2020 m. rugsėjo 30 d. 07:28 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Visuomenė  >  Švietimas

Švietimas

Patyręs mokytojas sako: jei matematikos egzamino neišlaikėte, jums ir nereikia į aukštąją mokyklą

(4)

2020-08-05, 17:41

Aida Murauskaitė, LRT.lt

Patyręs mokytojas sako: jei matematikos egzamino neišlaikėte, jums ir nereikia į aukštąją mokyklą nuotrauka, foto

© E. Blaževič/LRT nuotr.

Reklama

Kauno technologijos universiteto gimnazijos matematikos mokytojas Leonas Narkevičius turi ką pasakyti abiturientams, kurie neišlaikė egzamino: „Kai girdėti kaltinimai, kyla klausimas: o kiek darbo įdėjai? Gal dvyliktoje klasėje galėjai ankstesnių metų užduotis išspręsti, visokių knygelių pilna išleista su variantais ir sprendimais. Visi norime gyventi lengviau, kas reiškia mažiau pastangų įdėti, o gauti daugiau. Deja, taip nebūna.“  Anot jo, mums derėtų keisti matematikos mokymo kryptį jau nuo pradinių klasių.

Šiemetiniai matematikos brandos egzamino rezultatai – itin prasti. Matematiką išlaikė vos 67,61 proc. kandidatų (2019 m. – 82,09 proc. kandidatų). Mažiau abiturientai surinko ir šimtukų – aukščiausiai įvertinta 0,96 proc. kandidatų (2019 m. – 1,46 proc.).

Neišlaikę egzamino ruošiasi dirbti užsienyje

Nuo to, kad bus analizuojamos prastų rezultatų priežastys, abiturientams nėra ramiau. Jie skubiai keičia savo planus dėl neišlaikytos matematikos.

Radviliškietis abiturientas Nerijus (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) matematikos egzamino neišlaikė – gavo 7 taškus, kas reiškia nulį balų. Vaikinas ketina vykti dirbti į užsienį, o jei sienos dėl COVID-19 neatsivers, dirbs tėvynėje arba stos į profesinę mokyklą.

Nerijus laikė ir istoriją (34 balai), anglų kalbą (71 balas), rusų kalbą (87 balai). Praėjusią savaitę jis džiaugėsi pelnęs 33 balus už lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.

Matematikos perlaikyti vaikinas nesiruošia, kadangi šis dalykas jam niekada nesisekė – turėjo stiprų ketvertą.

„Labiausiai nuvilia tai, kad išlaikęs keturis egzaminus vis tiek neturi šansų įstoti į valstybės finansuojamą vietą. Ar tai būtų kolegija, ar universitetas“, – nusivylimo neslėpė vaikinas.

Eidamas į egzaminus jis dar nežinojo, kur norėtų stoti.

„Planavau, kai bus paskelbti egzaminų rezultatai, pradėti ieškoti, kur stoti, kad būtų kiek įdomu ir, be abejo, didelė darbuotojų paklausa“, – savo tikslus atskleidė Nerijus.

„Nenormalu, kad po 12 metų žmogus neišlaiko egzamino“

Abiturientei Giedrei trečiadienis taip pat liūdnas. Iš matematikos brandos egzamino ji gavo 5 taškus, kas yra lygu 0 balų.

Reklama

„Egzamino neišlaikiau. Niekada nebuvau tiksliukė, jau nuo 7 klasės, žinojau, kad ateitį siesiu su darbu, kurio specifikacija bus žmonės.

Nepaisant to, matematiką mokiausi vidutiniškai, tik vėliau, gimnazijoje, balai krito. Būdama jau gimnazistė, matematikos mokykloje mokiausi pamokų metu, tačiau mūsų gimnazijos mokytojas nebuvo labai atsidavęs darbui. Todėl teko lankyti papildomas pamokas ir ieškoti kvalifikuotų specialistų.

Matematika buvo tas dalykas, kuris mane tempė lyg inkaras, krito bendras metinis pažymys. Tačiau čia ne vien mokytojo ar mokinio problema. Pasenusi sistema turi keistis.

Ar normalu, jei žmogus, kuris mokosi (gerai, bent jau lanko pamokas) 12 metų, neišlaiko egzamino? Kiekvienam aišku, kad ne. Ar tikrai visiems reikia išmanyti kosinusų teoremą?“ – klasė Giedrė.

Anot merginos, taip išeina, kad 33 proc. mokinių visai neturi reikiamų bent minimalių kompetencijų ir yra prastesni, jiems užkertamas kelias įstoti į nemokamas studijas, nors konkursinis balas vos didesnis nei minimalus.

„Egzaminai neparodo moksleivio sugebėjimų. Tai įrodo darbas ir kita veikla. Tarkime, aš turiu didelę savanorystės patirtį, dirbau su jaunimo politika, savanoriavau jaunimo centre (kaip ir minėjau, jau seniai ėjau savo tikslo link), tačiau neišlaikytas matematikos egzaminas, kuris man realiai lemia tik įstojimą į nemokamą vietą, pakeitė planus ir siekius.

Reklama

Kyla klausimas – ar logiška, kad žmogui, kuriam studijų programoje nereikia šio dalyko, tik pagrindų (o juos gauname pradinėse klasėse ir suvesdami skaičius į skaičiuotuvą gauname atsakymą), reikia išlaikyti šį egzaminą? Nemanau“, – svarstė abiturientė.

Giedrė norėjo stoti į socialinį darbą Vilniaus universitete. Dabar rinksis kolegiją.

Mokytojas: „Lengvų rezultatų nebūna“

Patyręs matematikas L. Narkevičius dirba mokytoju jau ilgus metus.

– Kaip manote, kas nutiko, kad matematikos egzamino rezultatai tokie prasti? – L. Narkevičiaus paklausė LRT.lt.

– Matematikos mokymąsi dažnai įsivaizduojame kaip istorijos ar geografijos mokymąsi. Tu turi prisikrauti faktų, suvirškinti, formules išmokti. Jei to nemoki, esi blogas. Formulės yra ne viskas. Matematikoje reikia įgūdžio nebijoti galvoti ir sugalvoti. O ne vien atsiminti, kaip panašų uždavinį sprendžiau.

Reklama

Viena iš bėdų yra ta, kad žmonės nori matematiką išmokti. Matematikoje turi įgyti įgūdžių nebijodamas spręsti, netingėdamas to daryti.

2017-aisiais rengiau pranešimą – lyginau 1970 ir 2017 metų pradinių klasių vadovėlius ir ugdymo planus nuo 5 klasės.

1970 metų trečios klasės vadovėlyje yra daug sąlyginių uždavinių, kurie yra iš trijų keturių veiksmų. Tu turi sugalvoti, ką po ko daryti. 2017 metų vadovėlyje – pratimukai, geriausiu atveju – dviejų veiksmų.

Paimkime uždavinuką: Marytė ir Petriukas kartu turi 20 metų, Marytė dvejais metais jaunesnė. Kiek metų Marytei ir kiek – Petriukui? Tai trijų veiksmų uždavinys. Septynmetis vaikas, kuris moka mąstyti, sumąstys. Kad ir pirštukus lankstydamas.

Pradinukai orientuojami ne ten, kur reikia, jie orientuojami ten, kur lengva.

Daug kas sako, kad reikia geros gimnazijos. O aš sakau: reikia geros pradinės, kad gerą pamatą padėtų. Jei neturime gero pamato, jei jis iš putplasčio padarytas, kokį statinį ant jo galime statyti?

Reklama

1970-aisiais vaikai nuo 5 iki 11 klasės turėdavo 35 savaitines pamokas. Dabar, jei A lygiu mokosi, – 32, jei B – 29 pamokas.

Žinoma, mokykla visuomet gali savo nuožiūra tą skaičių keisti.

– Kur reikėtų ieškoti tokios padėties priežasčių?

– Daug kas nori išsiaiškinti, kas kalti – mokiniai, mokytojai, egzamino užduočių sudarytojai.

