2019 m. liepos 20 d. 06:15 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Visuomenė  >  Švietimas

Švietimas

"Nemokyklinimo" filosofija: už teisę rinktis

(2)

"Nemokyklinimo" filosofija: už teisę rinktis nuotrauka, foto

PRIEVARTA. Jeigu tu nepaklusi, aš priversiu tave daryti tai, kas tau naudinga. Rezultatas: kai nebus jokio išorinio spaudimo, vaikas nebedarys nieko. Jis nieko nenorės. Patrauksite bizūnus ir morkas - jis pasidarys nebefunkcionalus. Tai kaina, kurią sumoka vaikai.

© Fotolia nuotr.

Reklama

Jūs nebijote, kad institucijos atskubės gelbėti jūsų vaikų?

Jei taip atsitiks, rinksimės gyvenimui tokią šalį, kurioje yra galimybė neversti vaikų eiti į mokyklą.

Ar jūs turite tikslą siekti įteisinti "nemokyklinimą" Lietuvoje?

Ne, tokio tikslo neturiu, nes bent jau kol kas nematau tam šansų. Įsivaizduoju, kokia būtų daugumos reakcija. Bandymas įteisinti tokią alternatyvą galėtų būti prasmingas, jeigu būtų pakankama kritinė masė.

Jaunimas vis drąsiau pareiškia savo kritišką nuomonę apie sistemą. Pernai viena abiturientė viešame laiške mokyklą taip pat pavadino kalėjimu.

Dažniausiai jauni žmonės būna mažiau sugadinti. Jie ir yra viltis.

Prievarta - tai juodoji skylė

Reklama

Klaipėdietis Justas Žemgulys, šiemet baigęs "Ąžuolyno" gimnaziją ir visoje Lietuvoje pagarsėjęs tuo, kad abitūros egzaminus išlaikė penkiais šimtukais, interviu "Vakarų ekspresui" taip pat yra kalbėjęs apie tai, kad mokykloje jam labiausiai nepatinka prievarta. "Aš už būtent tokią sistemą, kai mokiniai gali rinktis, o kas grūdama per gerklę - to dauguma ir negerbia", - sakė Justas, tuomet dar dvyliktokas. Jis prisipažino esąs vienas didžiausių pamokų praleidinėtojų, mat dalyvauja įvairiuose projektuose, daug keliauja, domisis Europos politika ir savarankiškai mokosi japonų kalbos.

Nuo šio rudens J. Žemgulys studijuoja informatiką ir fiziką Edinburgo (Škotija) universitete. Studijas užsienyje jis pasirinko todėl, kad ten įmanoma suderinti dvi programas. "Lietuvoje dviejų specialybių kombinuoti negalima, nebent norėčiau studijuoti aštuonerius metus."

Pasiteiravome Justo nuomonės apie "nemokyklinimo" idėjas.

Justai, kaip manote, kas atsitiktų, jei mokiniai turėtų galimybę patys nuspręsti, kada ir į kokias pamokas jiems eiti, ko ir kada mokytis.

Mano nuomone, pačią geriausią švietimo politiką šiuo metu galima atrasti Šiaulių "Romuvos" gimnazijoje. Šioje mokykloje visi mokiniai, kurių vidurkiai viršija 8 balus, turi teisę eiti į pamokas savo nuožiūra. Išimtis - atsiskaitymai.

Man pačiam tikrai būtų buvę smagu nuo pat 9 klasės skirti daugiau laiko mane dominančioms sritims: matematikai, fizikai ir programavimui.

Reklama

Galimybė specializuotis anksčiau tam tikriems žmonėms leistų geriau išugdyti savo talentus. Bet nemanau, kad tai galioja visiems. Pasirinkimo laisvė yra labai puikus dalykas, kai jis atsiduria kompetentingų žmonių rankose. Nemažai žmonių yra linkę vėliau gailėtis to, kad praeityje skyrė nepakankamai laiko mokslams. Todėl manau, kad bendros programos turėtų būti bent iki 8 klasės.

Kalbant plačiąja prasme, žmonės, kurie turi daugiau laisvės, tampa labiau suinteresuoti geriau mokytis.

Ką manote apie egzaminus? Jie turėtų būti privalomi ar pasirenkami?

Iš tiesų visi egzaminai turėtų būti pasirenkami. Suvaržyti žmones teigiant, kad jie privalo mokėti specifiškas sritis, mano nuomone, yra keisto pokrypio prievartos politika.

10 klasėje aš turėjau laikyti rusų kalbos egzaminą, nors puikiai suvokiau, kad nemoku laisvai kalbėti rusiškai. Egzaminas to nepakeitė, tik tai įrodė. Jis buvo privalomas ir tapo mane suvaržančia priemone.

Taip pat aš nemanau, kad šiuo metu lietuvių kalbos egzaminas, koks jis yra, atlieka savo funkciją. Žmonės, kurie puikiai supranta, jog neturi gabumų rašyti, sau tai įrodo - ir daugiau niekas nepasikeičia. Norint palikti protekcionistinius privalomus egzaminus, tokius kaip lietuvių kalba, reikėtų mažų mažiausiai pakeisti jų sandarą. Sklinda gandai (vadinu juos gandais, nes dar neteko matyti tai patvirtinančių šaltinių), kad mokiniai darosi vis mažiau raštingi. Galėčiau tai paaiškinti tuo, kad egzamino struktūra visiškai nėra skirta tikrinti ar lavinti raštingumui. Jei lietuvių kalbos egzaminas tikrintų būtent raštingumą bei gramatiką, galbūt situacija keistųsi. 11-12 kl., remiantis mūsų turima dėstymo programa, neturėjo būti jokių pamokų, skirtų lavinti taisyklingo rašymo įgūdžiams.

Reklama

Neteigiu, kad rašinių rašymas yra blogis. Tik manau, kad tai galėtų būti atskiras egzaminas - literatūros/rašymo egzaminas, skirtas žmonėms, kurie sieja save su tokio tipo specialybėmis (žurnalistika, litaratūrologija ir t. t.).

Panašus mano požiūris ir į matematiką. Nemanau, kad sutelkus visas savo pastangas, bandant lavinti savo prasčiausią įgūdį, galima daug pasiekti. Žmonėms, kurie suvokia, kad matematika nėra jų stiprioji pusė, pasiruošimas šiam egzaminui taptų juodąja skyle, ryjančia jų laiką, ir tas darbas būtų bergždžias. Pažįstu daug protingų žmonių, kurie pasirinko nelaikyti matematikos egzamino ir todėl galėjo visapusiškai save lavinti kitais aspektais - tais, kuriuos jie mėgo.

SUINTERESUOTI. "Žmonės, kurie turi daugiau laisvės, tampa labiau suinteresuoti geriau mokytis", - mano klaipėdietis Justas Žemgulys, šiemet abitūros egzaminus išlaikęs penkiais šimtukais ir studijuojantis informatiką bei fiziką Edinburgo universitete.

NAUDINGA ŽINOTI
Kai kuriose šalyse laisvas vaikų mokslas yra ne tik legalus, bet ir saugomas Konstitucijos (pvz., Italijoje, Belgijoje, Airijoje), kitose vaikas gali mokytis namuose, tačiau turi būti prižiūrimas formalios mokymo institucijos (pradinės, pagrindinės ar vidurinės mokyklos). Lietuva priklauso radikaliausiųjų grupei, kurių įstatymai laisvą vaikų mokymąsi draudžia apskritai.
2000 m. švietimo ir mokslo ministro bei sveikatos apsaugos ministro pasirašyta moksleivių mokymo namuose tvarka numato specialią išimtį tiems vaikams, kurie dėl fizinės negalios negali lankyti mokyklos. Šis įsakymas reikalauja, kad rekomendaciją dėl mokymosi namuose pateiktų gydytojų konsultacinė komisija arba savivaldybės švietimo skyrius. Mokslas namuose gali trukti ne ilgiau kaip vienus metus - "kol savivaldybė švietimo įstaigoje pritaikys mokymo vietą". Net jei vaikas mokosi namuose, jis mokomas pagal adaptuotą mokyklos programą, kai mokytojai atvyksta į namus ir veda pamokas. Kitaip tariant, jei nenuvyksti į mokyklą, mokykla atvyksta į tavo namus.
Iš Lietuvos kaimynių tik Latvija ir Baltarusija nesuteikia jokios galimybės mokytis ne mokykloje. Savarankiškas mokymasis leidžiamas Estijoje, Lenkijoje ir Rusijoje, tačiau vaikas paprastai negali rinktis, ką mokytis. Artimiausios šalys, kuriose laisvas mokslas leidžiamas kaip tikra mokyklos alternatyva, yra Ukraina, Suomija ir Danija.

Džiugas Paršonis, lrt.lt

Reklama

MOKYKLA PRIEŠ ATEITĮ
Mokymo mokykloje principas palaipsniui tampa nebesuderinamas su visuomenės ateities poreikiais. Kai šiuolaikinė mokykla buvo kuriama, ji rėmėsi keletu klaidingų ir dabar jau atgyvenusių principų:
1. švietimo sistema žino ateities kartos žinių poreikius,
2. bendra mokymo sistema tinkama visiems vaikams,
3. geriausiai žinios suvokiamos izoliuotoje nuo aplinkos vietoje,
4. mokymasis - tai klausymas, kas sakoma, ir vėlesnis išgirstos informacijos pakartojimas,
5. mokslo problemos turi vieną teisingą atsakymą, kurį tereikia išmokti,
6. standartizuoti testai atspindi vaikų išsilavinimo sėkmę,
7. įgytos mokykloje žinios yra pakankamos, kad vėliau žmogus galėtų rinktis bet kurią norimą specialybę.

Džiugas Paršonis, lrt.lt

Reklama

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Reklama

Komentarai

alvydas

2013-11-06   17:24

IP: 78.62.79.43

na taip....kaip is menulio nukrites.....beviltiskas optimistas:)))

Jurgis

2013-10-28   12:07

IP: 84.55.15.90

Tai jau akivaizdu, kad mokykla yra ne suteikianti išsilavinimą, kurianti mąstantį, kritišką individą, bet metodas kaip disciplinuoti vaiką, padaryti jį pasyviu, konformistišku, paklustančiu hierarchijai individu. Paskutiniu metu vėl grįžtama prie uniformų, įvedamos kameros, elektroninės durys - atseit dėl vaiko saugos ir geresnių rezultatų. Taip yra stiprinama kontrolė, mokinių sekimas.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Švietimas

Šiemet abiturientai dėl valstybinių brandos egzaminų rezultatų teikė mažiau apeliacijų nei...

Abiturientai pateikė 1207 apeliacijas nuotrauka, foto

Deja, net ir XXI amžiuje profesinės karjeros pasirinkimą tebelemia ir apriboja gajūs...

Rinkis profesiją, ne stereotipus nuotrauka, foto

"Tikiuosi, kad tai mano raktas į ateitį", - sako visus 5 abitūros...

Penkis šimtukus gavusi Mariam Varoneckaitė: "Nesureikšminu pažymių" nuotrauka, foto

Antradienį uostamiesčio piliavietėje vyko abiturientų, iš valstybinių brandos egzaminų gavusių šimtukus, pagerbimo...

Pagerbti uostamiesčio šimtukininkai nuotrauka, foto

Šeštadienio horoskopas 12-ai zodiako ženklų nuotrauka, foto

Įvairybės, **************

Prezidento mama tėtį sužavėjo įspūdingais plaukais nuotrauka, foto

Žmonės, Klaipėdoje gyvenantis Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos tėvas Antanas Nausėda rugpjūčio 21-ąją švęs...

Šeštadienį Klaipėdoje tuokiasi nuotrauka, foto

Klaipėda, Šeštadienį, liepos 20 d., uostamiesčio santuokų rūmų didžiojoje salėje tuoksis:

Atnaujins buvusią odos ir venerinių ligų polikliniką nuotrauka, foto

Klaipėda, Verslininko Martino Gusiatino šeimos valdoma bendrovė „Stemma group“ už 572 tūkst. eurų įsigijo...

Įvairybės, Paskelbta prieš 15 min.

Žmonės, Paskelbta prieš 9 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 10 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 10 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...