Tačiau R. Pociutė nepasimetė – užduotis mokiniams skyrė kitose platformose. Vis tik, pirmadienį buvo kalbama, kad pirmasis nuotolinio mokymo blynas prisvilo – dirbti teko itin išradingai, kai kurie tinklalapiai neatlaikė vartotojų srauto. Tad net ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai gali tekti koreguoti mokymo planus.
„Taip, nesklandumų buvo. Dienynas stringa visada, kai yra didžiulės apkrovos.”, - apie tai, kad bent elektroninio dienyno sistemos nuotolinio mokymo egzamino neišlaikė, kalbėjo R. Pociutė.
Kovo 30-osios rytą, vos mūsų šalies mokykloms pradėjus nuotolinį mokymą, mokytojai ir mokiniai pranešė susidūrę su interneto ryšio sutrikimais, elektroninių dienynų sistemų ir nuotolinio mokymo programų nesklandumais.
Daugelis jų skundėsi, kad mėginant prisijungti prie TAMO elektroninio dienyno, vartotojai negalėjo patekti į tinklalapį.
„Dėl koronaviruso plitimo bei karantino šiandien visoje Lietuvoje pradėjus nuotolinio ugdymo procesą šalyje veikiančios elektroninės mokymosi sistemos patyrė perkrovas. TAMO grupė susidūrė su 10 kartų didesniais nei įprasta srautais, taip pat patyrė trikdžių”, - pranešė elektroninio dienyno TAMO atstovė Lina Mockutė.
Elektroninio dienyno interneto svetainė buvo pasiekiama tik po pietų.
Prabilo apie netikėtą galimybę
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija savo komentarė nurodė, kad nuotolinis mokymas tik įsibegėja, esą dar reikia laiko, kol bus išspręstos visos problemos.
„Pirmos dienos bus skirtos pasibandymui, darbotvarkės susiderinimui, dienynai ir mokymo platformų tiekėjai stengiasi padėti mokykloms, šalinti pasitaikančias kliūtis.
Visuotinis nuotolinis mokymas visiems kol kas yra naujiena, prie šito reikės įprasti, išmokti, suderinti sistemas. Tai tikrai didelė permaina, ir reikia laiko, kad visas mechanizmas pradėtų veikti sklandžiai”, - komentavo valdininkai.
<isnasa>Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pirmadienio rytą LRT radijuje net sakė svarstantis galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau laiko ir moksleivius tiesiog perkelti į aukštesnes klases.
Mokiniai dalyvavo aktyviai
Tačiau uostamiesčio fizikos mokytoja R. Pociutė ragina neskubėti. „Nesklandumų bet kokiu atveju pasitaiko tiek nuotolinio mokymo, tiek kontaktinio mokymo metu. Nesiūlyčiau drąstiškai nutraukti mokslo metų. Reikėtų stebėti situaciją mažiausiai 2 savaites“, - įsitikinusi R. Pociutė.
Anot jos, tokios mokytojų naudojamos platformos kaip „Google classroom”, “Zoom”, „Gmail” veikė be sutrikimų. „Taigi, užduotis dažniausiai per tai ir skyrėme”, - pasakojo ji.
Fizikos mokytoja sakė, kad jos pamokose dalyvavo visi mokiniai. „Vaikų trūkumo nejaučiame”, - kalbėjo pedagogė.
Stengiasi likti ramūs
Apie tai, su kokiais iššūkiais susiduria, pedagogai diskutuoja ir socialiniuose tinkluose. Dalis jų sako, kad dirbti sekasi kur kas prasčiau nei įprastai, tuo metu kiti teigia, kad didelių nesklandumų išvengti pavyko.
„Stringa, stringa, stringa. Stengiamės išlikti ramūs”, - socialiniame tinkle „Facebook” rašė viena mokytoja.
„Mūsų mokykla, kai paskelbė karantiną, paprašė vaikų pasiimti vadovėlius ir parsinešti juos namo. Labai džiaugiuosi šiuo sprendimu, nes kol viskas lūžta, vaikai mokosi iš jų”, - patirtimi dalijosi kita padegogė.
„Mūsų mokykla kiekvienam vaikui sukūrė elektroninį paštą, užduotys skiriamos laiškais, todėl niekas nestrigo. Vaizdo pamokos vyksta per „Google meet”. Irgi niekas nestrigo”, - apie tai, kaip pavyko išvengti nesklandumų, rašė viena mokytojų.
Parengė rekomendacijas
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar praėjusią savaitę pranešė, kad Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) kartu su elektroninių ryšių paslaugų teikėjais parengė rekomendacijas, kurios turėtų padėti išvengti nesklandumų.
RRT specialistai mokytojams rekomenduoja dalį mokymosi proceso organizuoti ne tiesioginėmis transliacijomis, o nusiunčiant skaitmeninę medžiagą (pvz., užduotis) mokiniams.
„Taip pat siūloma iš anksto parengti vaizdo pamokų įrašų, kuriuos mokiniai įsijungtų jiems patogiu metu.Jei vaizdo transliacijų poreikio nėra, specialistai rekomenduoja naudoti tik garso transliaciją. Kai mokiniai neatsakinėja, galima paprašyti jų naudojamoje programėlėje išjungti garsą”, - patarė specialistai.
Tarnyba taip pat pažymėjo, kad esant galimybei, mokymus reikėtų paskirstyti per visą dieną nuo ryto iki vakaro.
Atliko matavimus
RRT “Vakarų ekspresui” komentavo, kad prasidėjus karantinui, itin daug kasdieninių veiklų sparčiai persikėlė į virtualią erdvę, o tai jau nuo pat pirmosios karantino dienos lėmė išaugusias viešųjų elektroninių ryšių tinklų apkrovas.
„Piko metu balso skambučių minučių kiekis operatorių tinkluose išaugo iki 70 proc., duomenų perdavimo srautas padidėjo 20-30 proc., o kai kurių operatorių tinkluose – net iki 40 proc. Operatoriai nuolat stebi situaciją ir operatyviai plečia reikalingus tinklų pajėgumus, tad su didesniais sutrikimai Lietuvos e. ryšių vartotojai nesusiduria (trumpalaikiai tinklų vientisumo sutrikimai buvo fiksuoti tik pačią pirmąją karantino dieną, kovo 16 d., tačiau jie buvo operatyviai pašalinti, ir daugiau apie tokio pobūdžio sutrikimus RRT pranešimų iš operatorių negavo)”, - teigiama redakcijai atsiųstame kometare.
Be to, RRT praeitą savaitę, kovo 24-26 dienomis skelbia atlikusi kontrolinius matavimus judriojo ryšio operatorių tinkluose ir fiksavo duomenų perdavimo srauto padidėjimą 20-30 procentų.
„Šią savaitę, prasidėjus nuotoliniams mokymams, RRT pakartotinai atliks matavimus”, - ketinimus išdėstė RRT.
Specialistai atkreipa dėmesį, kad dažna problema, kodėl negalima prisijungti prie nuotolinio mokymo priemonių ar jomis naudotis be trikdžių – tai ne e. ryšių tinklo problemos, o stringančios pačios nuotolinio mokymo platformos bei įrankiai.
„Net ir esant geram interneto ryšiui, šios platformos gali neatlaikyti labai ženkliai išaugusio prisijungimų skaičiaus. Todėl rekomenduojame vartotojams pasitikrinti savo ryšio kokybę”, - dėstė RRT.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą