2019 m. liepos 20 d. 10:12 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Visuomenė  >  Švietimas

Švietimas

Patyčios labiausiai paplitusios profesinėse mokyklose

(1)

Patyčios labiausiai paplitusios profesinėse mokyklose nuotrauka, foto

© „Fotolia" asociatyvi nuotr.

Reklama

Keturi iš penkių moksleivių teigia pastebį patyčių paplitimą savo mokykloje. Kas trečias moksleivis mano, kad patyčios jų mokykloje yra paplitęs arba labai paplitęs reiškinys. Tuo metu mokytojai aplinką mokykloje linkę vertinti pozityviau. Patyčias paplitusiu ar labai paplitusiu reiškiniu laiko tik kas dešimtas mokytojas. Tokius skaičius atskleidžia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta suinteresuotų šalių apklausa.

Patyčios labiausiai paplitusios profesinėse mokyklose. Gimnazijose ir vidurinėse mokyklose patyčias paplitusiu reiškiniu laiko ketvirtadalis moksleivių. Profesinėse mokyklose ši dalis kone dvigubai didesnė - net 42 proc. profesinių mokyklų auklėtinių patyčias laiko paplitusiomis. „Šie skaičiai rodo, kad siekiant didinti profesinio mokymo patrauklumą, turėtume skirti dėmesio ne tik mokymo kokybei, tačiau ir mokyklos aplinkai“, - nurodo MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.

Patyčias dažniausiai patiria silpnesnių mokyklų moksleiviai. Net 57 proc. moksleivių, besimokančių silpnesnėse mokyklose, patyčias laiko paplitusiomis. Stipriose mokyklose patyčias patiriančių moksleivių yra tris kartus mažiau (17 proc.).

„Gajus mitas, kad regioninių mokyklų moksleiviai dažniau patiria probleminį elgesį. Tačiau tyrimas atskleidžia, kad patyčių paplitimo mastas yra pakankamai panašus tiek didžiųjų miestų, tiek regionų mokyklose. Mokyklose, kuriose puoselėjama bendruomeniškumo ir tolerancijos kultūra, moksleiviai geriau sutaria su mokytojais, siekia aukštesnių akademinių rezultatų ir turi ambicingesnių planų dėl ateities, patyčios yra paplitusios kur kas mažiau“, - sako G. Jakštas.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliekamo PISA tyrimo duomenimis, Lietuvos moksleiviai su patyčiomis susiduria šiek tiek rečiau nei EBPO vidurkis. 16 proc. moksleivių teigė, kad jie tampa patyčių objektu bent porą kartų per kelis mėnesius. „Pagal šį rodiklį lietuviai su patyčiomis susiduria dvigubai rečiau nei Latvijos ir šiek tiek rečiau nei Estijos moksleiviai. Palyginti su Suomijos, Švedijos ir Danijos rodikliais, mūsų situacija taip pat geresnė. Viena vertus, galima pasidžiaugti, tačiau gali būti ir taip, kad rodiklis neatskleidžia tikrosios situacijos, nes nėra vieningai sutariama, kas yra laikoma patyčiomis“, - sako G. Jakštas.

Analitiko teigimu, kalbant apie patyčias, būtina atkreipti dėmesį į ryšį tarp patyčių paplitimo ir mokinių pasiekimų. „Pastebimi labai ryškūs rezultatų skirtumai tarp mokyklų, kuriose patyčios paplitusios, ir tų, kuriose patyčių paplitimas mažesnis. Pavyzdžiui, mokinių, besimokančių probleminėse mokyklose, gamtamokslio rezultatai net 55 taškais mažesni nei kitų mokyklų moksleivių. Tai reiškia, kad mokiniai, patiriantys patyčias, žinių lygiu nuo bendraamžių atsilieka maždaug pusantrų metų“, - sako G. Jakštas.

MOSTA atliktas tyrimas rodo, kad mokytojai patyčias pastebi gerokai rečiau nei moksleiviai. Nepriklausomai nuo to, kokiose mokyklose - stipriose ar silpnose, gimnazijose ar profesinėse, miesto ar kaimo - mokytojai dėsto, jie patyčias pastebi mažiausiai du kartus rečiau nei moksleiviai.

„Pavyzdžiui, profesinėse mokyklose mokytojai patyčias laiko paplitusiu reiškiniu net 3,5 karto rečiau nei mokiniai. Vadinasi, vykdant patyčių prevencijos programas, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas mokytojų parengimui: kaip atpažinti patyčias ir kaip su jomis kovoti. Mokytojai turėtų mokiniams aiškiai komunikuoti, kad patyčios nebus toleruojamos. Taip pat svarbu į problemų sprendimą įtraukti tėvus. Pastebima, kad vaikai, kurie jaučia tėvų palaikymą, rečiau susiduria su patyčiomis“, - sako G. Jakštas.

Analitiko teigimu, siekiant efektyviai mažinti patyčių paplitimą, svarbu matuoti prevencinių programų efektyvumą. „Štai Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktas tyrimas atskleidė, kad vos 10 iš 400 programų, nukreiptų į probleminio elgesio mažinimą, tenkino minimalius poveikio kriterijus. Tačiau tai nereiškia, kad visos programos yra neveiksmingos. Pavyzdžiui, Suomijoje vykdoma patyčių prevencijos programa pasiekiama, kad net 98 proc. patyčių aukų situacija po dalyvavimo programoje pagerėjo“, - nurodo analitikas.

G. Jakšto teigimu, norint pasiekti teigiamų pokyčių, vien tik nukopijuoti sėkmingas praktikas nepakanka. „Skirtingose valstybėse prevencijos programos duoda skirtingų rezultatų. Todėl, siekiant Lietuvoje efektyviai kovoti su patyčiomis, reikia ieškoti būtent mūsų aplinkoje veikiančių sprendimų. Taip pat reikia daugiau įrodymų apie patyčių prevencijos programų veiksmingumą. Šiuo metu įgyvendinama daug programų, tačiau nėra aišku, kurios iš jų lemia pozityvų elgesio pokytį. Geresnis programų rezultatyvumo vertinimas leistų ne tik efektyviau investuoti į patyčių prevenciją, tačiau ir veiksmingai pagerinti moksleivių savijautą mokykloje, o ilgalaikėje perspektyvoje tikėtinas ir teigiamas poveikis akademiniams rezultatams“, - mano analitikas.

MOSTA suinteresuotų šalių apklausose dalyvavo 1068 baigiamųjų klasių moksleiviai ir 1051 mokytojas.

Reklama

Žymos: patyčios

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Reklama

Komentarai

2018-11-26   20:09

IP: 66.70.243.185

Sveiki atvykę į geriausią svetainės sekso pažinčių ==> Sexydrom.com

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Švietimas

Šiemet abiturientai dėl valstybinių brandos egzaminų rezultatų teikė mažiau apeliacijų nei...

Abiturientai pateikė 1207 apeliacijas nuotrauka, foto

Deja, net ir XXI amžiuje profesinės karjeros pasirinkimą tebelemia ir apriboja gajūs...

Rinkis profesiją, ne stereotipus nuotrauka, foto

"Tikiuosi, kad tai mano raktas į ateitį", - sako visus 5 abitūros...

Penkis šimtukus gavusi Mariam Varoneckaitė: "Nesureikšminu pažymių" nuotrauka, foto

Antradienį uostamiesčio piliavietėje vyko abiturientų, iš valstybinių brandos egzaminų gavusių šimtukus, pagerbimo...

Pagerbti uostamiesčio šimtukininkai nuotrauka, foto

Vakarų Lietuvos kriminalinė kronika nuotrauka, foto

Kriminalai, Pabėgo su kava

Ypatingą užsienietį į Brazausko inauguraciją pakvietė netyčia, bet apsimokėjo nuotrauka, foto

Skaityk dabar, 1993-iaisiais vykusioje Algirdo Mykolo Brazausko inauguracijoje pasirodė vienintelė užsieniečių šeima, čia kviesta...

Ruošiasi atnaujinti Žvejų rūmų aplinką nuotrauka, foto

Klaipėda, Penktadienį Klaipėdos miesto savivaldybėje vyko kultūros centro Žvejų rūmų teritorijos sutvarkymo darbų...

Reitingai: lyderiai G. Nausėda ir konservatoriai nuotrauka, foto

Lietuva, Palankiausiai vertinamų Lietuvos politikų sąrašo viršūnėje įsitvirtino prezidentas Gitanas Nausėda.

Kriminalai, Paskelbta prieš 13 min.

Skaityk dabar, Paskelbta prieš 22 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Lietuva, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...