Man atrodo, kad nė vienoje iš šių trijų grandžių kalto nėra. Pirmiausia kalta sistema. Anksčiau buvo atskirta algebra ir geometrija. Dabar n metų sujungta į vieną dalyką – matematiką. Vienareikšmiškai kenčia geometrija. Nes atrodo, kad dar lygtelių spręsti nemoka, dar padirbėsime. Kieno sąskaita? Trikampio, keturkampio, apskritimo. Mat ten ne taip matyti, kad vaikui dar trūksta.

Svajonė tokia, kad atkurtų didesnį pamokų skaičių, kad pradėtų orientuotis į mąstymą, o ne į veiksmų atlikimą nuo pat pradinių klasių. Galima rinktis tai, kas sunkiau, bet paprastai einama lengviausiu keliu. Kodėl taip daroma? Tėvai nori rezultatų. Jiems nesvarbu, ko ir kiek moko, svarbu, kad geri pažymiai būtų.

Reklama

Reikia globalesnio požiūrio.

– O ką manote apie šiemetinio matematikos egzamino užduotis?

– Man patiko. Gal daugokai uždavinių. Bet čia tik tie, kurie apie šimtuką galvojo, galėtų svarstyti, kad jei būtų buvę dviem uždaviniais mažiau, būčiau viską padaręs.
O tas trečdalis, kurie neišlaikė, jiems ar 10, ar 20 uždavinių – ne esmė. Jiems reikėjo tuos devynis atlikti.

Ta bazė, kad išlaikytum, tikrai buvo lengvai surenkama tiems, kas mokėsi. Dar viena bėda, kad mokiniai egzaminui pradeda ruoštis, kaip mes, mokytojai, juokaujame, po šimtadienio ar geriausiu atveju – po Naujųjų metų. Realiai ruoštis reikėtų pradėti nuo 11 klasės pradžios. Tuomet reikia pradėti mokytis žaisti su tokio ar kitokio tipo uždaviniais.

Savo mokiniams, kurie renka gerus pažymius iš kiekvienos einamosios temos, sakau: šaunuolis, šaunuolė, gerai eini, bet iki valstybinio egzamino dar netrauki. Matau, kaip tą vieną temą žmogus sugeba susidėlioti tam kartui galvoje ant rėmelių, bet jie šiaip nėra tvirti. O rengimasis – tai, kai viename uždavinyje kelios temos sumaišytos. Prie to irgi reikia pratintis.

Kai girdėti kaltinimai, kyla klausimas: o kiek darbo įdėjai? Gal dvyliktoje klasėje galėjai ankstesnių metų užduotis išspręsti, visokių knygelių pilna išleista su variantais ir sprendimais.

Visi norime gyventi lengviau, kas reiškia mažiau pastangų įdėti, o gauti daugiau. Deja, taip nebūna.

– Šiemet pirmą kartą leista laikyti egzaminus ir nepažangiems mokiniams.

– Vienareikšmiškai tai padidino neišlaikiusiųjų procentą. Klausimas – o kodėl jie laikė matematikos egzaminą?

– Laikė, nes matematikos reikia stojant į nemokamą vietą aukštojoje mokykloje. Kiek, jūsų akimis, šis reikalavimas yra pagrįstas?

– Tas reikalavimas galėtų būti dar griežtesnis. Kokio galo tam neišlaikiusiam matematikos ar gavusiam minimalų balą stoti į aukštąją mokyklą? Užsienyje net neina į vidurinę mokyklą, eina specialybės įgyti. Dalis tokių mokinių nueina dirbti, dalis stoja į aukštąją vėliau, kai pasitikrina, kad ta specialybė tinka.

Dabar daug vaikų renkasi mokytis 12 metų, nes nereikia sukti galvos, kur eiti, kuo būti. Mokytojams dėl šių dalykų skauda. Mes kalbame, kad per daug jų eina laikyti matematikos. Daug vaikų gabūs darbinei veiklai. Gal jam lietuvių, matematika sunku, bet mechanika puikiai sekasi.

Bet stojant į aukštąją reikalingas matematikos egzaminas.

Matematikos ir lietuvių kalbos egzaminai turi būti privalomi. Sava kalba ir logika – svarbu. Matematika yra koncentracija loginio mąstymo.

