"Moteriškas kolektyvas - pats geriausias"

"Moteriškas kolektyvas - pats geriausias"

Kodėl mokyklose dirba tiek mažai vyrų? Mokytojų dienos išvakarėse "Vakarų ekspresas" pasidomėjo, ką apie tai mano patys pedagogai...

"Žinoma, būtų geriau, kad daugiau vyrų dirbtų mokyklose, kad būtų pusiausvyra. Ypač vyrų mokytojų reikia berniukams. Juk ne paslaptis, kad daugelis šeimų dabar skiriasi, todėl vyriškos draugijos berniukams ir taip trūksta. Ir šiaip mokiniai su vyrais mokytojais visai kitaip bendrauja ir kitaip juos vertina", - pastebėjo "Ąžuolyno" gimnazijos direktorė Vilija Prižgintienė ir pridūrė, kad jų mokykloje vyrų deficitas ne pats didžiausias. Iš 75 pedagogų čia dirba 10 vyrų.

Daugelyje mokyklų vyrai veda kūno kultūros ir technologijų pamokas. Daug rečiau pavyksta sutikti mokytoją lituanistą, istoriką ar tikybos mokytoją.

"Man atrodo, kad vyrai tiesiog ieško didesnio atlyginimo, todėl jų mokyklose ir trūksta. Be to, tai labai sunkus darbas, ne kiekvienas vyras gali jį dirbti", - įsitikinusi S. Dacho progimnazijos direktorė Elena Blažienė, tarp 92 pedagogų savo vadovaujamoje įstaigoje suskaičiavusi 9 vyrus.

Daugelio kitų mokyklų vadovai džiaugėsi turintys po 2-5 vyrus mokytojus.

Egidijus GADEIKIS, lietuvių kalbos mokytojas, "Verdenės" progimnazija

Iš tiesų vyrų mokyklose labai mažai, o lituanistų - visoje Klaipėdoje tik keletas. Tačiau nesijaučiu esantis išskirtinis - dirbu, ir tiek. Žinoma, per tuos dvylika metų buvo minčių išeiti, susirasti kitą darbą, bet paskui pagalvoju: o ką aš daugiau moku? Geriausiai sekasi kalbėti, aiškinti... Be to, viską atperka mokinių meilė.

Negaliu pasakyti, kad vaikai vyrus mokytojus myli labiau, bet klauso - tikrai. Kitos kolegės pasakoja, kad nesusikalba su ta ar ana klase, o man tokių problemų nebūna. O kaip malonu, kai per šventes gauni didžiulį glėbį gėlių ar šiaip, be progos, mokinys eidamas pro šalį saldainį ant stalo padeda...

Žinoma, sudėtinga mokykloje tiek užsidirbti, kad galėtum šeimą išlaikyti taip, kaip norėtųsi, gal dėl to vyrų mokyklose ir nedaug. Kaip žmona reaguoja, kad vyras tamsta mokytojas? Priprato, susitaikė. Bandė ir pati tą darbą dirbti, bet jai ši duona nepasirodė skalsi, dabar šeimoje tik aš vienas mokytojas.

Vytautas STAUGAS, Baltijos gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas

Mokykloje pradėjau dirbti dar net nebaigęs studijų universitete. Joms einant į pabaigą, pavasarį atlikau praktiką mokykloje ir atsitikus nelaimei teko pavaduoti vieną mokytoją. Gavau visą krūvį - įmetė tarsi musę į barščius, taigi nebuvo net kada svarstyti, noriu aš būti mokytoju ar ne. Dabar džiaugiuosi, tikrai neturiu kuo skųstis. Ypač dabar, kai Lietuvoje tokia ekonominė situacija, manau, kad mokytojams būtų negražu verkšlenti. Vien tai, kad turi visas socialines garantijas ir tavęs kasdien nelydi baimė, kad tavo darbovietė gali bankrutuoti, jau yra didžiulis pliusas.

Žinoma, mokytojo darbas nėra lengvas. Būna tokių akimirkų, kai nieko nebenori ir rankos svyra. Bet aš manau, kad tokių silpnumo akimirkų pasitaiko bet kuriame darbe. Juk niekas kasdien į darbą nelekia tarsi ant sparnų.

Man sunkiausia šiame darbe - išmokyti taip, kad vaiko galvoje liktų žinių bagažas, įgūdžiai ilgam, o ne tik kelioms pamokoms. Ši užduotis sunkiai įgyvendinama, kai jaunas žmogus nelabai nori priimti tai, ką tu duodi. Rasti bendrą kalbą su mokiniu - viena sudėtingiausių mokytojo užduočių. Mano metodas paprastas: kalbėtis ir dar kartą kalbėtis.

Nemanau, kad moksleiviams svarbi mokytojo lytis, gal labiau - asmenybė. Tačiau, žinoma, moteriškame kolektyve mokytojai vyrai būna apdovanoti išskirtiniu dėmesiu. Va ir dabar kavos puodeliai ant stalo garuoja... Žinoma, kai kolektyvas moteriškas, tenka klausytis pokalbių apie vaikų auginimą, gimdymus... tačiau sutariame labai puikiai, net neįsivaizduoju geresnio kolektyvo.


Pačios maloniausios akimirkos šiame darbe, kai buvę mokiniai prisimena, rašo, dėkoja už praleistas akimirkas, o sutikę gatvėje kalbina, nepraeina pro šalį... Tai daug svarbiau nei glėbys gėlių per šventę. Tai akimirkos, dėl kurių verta dirbti.

Jonas GINEIKA, Baltijos gimnazijos istorijos mokytojas

Liūdna, kad mokytojus prisimena du kartus per metus - rugsėjo 1-ąją ir per Mokytojų dieną. Jau greitai bus 45 metai, kai aš dirbu mokytoju ir, deja, tenka apgailestauti, kad nebėra pagarbos šios profesijos žmonėms. Mokytojas dabar tik paslaugų teikėjas. O labiausiai vargina nesibaigianti švietimo sistemos pertvarka - tik ateina naujas ministras ir viskas pertvarkoma. O dėl to labiausiai kenčia bandomieji triušiai - mokiniai ir mokytojai. Žinote, jei anksčiau mokykla išleisdavo mokinį svajotoją, dabar išleidžia mokinį kovotoją...

Tačiau tikrai turiu kuo pasidžiaugti - ypač džiugina buvusių mokinių pasiekimai, ypač tų, kurie ir mokykloje turėjo savąjį "aš". Aš savo mokiniams visuomet leidžiu pasiginčyti. Juk pažymys rašomas ne tik už teisingą nuomonę, bet ir už mokėjimą mąstyti.

Dabartinė mokykla tikrai yra sumoteriškėjusi, matyt, nemažai tam įtakos turi atlyginimo dydis, nes vyras turi išlaikyti šeimą. Tačiau - ne tik. Man atrodo, kad moterys turi daugiau kantrybės, kurios labai reikia dirbant su mokiniais. Matyt, ne visų vyrų nervai išlaiko tokiame darbe.

Saulius ŽUKAUSKAS, "Ąžuolyno" gimnazijos fizikos mokytojas

Gal todėl, kad visuomet dirbau gerose mokyklose, mokytojo darbas manęs neatbaidė. Net neįsivaizduoju, kaip reikėtų dirbti, jei į mokyklą ateitum tik algos užsidirbti, bet niekam tavo žinių nereikėtų. Kai pamokų metu mokinių nereikia tramdyti ir su jais kariauti, darbas - vienas malonumas. Matyt, Dievas mane saugojo.

Mokytoju dirbu jau 26 metus, net sunku prisiminti, kodėl rinkausi šią profesiją. Atmenu, su žmona norėjome dirbti viename mieste, tad teko rinktis mokytojo darbą. Kai manęs kas nors klausia, kodėl dirbu mokytoju - atsakau, kad nieko daugiau nemoku. Bet iš tikrųjų tai labai sudėtinga profesija, ne kiekvienas gali tai ištverti. Atsimenu, mano grupės draugai, sportiški vyrai, baigę vesti vos vieną pamoką, jau stovėjo šlapiomis nugaromis nuo įtampos.

Ar žmona patenkinta, kad vyras - mokytojas? Žmona patenkinta, kad yra vyras. O jei vyru patenkinta, tinka ir profesija. Gal tik dukrai sunkiau buvo, kai mokėsi "Ąžuolyno" gimnazijoje: vis skųsdavosi, kad negali net krustelėti - tėtis viską sužino.

Žinoma, būna ir sunkių akimirkų, kai tenka sąsiuvinius iki išnaktų taisyti. Tačiau kai ateina buvę mokiniai, dabar jau studentai, ir džiaugiasi, kad mokykloje įgytos fizikos žinios labai pravertė, jautiesi puikiai.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder