimui. Norint ir vėliau išlaikyti tokį finansinį augimą, reikalingas visų politinių partijų susitarimas.
"Mūsų tikslas - susitarti, nes visi laukia sutarimo - ir mokytojai, ir mokiniai, ir jų tėvai. Girdime, matome nerimą, jaučiame atsakomybę prieš tėvus, vaikus ir norime, kad būtų sugrįžta prie normalaus ugdymo proceso. Šiandien su visomis profesinėmis sąjungomis kalbėjomės, tarėmės, maksimaliai siekėme sutarimo. Bet kokie reikalavimai ar siūlymai turi būti pagrįsti, adekvatūs ir argumentuoti. Vien A. Navicko vadovaujamos Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos reikalavimai, kurie nėra tiesiogiai susiję su etatinio apmokėjimo sistema, pareikalautų gerokai per 200 mln. eurų ir suprantame, kad vienu žingsniu ir vienu mostu tokios galimybės įgyvendinti nėra. Bet kalbamės apie galimus etapus, nemažai dalykų yra fiksuota kolektyvinėje sutartyje, todėl nerealu švietime dešimtmečiais susidariusias spragas išspręsti neatsakingai vienu sprendimu, nes tai užkirstų galimybę įgyvendinti antrąjį etatinio etapą, kuriam biudžeto projekte kitiems metams yra numatyti 49 mln. eurų", - pranešime cituojama švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
IŠVARĖ. Prasidėjus streikui pritariančių švietimo darbuotojų mitingui prie Seimo, Švietimo ir mokslo ministerijoje likę mokytojai buvo varomi lauk, nes baigėsi ministerijos darbo valandos. Dainiaus LABUČIO (ELTA) nuotr.
Vyriausybė mokytojų reikalavimus ketina aptarti pirmadienį. Pasak ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, pedagogų profesinių sąjungų siūlymai Vyriausybėje bus aptarti visų pirma atsižvelgus į 2019 metais prisiimtus valstybės finansinius įsipareigojimus.
"Bus ieškoma realių galimybių ir konkrečių būdų skirti daugiau lėšų švietimo sričiai, aptarsime ilgalaikį pedagogų poreikių įgyvendinimo planą", - Vyriausybės pranešime cituotas premjeras.
Profsąjungos vieningos
Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos "Solidarumas", Lietuvos profesinės sąjungos "Sandrauga", Lietuvos švietimo profesinės sąjungos, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos atstovai po trylika su puse valandos trukusio posėdžio išplatino kreipimąsi į LR Seimo parlamentinių frakcijų pirmininkus, kuriame siūloma "visoms parlamentinėms partijoms nedelsiant pasirašyti susitarimą, kuriame būtų sutarta dėl minėtos 300 mln. eurų sumos skyrimo, sprendžiant iškeltas problemas, kurių ignoravimas toliau gilins švietimo sistemos krizę. Taip bus pademonstruotas realus, o ne deklaratyvus rūpestis švietimu".
Reformos palauks
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Kubilius pasiūlė įgyvendinti mokytojų reikalavimus metams atidedant numatytą mokesčių reformą.
"Tai leistų kitų metų biudžete turėti papildomai 325 mln. eurų pajamų iš Gyventojų pajamų mokesčio. Šias lėšas būtų galima neatidėliojant protingai paskirstyti: 200 mln. eurų mokytojų atlyginimų 20 proc. didinimui ir kitiems švietimo reikalams, 125 mln. - regionų savivaldybėms papildomai finansuoti", - siūlė A. Kubilius.
Suabejojo ministre
Į per ilgai užsitęsusį konfliktą tarp ŠMM ir pedagogų vakar sureagavo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. "Ministrės neatsakingas kalbėjimas su mokytojais rodo šios Vyriausybės pagrindines problemas - nepagarbą mokytojams, jų orumą žeidžiančius pasisakymus ir negebėjimą įgyvendinti savo priimtas reformas", - konstatavo prezidentė.
Pasak D. Grybauskaitės, būtina skubiai taisyti tam tikras įstatymo nuostatas, pavyzdžiui, dėl mokytojo etato struktūros, ir sutarti su švietimo bendruomene dėl ilgalaikių švietimo sistemos kokybę lemiančių sprendimų bei švietimo finansavimo perspektyvų.
"Vyriausybė kartu su profesinėmis sąjungomis turi užtikrinti, kad moksleiviai kuo greičiau galėtų grįžti į klases. Tokiomis aplinkybėmis tolesnis ministrės darbas kelia abejonių", - penktadienį išplatintame pranešime teigia prezidentė D. Grybauskaitė.
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, lapkričio 30 dieną šalyje streikavo 71 švietimo įstaiga, apie 1 500 mokytojų.
Po obuolį - nepakaks
Laima JUKNIENĖ, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo pirmininkė
Derybos su Švietimo ir mokslo ministerija bergždžios. Užtat visos profesinės švietimo darbuotojų sąjungos susitarė dėl bendros pozicijos ir jos laikysis. Neterminuotas streikas tęsiasi, pedagogai renkasi prie Seimo. Ministerija ir Vyriausybė tik kaitina įtampą. Premjeras užima stebėtojo poziciją. Mokytojų darbdavys - Vyriausybė - nesugeba susitarti su savo pavaldiniais. Žinoma, kad mokesčių reformą galima atidėti. Nes ši reforma primena sovietmetį, kai žadama visiems išdalinti "po obuolį", t. y. pabarstyti eurų po truputį visiems. Mūsų nuomone, geriau tas lėšas skirti švietimo, kultūros ir socialinei sričiai, kurios šiuo metu yra visiškoje duobėje.
Rašyti komentarą