– Kokią kryptį mums nurodo šiemetiniai matematikos egzamino rezultatai? Ko turime griebtis? Turėtų būti pakeista matematikos mokymo programa, o drauge – vadovėliai, pratybos?

– Programa turėtų būti koreguojama. O pratybos, mano supratimu, yra viena iš priežasčių, kodėl vaikai nemoka matematikos. Jose sąlyga parašyta, o veiksmams nupieštas tuščias kvadratėlis, pliuso ženklas, vėl tuščias kvadratėlis, lygu. Vaikui reikia pasufleruoti, kad sudėtų. Nebereikia svarstyti, kodėl reikia tokį veiksmą atlikti.

Arba lietuvių kalbos pratybose reikia tik raides įrašyti, užuot parašius visą žodį. Tai yra klaiku. Pratybų neišgyvendinsime, mat tai yra verslas. Bet pratybos trukdo mokytis, palengvina procesą. O kai lengva, netobulėjama.

Noriu pacituoti. Euklidas valdovui Ptolemėjui sakė: geometrijoje nėra karališkų kelių. Deja, čia reikia sunkaus darbo.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

O taip

2020-08-05   22:13

IP: 185.11.26.161

Tokius mokytojus laikas mesti is darbo. Dar jie, matai, atlyginimu nori didesniu. Uz ka?

klaipedietis

2020-08-05   22:07

IP: 172.69.190.32

Jei nesamdei to mokytojo asmeniškai, tu esi niekam tikęs ir tiek žinių. Pernai mokytojai streikavo ir baladojosi į krūtines, kad mokymo procesas nenukentės . Šiemet garsiai garsiai klykavo apie KOKYBIŠKĄ nuotolinį mokymą...algas gavo tiek anuomet tiek šiemet...o rezultatas,- nemoki ,pats kaltas. Skaityk pirmą sakinį.

Kaimynė

2020-08-05   18:13

IP: 84.46.249.228

Tam ,,haha''. Esi bukas , nes rašinėji bukaprotis.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Švietimas

Kaip žinia, šiemet studijų metus Klaipėdos universitetas (KU) dėl viruso COVID-19 prevencijos...

KU dirba  kaip prestižiniai Vakarų Europos bei JAV universitetai nuotrauka, foto

Pirmadienį Klaipėdos universiteto (KU) miestelio aikštėje iškilmingai pradėti akademiniai mokslo metai. Juos...

30-metį mininčiame Klaipėdos universitete prasidėjo akademiniai metai nuotrauka, foto

Būsimoji pilotė, kuri jus skraidins į svajonių atostogas, odontologė, kuriai patikėsite savo...

Kur studijuoja ir kokias studijų programas šiemet pasirinko gabiausieji? nuotrauka, foto

Rugsėjo 14 d. 15 val. Klaipėdos universiteto (KU) miestelio aikštėje vyks akademinių...

30-metį švenčiančiame KU – akademinių metų pradžia nuotrauka, foto

Viešas istoriko Algimanto Kasparavičiaus atsakas prezidentui V.Putinui nuotrauka, foto

Lietuva, Kai įtakingas JAV žurnalas „The National Interest" išspausdino Rusijos prezidento...

S.Maslobojevas – apie šokiravusį darbuotojų elgesį žmonai begimdant nuotrauka, foto

Sveikata, „Darytis vaikus neskauda, o dabar skauda?“ – tokia iš Santaros klinikų darbuotojos...

Radiacinių grėsmių biokuras nekelia nuotrauka, foto

Ūkis, Smarkiai išaugus biokuro iš Baltarusijos importui sklinda gąsdinimai, neva jis gali būti...

G. Nausėda: Baltarusijos sankcijos mūsų neišgąsdins nuotrauka, foto

Lietuva, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sureagavo į Baltarusijos antradienį Baltijos valstybėms paskelbtas atsakomąsias...

Lietuva, Paskelbta prieš 8 val.

Ūkis, Paskelbta prieš 11 val.

Lietuva, Paskelbta prieš 13 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...